Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
AUGUSTINAS VOLDEMARAS (1883-1942)

AUGUSTINAS VOLDEMARAS (1883-1942)

Pasak lietuvių tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, „Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus kultūros paminklus“. Vedami šių žodžių kviečiame praverti Lietuvos istorijos šimtmečio vartus, prisiminti mūsų krašto iškilių asmenybių  vardus ir gyvenimus. Vieni tų vardų labai žinomi, kiti galbūt girdėti tik nedaugeliui, tačiau visų jų asmenybės vertos didžiausios pagarbos.  

Augustinas Voldemaras – viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pareigas, istorijos profesorius. A. Voldemaras bendradarbiavo spaudoje, parašė mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių, vertė grožinę literatūrą. Kai kurie jo darbai buvo vertinami prieštaringai, netgi uždrausti. Laisvai kalbėjo prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, švedų, italų, lenkų kalbomis, be to, mokėjo senąsias lotynų, graikų, hebrajų kalbas, galėjo skaityti ir kitomis Europos kalbomis.

Augustinas Voldemaras gimė 1883 m. balandžio 16 d. Dysnoje. Tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios Vyriausybės vadovas. Gimė neturtingų valstiečių šeimoje. Prosenelis buvo prancūzų kilmės  bajoras, per Napoleono žygį likęs Švenčionių apskrityje ir vedęs lietuvaitę. Baigė Tverečiaus liaudies, 1899 m. Švenčionių miesto triklasę mokyklą. Dirbo Daugėliškio valsčiaus raštinėje. 1900 m. išvyko pas Sankt Peterburge gyvenantį brolį. Kalbantį lietuviškai Augustiną taisyklingai rašyti gimtąja kalba išmokė Kazimieras Būga, o egzaminams į gimnaziją rengti 1901 m. buvo pasamdytas būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, su kuriuo susidraugavo, o vėliau tapo  jo politiniu priešininku.

 

1904 m. A. Voldemaras aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m.  Peterburgo universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1911 m. Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį. 1916-1917 m. Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius. 1916 m. įstojo į Tautos pažangos partiją ir kaip jos delegacijos vadovas dalyvavo 1917 m. birželio mėn. vykusiame Rusijos lietuvių seime. Buvo vienas pagrindinių visiško atsiskyrimo nuo Rusijos imperijos propaguotojų. 1918 m. atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos  derybose tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos. 1918 m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą, liepos mėn. buvo kooptuotas į Valstybės Tarybą. 1918 m.  vadovavo I Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras ir kurį laiką – Krašto apsaugos ministras. 1918 m.  lapkričio 23 d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo. 1919–1920 m. Paryžiaus taikos konferencijoje buvo Lietuvos delegacijos vadovas. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto profesorius. 1924 m. įkūrė Lietuvių tautininkų sąjungą. 1926 m. išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos (kartu su Antanu Smetona).

1924 m. Voldemaras dalyvavo Tarptautiniame sociologijos kongrese Italijoje, kur jo pasisakymus iš arti stebėjęs ir kartu dalyvavęs Mykolas Riomeris įvertino tokiais žodžiais: „Kongrese jis tapo žymiausia centrine asmenybe. Voldemaras iškilo kaip šviesiausia žvaigždė, o savo iškalba pralenkė tokius, kaip senas profesorius Tönniesas, kuris rimtai pirmavo moksle. ... puiki Voldemaro prancūzų kalba yra koncentruota ir pilna jėgos, nepaprastai turininga ir veikianti klausytojus argumentų iškalbingumu".

1922–1926 m. profesoriavo Lietuvos universitete Kaune. Nors ir parašė per trumpą laikotarpį reikšmingų ir originalių darbų (pvz., studijas – „Dantė“, „Universitetas ir mokslas“ ir kt.), buvo aktyvus recenzentas istorijos, literatūros, klasikos vertimų, teisės ir didaktinės-mokomosios literatūros srityse, dėl vienų ar kitų priežasčių Voldemaras prie lietuviškosios akademijos nepritapo. Visi bandymai sugrįžti profesoriauti į universitetą ketvirtajame dešimtmetyje, po buvimo ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru (1926–1929 m.), po „diktarūriavimo“, nebuvo sėkmingi. Kai kuri rankraštinė medžiaga iš Voldemaro akademinio darbo metų Kaune tik visai neseniai buvo surasta. Pavyzdžiui, intelektualus ir ambicingas filosofiškai orientuotos istorikos, istorijos teorijos ir metodologijos, istorijos kaip mokslo pagrindimo kursas „Istoriškojo žinojimo teorija ir metodologija“, kurį sudaro 12 paskaitų ciklas, ir kuris buvo skaitytas studentams Lietuvos universitete 1925–1926 m. Kaip paaiškėjo, šio kurso rankraščių reikėjo ieškoti, akademinio gyvenimo požiūriu, beveik neįtikėtinoje vietoje – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento fonde.

