Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 84, 2017 m. lapkričio 11 d.


  • Plius - Minus

 

Kas diena – vis naujiena. Taip gyvena pasaulis. Tokiu ritmu eina ir Lietuva. Lapkričio pirmosiomis dienomis, lankydami artimųjų kapus, darkart atsidusome, kad vis daugiau Lietuvos – kalneliuose. Bet mažėjam ne vien dėl Anapilin persikėlusių. Štai Statistikos departamentas paskelbė, kad šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus: šių metų sausio–spalio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 50 888 gyventojai, iš jų per 96 proc. yra Lietuvos piliečiai. (Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.) Trys, o gal net visi keturi Ignalinos rajonai!

Kontrastų Lietuvoje parduotuvės jau blizga Kalėdų spalvomis, o įvairios visuomeninės organizacijos skuba pranešti, kad mūsų pagalbos, aukos reikia vargstantiems, skurstantiems, vienišiems, ligotiems... Kai kas tas aukas renka, pyragus kimšdami, kai kas tiesiog be reklamos pasidalija...

Štai vienas lenkų kunigas, sulaukęs kritikos dėl to, kad vairuoja prabangų automobilį, per Mišias atsiprašė parapijiečių ir pranešė parduodantis savo „Porsche“, o už jį gautus pinigus pažadėjo paaukoti vargšams. 

Ar galėtume tikėtis ko nors panašaus Lietuvoje? Klausimas ne tik kunigams! Dabar gi dažniausiai vargšas vargšą iš bėdos gelbsti.

Štai ir Egidijus Vareikis kolegiškai (kaip labiau patyręs) tiesia ranką Linui Balsiui. Na taip, vėl turime skandaliuką: Aušra Maldeikienė įtarė, Ramūnas Karbauskis užuodė, žurnalistai patikrino, policininkai su kaimyno kopėčiomis aplink langus šokinėjo... Kol rimtos institucijos svarstys, sudarinės komisijas, tirs, Lietuvai bus leista pasijuokti. Tai tarsi pagalba iš lapkričio liūdesio brendantiems. Kad emocinis šuolis nebūtų per staigus.

Reikia pratintis patiems jau ne tik su emocijomis susitvarkyti. Streikais ir emigracija gąsdina medikai, reikalaujantys europietiškų algų. Bet jei tokias gautų ir kiti, argi Statistikos departamentas skelbtų šiurpą keliančius skaičius? Visi Lietuvoje norėtų gyventi geriau! Gydytojams atlyginimus kelti pažadėta. O kitiems?! Čia kaip vaikiškoje skaičiuotėje: „Tam davė, tam davė... O šitam, mažuliukui – ir neliko...“ Maža to: nuo to mažuliuko „skūrą“ lupa, nes dideliam reikia daugiau duoti! Ir tas mažuliukas išskrenda iš Lietuvos. Ne todėl, kad jos nemyli. Dėl to, kad joje neišgyvena. Ir ima gyventi, dirbti jau ne „vardan tos...“

Lapkričio 8 dieną paskelbta, jog iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio lieka lygiai 100 dienų. Šimtadienis. Kokiam egzaminui ruošiasi drąsi šalis? Ar išlaikys?

 

Vida Žukauskaitė

  • Tarp Konstitucijos egzamino nugalėtojų – du ignaliniečiai

Spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pasveikinti Konstitucijos egzamino nugalėtojai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje  įteikė dovanas 32-iems įvairių amžiaus grupių nugalėtojams ir visus pasveikino su Konstitucijos 25-mečiu.

Šiemet egzamine dalyvavo beveik 28 tūkstančiai žmonių. Džiugu, kad tarp nugalėtojų yra ir du ignaliniečiai - tai Rūta Kajėnė ir egzaminą internetu laikęs teisininkas Eugenijus Gaščenka. Šiais metais Ignalinos rajono savivaldybėje egzaminą laikė 13 žmonių. Į antrąjį etapą pateko 7 dalyviai. Dviejų darbai buvo išsiųsti į Vilnių. Taigi ignaliniečiai parodė tikrai geras teisines žinias.

Daugiau apie egzamino rezultatus skaitykite „Naujoje vagoje“ kitą šeštadienį.

 

Projektas “Aš – ignalinietis!”. Projektą iš dalies remia SRTRF.

