Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
- NAUJIENOS -
2018.08.09
Ar būsime vadinami savižudžių tauta – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Įgyvendinant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektą „Savižudybių prevencijos iniciatyvų plėtra Lietuvos savivaldybėse“ Ignalinoje organizuojami mokymai „Reagavimo į savižudybių riziką algoritmo diegimas“. Mokymai prasidėjo rugpjūčio 7 dieną ir vyks visą mėnesį, iš viso 7 seminarai. Seminarus, į kuriuos kviečiami įvairių institucijų, įstaigų, organizacijų atstovai, bendruomenių nariai, veda psichologė Birutė Balsevičienė.


Šios programos metu aptariamas savižudybių prevencijos algoritmas ir siekiama, kad būtų aiškus visų institucijų vaidmenų pasiskirstymas, pagalba taptų sisteminga. Aptariami veiksmai, kaip, kada ir kam perduoti informaciją, kokios kiekvienos institucijos pareigos ir atsakomybės, kokia seka teikiama pagalba. Visi tam tikrose algoritmo grandyse esantys asmenys išklauso mokymus apie savižudybių prevenciją, riziką, pirminės pagalbos teikimą.

Rugpjūčio 7 dieną vykusiame seminare dalyvavo Socialinių paslaugų centro darbuotojai, Ignalinos sveikatos centro, savivaldybės, bendruomenių atstovai. Buvo akcentuota, jog kiekvienas žmogus turėtų žinoti pagrindinę informaciją apie savižudybę bei kaip elgtis kritinėje situacijoje. Mokymai pradėti labai svarbia mintimi apie tai, kad šių dienų žmonės tokie užsiėmę ir tokie skubantys, kad praranda sugebėjimą klausytis ir išgirsti kitą žmogų. Tuo pačiu prarandama proga jam padėti.

Kaip žinia, statistika negailestinga. Lietuva penkta pasaulyje ir pirma Europoje pagal gyventojų nusižudymų skaičių. Nusižudo daugiau žmonių nei jų žūsta avarijose. 2017 metais 100 tūkst. gyventojų teko 32 savižudybės. Didžiausia rizikos grupė – jauni, gyvenantys kaime ir alkoholiu piktnaudžiaujantys vyrai. Pastebėta, kad Lietuva prieš sovietų okupaciją niekuo neišsiskyrė iš kitų šalių, o apskritai pasaulyje savižudybių skaičius per pastaruosius 50 metų išaugo 60 procentų.

Seminare aptarti asmeninės kiekvieno dalyvio patirtys ir buvęs sąlytis su pažįstamo, kolegos, giminaičio savižudybe, jei tą teko išgyventi, taip pat nelaimę sekę kaltės, bejėgiškumo  jausmai. Kalbėta ir apie garsių žmonių savižudybes, kurios labai neigiamai paveikia visuomenę ir iššaukia naujų savižudybių bangą. Sugriauti kai kurie mitai apie savižudybę, tokie kaip „Tie, kurie vis žada nusižudyti niekada to nepadarys“ ir kt. Iš tikrųjų net  apie 90 proc. savižudžių apie tai yra bent kartą užsiminę ar kažkokiu būdu parodę. Savižudžiai nėra tvirtai pasiryžę mirti. Daugelis jų siunčia netiesioginius signalus aplinkiniams: jie galvoja apie savižudybę, tačiau giliai širdyje norėtų, kad kas nors jiems padėtų. Tiesiog tuo metu jų dvasinis skausmas būna toks stiprus, kad jie jo neiškenčia ir nusižudymas atrodo kaip  problemos sprendimo būdas,  išeitis iš beviltiškos situacijos, kai siekiama nejausti ir negalvoti.

Sužinoti apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo, pasak psichologės,  yra tik vienas būdas – paklausti. O vėliau, išklausyti, laimėti kuo daugiau laiko ir nepalikto tokio žmogaus vieno. Tačiau viena – užduoti tokį klausimą, o kita – pastebėti tą, kuriam derėtų jį užduoti. Kokie požymiai išduoda, jog žmogaus galvoje sukasi pačios juodžiausios mintys? Tai gali būti pasikeitęs elgesys, valgymo ir miego sutrikimai, liūdnumas arba per didelis linksmumas, neapykanta sau, aplinkiniams, kalbėjimas apie beviltiškumą, užuominos apie mirtį, keisti rašteliai, bandymas nutraukti socialinius ryšius (ištrinti paskyras socialiniuose tinkluose, atiduoti, dovanoti daiktus ar pan. ). Su ketinančiu nusižudyti žmogumi negalima karščiuotis, ginčytis, įrodinėti savo tiesų, menkinti jo problemos ar sakyti, kad viskas praeis, kad bus gerai.

Seminare pateiktos ir realios, kažkada vykę krizinės situacijos, kurios paskirstytos dalyvių grupėms svarstyti ir sudaryti veiksmų planą. Vėliau vyko diskusijos ir aptarimas. Mokymų pabaigoje kiekvienas dalyvis išsakė savo mintis, ką jis įsiminė, kas tiko ir patiko, o svarbiausia, ar tai mokės panaudoti gyvenime. Juk minčių apie savižudybę gali kilti praktiškai kiekvienam. Nuo to vargu ar galime visiškai apsaugoti, kaip negalime ir apsaugoti žmogaus nuo gyvenime pasitaikančių sunkumų. Tačiau galime žmogų apsaugoti nuo savižudiškų veiksmų ir padėdami jam išgyventi susikaupusius skaudžius jausmus, išspręsti problemas, galime jį gražinti į gyvenimą. Kad tai įmanoma parodė ir vienas seminaro dalyvės pasakojimas. Pasirodė, tikrai nereikia būti psichologu, kad galėtum pagelbėti žudytis nusprendusiam ir siaubingai tą akimirką kenčiančiam bei išeities nematančiam žmogui.

parengė Lina Kovalevskienė,

tel. (8 386) 52522, el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata
 

  

 

 


 







 


 

 



 
 



 
 

 
 

  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.