Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 49, 2018 m. birželio 30 d.


  • Plius - Minus

 

Jau užmiršta Joninių laužų šviesa ir šiluma. Liko šventė – kaip gražus sapnas. Šiąnakt birželis tyliai užleis laiko sostą liepai. Žydėjimą keis branda. Juk liepą ir saldusis uogų derlius į namus keliauja, ir javai savo derlių subrandina. Liepą ir pirmas šviežio derliaus duonos kepalas sukviečia prie stalo šeimynas. Taip ir noris palinkėti: skalsos ir darnos. Ir – gražios dainos. Vardan tos…

Kitą savaitę šoksime ir dainuosime, Lietuvos vardą šlovinsime! Juk Vilniuje suskambės šimtmečio Dainų šventė, 2003 m. UNESCO paskelbta žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Joje – ir pulkas ignaliniečių: šokančių, dainuojančių, amatus pristatančių.

Spaudos konferencijoje paskutinėms Dainų šventės „Vardan tos...“ aktualijoms pristatyti šventės organizatoriams sėkmės linkėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, programą priminė šventės direktorius Saulius Liausa. Ketvirtadienį Vilniaus Katedros aikštėje atidarytas Dainų šventės paviljonas, kuriame šventės dienomis bus galima rasti informacijos apie renginius, šventinės atributikos. Papurtyti pinigines reikės ne tik suvenyrus perkantiems. Seną idėją, jog kultūra priklauso liaudžiai, reikėtų užmiršti  net tokios tautinės šventės dienomis. Dauguma koncertų – mokami. Bilietų kainos svyruoja nuo 5 iki 80 eurų. Aplankant visus mokamus renginius ir sėdint prasčiausiose vietose, tai kainuotų 65 eurus, norintiems matyti viską iš patogiausių pozicijų teks sumokėti 300 eurų. Taigi ne kiekvienam Martynui...

Gal pinigų staiga padaugės visų piniginėse po valdžios vykdomų reformų? Karšta vasara kaitina ir politikų galvas. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje. Neskubėkite džiaugtis – nereikės nusivilti. Geriau šia tema nepasakysi nei Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas: „Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų.“

Bet šventės išvakarėse išties yra kuo pasidžiaugti: penktadienį pristatyta antroji Valdovų rūmų dalis. Oficialios pabaigtuvių iškilmės planuojamos Valstybės dieną, liepos 6-ąją. Rūmų atkūrimo statybos darbai pradėti 2002 metais. 2004 metų kovo 17 dieną tuometinis Prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo pirmąją plytą į atkuriamų rūmų pamatus. 2013 metų liepą lankytojams atverta pirmoji jų dalis. Iš viso Valdovų rūmų statyba kainavo per 100 mln. eurų. Ir, žinote, šitų milijonų negaila!

Džiaukitės vasara, jos gėlėmis gėrėdamiesi, jos vaisius skindami.

Vida Žukauskaitė

  • Kunigų paskyrimai Vilniaus arkivyskupijoje

Kun. Algis Vaickūnas atleidžiamas iš Rimšės Švč. Trejybės, Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus ir Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, parapijų klebono pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. Teresės parapijos rezidentu ir vykdyti nuodėmklausio tarnystę Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.

Kun. Deimantas Braziulis atleidžiamas iš Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, ir Pavoverės Šv. Kazimiero parapijų klebono bei Karkažiškės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rektoriaus pareigų ir skiriamas Adutiškio Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonu.

Kun. Aleksandras Gaičauskas atleidžiamas iš Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vikaru.

Kun. Stanislavas Valiukevičius atleidžiamas iš Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaru.

Kun. Vytautas Pūkas atleidžiamas iš Adutiškio Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebono pareigų ir skiriamas Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos, Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios ir Kazitiškio Šv. Vysk. Stanislovo parapijų klebonu.

Kun. Sigitas Grigas atleidžiamas iš Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos, Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios ir Kazitiškio Šv. Vysk. Stanislovo parapijų administratoriaus pareigų ir išleidžiamas pastoracinei tarnystei į Telšių vyskupiją. (Apie tai plačiau skaitykite antrame ir vienuoliktame puslapiuose.)

Kun. Jonas Mačiulis atleidžiamas iš Smalvų Švč. M. Marijos Rožančinės parapijos ir Tilžės Švč. M. Marijos Karalienės parapijos administratoriaus bei Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios rektoriaus pareigų ir skiriamas Rimšės Švč. Trejybės, Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus ir Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, parapijų klebonu bei aptarnauti Mažėnų koplyčią, esančią Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijoje. 

Projektas “Lietuvos pakrašty”. Projektą iš dalies remia SRTRF.

  • Krašto istorijos kelyje – Zigmas Žemaitis, Česlovas Kudaba ir Lietuvos savanoriai

Praėjusį penktadienį Daktoriuose ir Tverečiuje Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, Tverečiaus seniūnijos ir Tverečiaus krašto bendruomenės  iniciatyva įvyko Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys „Krašto istorijos keliu“, kuriame buvo pagerbti žymūs kraštiečiai matematikas Zigmas Žemaitis ir geografas, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Kudaba, bei atidengta atminimo lenta, skirta šio krašto Lietuvos savanoriams.