  • Mieste kaip kaime arba Kaime kaip mieste

Kai Danutė ir Petras Račkos registravo turizmo sodybą „Saulėtekis“, jos dislokacijos vieta buvo Ignalinoje, Saulėtekio gatvėje. Tačiau pagal žemės registro duomenis, ši vieta Budrių gatvės gale jau patenka į Girminių kadastrinę vietovę. Ši gana keista situacija, matyt, nulėmė ir „Saulėtekio“ būseną: atvykę pailsėti, turistai jaučiasi čia dvejopai – vieni sako tarsi būtų kaime, kiti jaučiasi poilsiaujantys mieste.

„Kai poilsiautojai užsisako vietas mūsų sodyboje, mes juos informuojame, kad aplink yra gyvenamieji namai ir čia jie nebus tarsi negyvenamoje saloje. Tačiau atvykusieji sakė, jog nepajaučia miesto diskomforto“, - sako „Saulėtekio“ šeimininkė Danutė Račkienė.

Visa Račkų sodyba aptverta dailia tvora ir yra tarsi atskira teritorija, atsiribojusi nuo miesto triukšmo. Sodyboje – du gyvenamieji namai, kavinė, pirtis, didžiulė pavėsinė – nors konferencijas organizuok,  teniso kortai, įvairūs kiti sporto įrenginiai, du kubilai, iš kurių vieną pagamino pats Petras. Kad šeimininkas turi auksines rankas, gali įsitikinti kiekviename turizmo sodybos kampelyje. Dailūs namai, kiekvienas menkniekis apgalvotas, suderintas.  Pro pirkios langą žvelgia pelėda, o kavinėje alma nedidelis fontanėlis, kuris vasarą įkurdinamas kieme. Mažytis tarsi pasakų namelis, kuris buvo sumanytas kaip blyninė, tačiau šalia pastačius pavėsinę su šašlykų ir kitų patiekalų kepimo įranga,  buvo pritaikytas poilsiaujantiems vaikams piešti, žaisti, kai lietus juos išgina iš kiemo nuo sportinių žaidimų. Dalį nuopelnų už skoningai įrengtą sodybą Danutė ir Petras skiria savo vaikams Jolitai ir Justinui, kurie dažnai pakonsultuoja tėvus dėl interjero  detalių.

Kiekvienas namas ir kambarys čia turi pavadinimą. Pirmasis „Senelio pirkia“, kitas – „Močiutės pirkia“. O juose yra Žentų, Bernų, Marčios (beje, čia yra net daili marčios skrynia), Svotų, Vaikaičių kambariai. Kad svečiai nesusipainiotų ir netyčia ne į savo apartamentus neįžengtų. Šalia kiekvieno kambario – tualetai, mažos virtuvėlės, kuriose poilsiautojai galėtų patys pasigaminti maisto. Pro tėvų kambario langus gerai matomi sporto aikštynai, tad ilsėdamiesi jie gali stebėti savo vaikus. Kambariai dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai, o viename kambaryje yra net kūdikėlio lova. Tad čia gali susirasti tinkamą vietą poilsiui bet kokio didumo šeima. Iš viso sodyboje vienu metu gali apsistoti 30 žmonių. Poilsiautojai priimami ištisus metus, tik, kaip sakė šeimininkai, rudenį jiems būna šioks toks atokvėpis, mat tokiu metu laiku žmonės linkę daugiau laiko praleisti savo namuose.

„Šią sodybą kūrėme dvylika metų – nuo 2006-ųjų sausio, kai nusipirkome čia buvusį seną namą su ūkiniais pastatais. Darbai niekad nesibaigia. Tai vienur, tai kitur reikia pataisyti, tai dar ką nors naujo sugalvojame. Manau, sodybos tobulinimui niekad nebus pabaigos“, - skundžiasi ir kartu džiaugiasi Petras Račka.

Kaip sakė Danutė Račkienė, į šią „aferą“ juos įtraukė šviesios atminties buvusi Turizmo centro direktorė Edita Kondrotienė. Žinodama Račkų pomėgį aktyviai leisti laisvalaikį, ji paragino kaimynus imtis turizmo paslaugų verslo. O jie ėmė ir susigundė. Tada jau nebuvo naujokai versle. Prisimenu, kai privatus verslas rajone žengė pirmuosius žingsnius, tarp išdrįsusių pamėginti ir surizikuoti buvo ir Račkos. Jų įkurta parduotuvė „Elnias“ buvo tarsi gaivus oro gurkšnis posovietinėje prekybos erdvėje. Už tai Verslo informacijos centro priešnaujametiniame renginyje, skirtame rajono verslininkams, Centro direktorė Ligita Smagurauskienė jiems skyrė apdovanojimą už drąsą versle.