1926 m. buvo vienas valstybinio perversmo organizatorių. 1926 m.–1929 m. vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo ir Užsienio reikalų ministras, nuo 1928 m. laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas. Jo veikla šiuo laikotarpiu vertinama prieštaringai. 1929 m. gegužės 6 d. į A. Voldemarą, tuometinį premjerą, buvo pasikėsinta, nušautas jį pridengęs adjutantas.

1927 m. rudenį A. Voldemaras su sutuoktine Matilda buvo priimti Vatikane. Ir labai maloniai. Pirmiausia Lietuvos ministrą pirmininką italų diplomatai iškilmingai sutiko geležinkelio stotyje. Po to šeimininkai užprotestavo prieš A. Voldemaro ketinimą apsistoti Lietuvos pasiuntinybėje ir jį apgyvendino geriausiame Romos viešbutyje „Excelsior“. Vėliau buvo skirta pusės valandos audiencija pas Italijos karalių, kuris A. Voldemarui įteikė aukščiausio laipsnio „Corona d’Italia“ ordiną. Kitą dieną laukė susitikimas su B. Musoliniu. Romoje A. Voldemaras ir B. Musolinis pasirašė didžiausio palankumo principo taikymą numatančią Prekybos ir taikaus ginčų sprendimo sutartį. Svetingi šeimininkai Lietuvos ministrą pirmininką skraidino hidroplanu, jis dalijo interviu apie Lietuvą. Po viešnagės Romoje A. Voldemaras vizitą tęsė Vatikane, kur tikėjosi pagerinti santykius su Šventuoju Sostu. Lietuvos ministras pirmininkas susitiko su Pijumi XI. 1927 m. rugsėjo 27 d. Lietuva bei Šventasis Sostas pasirašė konkordatą.

Pasakojama, kad A. Vodemaras pasižymėjo arogancija ir valdingumu, buvo įsitraukęs į radikalios sukarintos organizacijos „Geležinis vilkas“ organizavimą. 1929 m. rugsėjo 23 d. A. Smetona jį nušalino nuo ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų. 1930 m. liepos mėnesį internuotas Plateliuose. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose. Pogrindyje rengė valstybinį perversmą. 1934 m. nepavykusio karinio pučo dalyvis, nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1938 m. paleistas iš kalėjimo su sąlyga, kad išvyks į užsienį. Išvyko į Prancūziją, bet 1939 m. nusprendė grįžti į Lietuvą. Tik kirtęs Lietuvos sieną buvo sulaikytas ir apgyvendintas Zarasų mieste bei prižiūrimas policijos. 

1940 m. birželį, kai Smetonos pabėgo į užsienį, A. Voldemaras netikėtai nusprendė grįžti į Lietuvą. Traukiniu iš Berlyno parvažiavo ir M. Voldemarienė. Visada ištikima vyrui ji sutuoktinį lydėjo į galimą pražūtį. Taip ir atsitiko. Tik atvykę į Lietuvą, Voldemarai buvo suimti ir išvežti į Maskvą, kur buvo įkalinti. Tuomet ištremti į Šiaurės Osetiją. Po metų dar kartą iš tardomo A. Voldemaro reikalauta prisipažinti, kad jis buvo vokiečių žvalgybos agentu. Politikas atsiduria kalėjime, badauja ir galiausiai išsekęs 1942 m. gruodžio 16 d. miršta Maskvos Butyrkų kalėjimo ligoninėje. 

Parengta naudojantis Enciklopedija.lt,  Aurelijos Savickienės knygos "Nekuklioji Lietuva" medžiaga

Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-25 09:14:10
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata
 

  

 

 


 






 

 



 
 



 

 


  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.