Nuo to laiko praėjo beveik dvidešimt metų. Parduotuvė „Elnias“ liko tarsi menkutis priedas prie dabar plėtojamo turizmo paslaugų verslo.

„Per tuos metus pasikeitė ir poilsiautojų poreikiai. Jeigu anksčiau turistams užtekdavo tiesiog nakvynės, dabar jie prašo: sustatykit grafiką, ką per tas poilsio dienas veiksim, kur nuvažiuosim, ką pamatysim. Kartais pajuokauju: mes teikiame 1001 turizmo paslaugą“, - sako Petras Račka.

Sodyboje „Saulėtekis“ galima išsinuomoti dviračius, slides, baidares, pažaisti teniso kortuose, pavaikyti futbolo kamuolį  ar pamėtyti į krepšį. Baidarėmis plaukiama Lakaja, Bukos upe, Žeimena. Į maršruto pradžios vietą baidarės nuvežamos ir paskui, pasibaigus vandens žygiui, parsivežamos.  Jei pritrūksta baidarių, jas nuomoja iš kitų baidarininkų. Dviračių maršrutu svečius dažniausiai palydi pats Petras Račka, nes nežinantys mūsų krašto gali nuklysti ne ten, kur gražiausios vietos. Jeigu kokių nors svečių pageidaujamų paslaugų Račkos negali suteikti, perka jas iš kitų verslininkų. Kad ir ekskursiją po Aukštaitijos nacionalinį parką. Jei poilsiauja žingeidūs užsieniečiai, pasamdo profesionalų gidą, kuris gali atsakyti į visus pateiktus klausimus septyniomis užsienio kalbomis. Viena poilsiautojų grupė buvo net dažasvydį užsisakiusi – teko kreiptis į Trapiką, kad neapviltų norinčių aktyviai pailsėti.

Į „Saulėtekį“ pailsėti atvažiuoja ne tik žmonių iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Prancūzijos, Švedijos, Izraelio. Atvažiuoja – ir vėl kitąmet sugrįžta. Iš Izraelio net savo klientus atsiveža. Šią žiemą atvažiavo jau po Naujųjų, bet norėdami pratęsti naujametinę būseną, paprašė papuošti eglutę. Papuošė Račkos  vieną eglutę jų kambaryje, kitą – kavinėje. Kiek džiaugsmo buvo svečiams! Tuomet kaip tik pasnigo, tai vaikai net basi ant sniego šokinėjo ir džiaugėsi – jie tokio „stebuklo“ Izraelyje nėra matę! Šioje sodyboje visada apsistoja ir švedai, atvežę labdarą Ignalinos rajonui. Sako, kad čia ypatinga aura, kad čia labai gera vieta pailsėti. Vasarą sodyboje dažniausiai įsikuria moksleivių stovyklos: tenisininkai, dainorėliai, šokėjėliai, biatloninikai, orientacininkai. Nors stovyklautojų pinigai mažesni, bet jie užima visas patalpas ilgesniam laikui, tai irgi įneša stabilumo. Kaip sakė šeimininkai, paaugliai bėdos nepridaro, juk vaikų triukšmas nelygu girtų triukšmui. Paprastai vengiama išnuomoti patalpas grupėms, kurių pagrindinis tikslas – balius, nors šventimas gali būti įvairus: poilsiautojai čia rengia gimtadienius, krikštynas, netgi vestuves.  Pagal užsakymą ruošiami ir gedulingi pietūs.

Jau antri metai sodyboje veikia kavinė, tad poilsiautojai gali atitrūkti nuo namų ruošos ar ieškoti pasimaitinti kur nors kitur. Viskas – vietoje. Čia šeimininkei talkina viena virėja. O šeimininkas rusiškoje krosnyje ketaus puode svečiams gali pagaminti ypatingą troškinį. Sakė, kas ragavo, visi gyrė.

„Svečius kavinėje gana dažnai aptarnauju aš pati. Vieni tai vadina „skupumu“, kad nepasisamdau padavėjos, kiti tai vertina kaip pagarbą klientui. O man tiesiog malonu bendrauti su žmonėmis“, - sako Danutė Račkienė.

„Saulėtekis“ – graži turizmo paslaugų imperija. Viskas neatsirado iš nieko. Petras ir Danutė niekad nesibaidė darbo. Pradėjo nuo prekybos turguje. Kai po Nepriklausomybės atkūrimo Danutė Račkienė neteko ankstesnio darbo, reikėjo ko nors imtis.

„Keldavomės apie trečią valandą nakties ir važiuodavome parsivežti prekių, kad ankstų rytą jau būtume turguje. Matydavau pro langus, kai tokiu metu kiti dar nė nebūdavo atsigulę – šventes švęsdavo, - prisimena tuos vargo rytus Danutė Račkienė. - Paskui, kai šiek tiek sukaupėme pinigėlių, įgyvendinti svajones padėjo savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondas, apmokėdamas paimtų iš bankų paskolų palūkanas, Vietos veiklos grupės iš dalies finansuoti projektai. Ir dabar dar esame skolingi bankams“.

„Ir vaikus spaudėme prie darbo, - papildo žmoną Petras. – Džiaugiamės, kad ir Justinas, ir Jolita neišvažiavo iš Lietuvos, o kuriasi čia – vienas Vilniuje, kita – Kaune, Justinas bando kurti savo verslą Ignalinoje. Visada jiems sakiau: čia – smėlis, o jame reikia sugebėt užaugint medį“.

Medžiai auga pamažu. Reikia daug kantrybės ir darbo, kad pamatytum rezultatą. Danutė ir Petras Račkos tai gerai žino.

Laima Miliuvienė

  • Apie tvarią energetiką – konferencijoje Prahoje

Spalio pabaigoje Prahoje vyko tarptautinė konferencija „Centrinės ir rytų Europos energetikos perėjimas į tvarią energetiką”. Šioje konferencijoje dalyvavo 150 dalyvių iš dešimties Europos Sąjungos šalių, kurios dalyvauja ES Horizon 2020 projekte „Partnerystė naujoje energetinėje lyderystėje 2050 (sutrumpintai „PANEL2050“).  Konferencijoje dalyvavo ir dešimties asmenų delegacija iš Lietuvos – Ignalinos rajono, Zarasų rajono, Visagino savivaldybių administracijų, VĮ „Visagino energija“, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos ir kitų institucijų. Projekto partneris Lietuvoje – VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra.

Centrinės ir rytų Europos energetikos perėjimo į tvarią energetiką konferencija Prahoje yra pagrindinis tarptautinis renginys regione, kurios metu lyderiai, profesionalai ir aktyvistai dalijosi savo patirtimi bei įžvalgomis dėl energetikos kitimo koncepcijos iki 2050 m. Konferencijos metu dalyviai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduriama keičiantis energetikai bei aptarė strategijas, kurių laikosi skirtingi regionai, siekdami tvarumo. Renginyje dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Mačys, Ignalinos AE regiono plėtros agentūros vadovė Inga Šidlauskienė.

Konferencijos metu pranešimus apie tvarią energetiką, jos efektyvumo didinimą, anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimą ir kitus aplinkosauginius procesus Europoje skaitė ES šalių atstovai iš įvairių institucijų – Čekijos Respublikos aplinkosaugos ministerijos, Europos parlamento, Europos komisijos ir kt. Pristatytos ES iniciatyvos ir projektai, įgyvendinami aplinkosaugos srityje, indėlis  į energetikos efektyvumo didinimą Europoje ir pasaulyje.

Vienas iš pirmųjų konferencijos pranešėjų buvo Europos parlamento narys ignalinietis Bronis Ropė. Jis kalbėjo apie globalias Europoje esančias aplinkosaugos problemas ir jų sprendimus. Taip pat B. Ropė pasidalijo patirtimi, kurią įgijo būdamas Ignalinos rajono savivaldybės meru, su kokiais energetiniais iššūkiais susidūrė šis rajonas – apie biokuro panaudojimą, kaip alternatyvą  brangiam ir aplinką teršiančiam kurui,  Ignalinos kaip “atominio miesto” įvaizdžio keitimą. Europarlamentaras taip pat papasakojo apie sėkmingai Ignalinoje vykdomą pastatų renovaciją ir sakė, kad tai, kas daugeliui kitų Lietuvos ir Europos miestų ir miestelių yra siekiamybė, Ignalinai yra realybė.

Renginys suteikė galimybę suinteresuotoms šalims pasidalyti savo patirtimi, aptarti bendrus interesus, taip padedant pagrindus bendradarbiavimui ateityje.

Parengta pagal VšĮ Ignalinos AE regiono plėtros agentūros informaciją

  • Negražu…

Kiek ilgai šie “ langai ir durys” gadins turistinio miesto vaizdą? Ar kurorto statuso siekiame tik žodžiais? Šis pastatas – gražiausioje miesto vietoje, gausiai lankomoje turistų ar atvažiuojančių miesto svečių, prie Paplovinio ežero.

Jeigu sutrūnijusių langų neįmanoma pakeisti gerais, gal  tegul jo savininkai atiduoda mokinių žiniai, kad jaunieji dailininkai ant tų faneruotų langų ir durų nupieštų kokius nors istorinius Ignalinos vaizdus, kaip Kėdainiuose menininkas išgražino apleistą negyvenamą namą?

Anksčiau tą netvarką užstojo medis, kuris šiemet buvo nupjautas!

  • Paguoda kenčiantiems, viltis palūžusiems, sėkmės ženklas pro šalį važiuosentiems

Lapkritis, jo pradžia, ačiū Dievui, dar netapo Lietuvoje helovininio šėlsmo dienomis. Mes jas pažymime susikaupimu, kapinių lankymu. Dažnai tas ėjimas labai asmeniškas, tik pas savuosius. Ir kalbamės tuomet tik su išėjusiaisias. Tad buvo dovana pasižiūrėti, kaip savo išėjusius artimuosius prisimena vienos bendruomenės nariai, dalyvauti tame gyvųjų ir mirusiųjų susitikime.

Rudeniškai niūrią dieną pakelėje prie Pakryžės ir Vėlionių kaimų rikiavosi šių ir aplinkinių kaimų gyventojai, į svečius pargrįžę jų vaikai, giminaičiai. Čia gimę augę, Pakryžės kapinėse savo artimuosius apraudoję. Kas po du, kas – pulkeliais susibūrę, turėjo apie ką pakalbėti, ką prisiminti, tad nenuobodžiavo, laukdami iškilmių pradžios.

Proga šiam susitikimui buvo ne viena: be to, kad gyventojai buvo kviečiami į Pakryžės kapines bendroms Šv.Mišioms už palaidotus šio krašto žmones, tą dieną dar buvo numatyta pašventinti atnaujintą kapinių koplyčią ir atstatytą Vėlionių kaimo kryžių.

Pirmiausia – prie naujojo kryžiaus. Vėlioniškiai dar pamena buvus čia senąjį kryžių, bet laikas ir jam nebuvo gailestingas. Kryžiaus atstatymo istorijoje buvo, sakyčiau,  lemtingų atsitiktinumų. Kaip pasakojo Ignalinos seniūnas Jonas Polita, dar prieš porą metų šio krašto žmonės kreipėsi į seniūniją pagalbos, kad valdžia padėtų jiems atstatyti Pakryžės kapinėse stovėjusį kryžių. Minčiai buvo pritarta, imtasi darbų.  Ignalinos miškų urėdo Alfredo Aškelėno, Naujojo Daugėliškio girininko Algimanto Buroko rūpesčiu buvo parinktas kryžiui tinkamas ąžuolas.

O čia pernai praveria seniūno kabineto duris Albertas Čibiras iš Palaukiškės ir sako: „Reikia pagalbos pastatyti kryžių Pakryžės kapinėse“. Apie kitų mąstymus atstatyti kryžių jis nebuvo girdėjęs, o senąjį kryžių matydamas, pats ėmėsi iniciatyvos pastatyti jo vietoje naują. Sumąstė – padarė. Ir, išeitų – aplenkė! Su seniūnijos pagalba Alberto Čibiro kryžius ir buvo pastatytas Pakryžės kapinėse. Pernai jis ir pašventintas.

O kadangi likusiam ąžuolui jau buvo nulemta tapti kryžiumi, jis atsidūrė vietos menininko Svajūno Rimkevičiaus sumaniose ir stipriose rankose. Vieta naujajam kryžiui jau buvo numatyta, mat čia pat, netoli Pakryžės kapinių, į jas žvelgė sukrypęs Vėlionių kaimo kryžius. Taigi vienas darbas stumtelėjo kitą.

Tad šeštadienį atėjusiais Vėlionių, Pakryžės, kitų gretimų kaimų žmonėmis ir jų gražiomis iniciatyvomis pasidžiaugė Naujojo Daugėliškio parapijos klebonas Bernardas Augaitis.

- Čia – padėkos dovana, - sakė jis. - Nėra žmogaus, kuris nepaženklintas kančia, našta. Paradokasa: nors kryžius yra mirties, skausmo ženklas, jūs atsiliepiate padėka. Nes kryžiui lenkiamės ne tik sielvarto prispausti, bet ir dėkodami už gyvenime gautas malones. Mes jame matome ir viltį, ir gero kelio palinkėjimą, per jį pajuntame ir Dievo buvimą bei jo meilę. Tebus ir šis kryžius paguoda kenčiantiems, viltis palūžusiems, sėkmės ženklas pro šalį važiuosiantiems, eisiantiems.

Po šių gražių žodžių nuskambėjo ir ne mažiau graži ir prasminga giesmė apie kryžių. Kunigui mielai pritarė ir grupelė parapijiečių. O jau po to kryžius buvo pašventintas, Aldona ir Irutė, save pristačiusios kaip šio kaimo anūkės, uždegė prie kryžiaus  žvakeles. Vėliau žvakę prie kryžiaus uždegė ir Ignalinos seniūnas Jonas Polita.

Pasidžiaugus naujuoju kryžiumi, seniūnas dėkojo visiems, mintimis, darbais lėšomis prisidėjusiems prie šio darbo. Pagrindiniam Vėlionių kaimo kryžiaus pastatymo fundatoriui, dabar Vilniuje gyvenančiam, bet Vėlionyse sodybą išlaikiusiam  Juozui Murmai seniūnas įteikė Padėkos raštą, juos aplenkusiam Pakryžės kapinių kryžiaus dovanotojui Albertui Čibirui buvo įteiktas albumas su Ignalinos vaizdais, padėkota ir nuoširdžiai, kūrybingai talkininkei Irutei Taluntienei.

O jau paskui klebonas Bernardas Augaitis pakvietė visus į Pakryžės kapines. Ligi jų – vos keli šimtai metrų, tad ėjo visi pėsti, pasišnekučiuodami, jaunas dienas prisimindami, jose sutiktus paminėdami.

Kapinėse buvo meldžiamasi, giedamos giesmės, pašventinta atnaujinta kapinių koplyčia. Kažkas čia pat pasigedo varpo. „Bus“, - pažadėjo seniūnas. Juo tikėti reikia: pažadėjo, jog seniūnija sutvarkys Pakryžės kapines, ir dabar širdis ir akys džiaugiasi į jas žiūrint. Kapinaitės aiškiai, labai senos, daugelio kapelių jau ir kauburėliai susilyginę. Nuo seno čia buvo laidojami ne tik Pakryžės, Vėlionių, bet ir Palaukiškės, Dudėniškės, Kūjiškės, Bendoriškės, kitų artimų kaimų gyventojai. Naujai paskirtoje kapinėms dalyje, kuri ir buvo šiemet gražiai aptverta ir iškiliais vartais papuošta, rikiuojasi nauji kauburėliai. Yra dar kaimuose ne pirmą dešimtmetį gyvenančių ir iš čia pasitraukti neketinančių, daug kas bent po mirties nori sugrįžti į gimtas vietas. Čia ir Alberto Čibiro kryžius dangaus malonės mirusiems meldžia.

Po visų nusilenkimų Viešpačiui ir Amžino atilsio palinkėjimo mirusiems visi pabiro po kapines – prie savųjų. Darkart uždegti žvakelių, nurinkti šapelių. Juk po lapkritinio kapinių aplankymo daug kas į jas sugrš tik pavasarį. Tesiilsi mirusieji ramybėje...

Vida Žukauskaitė
  • TV programa. Skelbimai. Reklama 
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  • Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Paskutinis atnaujinimas: 2017-11-13 10:06:55
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata


Savaitės klausimas
Ar dažnai lankotės baseine?
Kartą per savaitę
Kelis kartus per savaitę
Kartą ar kelis kartus per mėnesį
Kelis kartus per metus
Nesilankau
Rezultatai
Balsų: 72 žmonių
Pasiūlykite savo klausimą

 
 


 


 






 

 

 


 
 

 

 


  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.