 

Zigmo Žemaičio tėviškėje

Prie VSAT Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardos susirinko būrys svečių. Čia, Daktoriuose,  netoli nuo pasieniečių pastatų, buvo Žemaičių sodyba. Jau daug metų joje niekas negyveno, todėl nunyko ir dabar tik keli dideli akmenys ir paminklinė informacinė lenta bei rodyklė primins čia gimus profesorių, žymų Lietuvos matematiką, oreivį Zigmą Žemaitį. Renginio pradžioje nuskambėjo visų jo dalyvių sudainuota daina apie Tverečių. 

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos gimnazistės Justina Janutėnaitė ir Gintarė Jurėnaitė bei  jų mokytoja Nijolė Keraitienė priminė susirinkusiems matematikos profesoriaus Zigmo Žemaičio biografiją ir tada pakvietė pasidalyti prisiminimais apie šį ypatingą žmogų.

Vilniaus universiteto profesorius emeritas Feliksas Ivanauskas sakė esąs beveik šio krašto žmogus, nes baigė Adutiškio vidurinę mokyklą, o dabar dažnai vasaras praleidžia netoli Gilūtų esančioje žmonos senelių sodyboje. Jis didžiuojasi, kad jam teko garbė dirbti šalia profesoriaus Zigmo Žemaičio.

„Prisimenu, svarstėme, kaip matematikoje vadinti tašką – gumbas, spuogas ar taškas? Zigmas Žemaitis pasiūlė tašką. Jo nuomonei buvo pritarta, - pasakojo Feliksas Ivanauskas. – Profesorius buvo paprastas žmogus, tolerantiškas studentams. Sakydavo: jei studentas lankė paskaitas – vis ką nors moka, jei nelankė paskaitų – matematika didelė, visi ko nors nežino. Ir pasirašydavo įskaitą. Bet jis visada mokėjo sudominti matematika, ilgą laiką vadovavo Matematikos fakultetui, kuris Universitete buvo vienas iš svarbiauių. Baigusieji jį buvo vertinami už įgytas žinias. Dabar fakultetas išsiplėtė iki Informacinių technologijų ir matematikos fakulteto. Magistrantai turi šansą įsidarbinti gerai apmokamose pareigose. Prestižinė premija už matematikos darbus yra pavadinta Zigmo Žemaičio vardu“.

Ignalinos aerodromo direktorius Vytautas Rafanavičius kalbėjo apie oreivių klubus Lietuvoje, kurie dabar vienija per 2000 žmonių. Pradžią tam davė Zigmas Žemaitis su keliais skraidybos entuziastais, todėl geriausias paminklas žmogui yra jo darbų tęstinumas.

Buvęs Zigmo Žemaičio studentas Universitete, Ignalinos rajono kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Repšys įsitikinęs, kad tokio plataus erudito, koks buvo Zigmas Žemaitis, Lietuva per visus Nepriklausomybės metus dar neužsiaugino.

„Prisimenu kaip labai šviesų žmogų – tolerancija, elegancija, kultūra. Kraštas pelnytai gali didžiuotis tokia asmenybe. 1988 metais su tuometiniu kolūkio pirmininku Broniumi Černiausku buvome sumanę įamžinti Zigmo Žemaičio atminimą, tačiau Česlovas Kudaba patarė dar lukterėti – ir jis žadėjo prisidėti. Mirė Černiauskas, mirė Kudaba, taip ir liko idėja neįgyvendinta“.

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos atstovė dėkojo, kad tverečėnai taip gražiai puoselėja jiems brangaus žmogaus atmnimą ir priminė, kad kitais metais Zigmo Žemaičio Švenčionyse įkurtai gimnazijai sukaks 100 metų. Kunigas Aleksandras Barelis, Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos klebonas,  vasaromis kuruojantis Tverečiuje įsikūrusią saleziečių stovyklą, išreiškė susižavėjimą lietuviais, taip gražiais saugančiais žymių žmonių atminimą.VSAT Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, anksčiau ėjęs Tverečiaus užkardos vado pareigas, Artūras Jatulis pasidžiaugė, kad dabar nesunku bus surasti Tverečiaus užkardą, nes ji yra įsikūrusi matematikos profesoriaus Zigmo Žemaičio tėviškėje – nuoroda šviečia iš tolo.

Garbė atidengti informacinį stendą buvo suteikta pasieniečiui Artūrui Jatuliui ir visus informacinius stendus pagaminusiam „Ryto“ gimanazijos mokytojui Dariui Vitėnui.

Prie stendo rajono meras Henrikas Šiaudinis ir Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė bei kiti svečiai padėjo gėlių.

Česlovo Kudabos atminimui

Kai visi vėl susirinko prie Tverečiaus seniūnijos pastato, atminimo renginį pradėjo Vilniaus Talat-Kelpšos konservatorijos  akordeono klasės mokinys Lukas Lazinka, kuris „Paryžiaus valsą“ skyrė Česlovui Kudabai. Mokytoja Nijolė Keraitienė informavo, kad mokiniai nunešė gėlių ant Česlovo Kudabos ir Zigmo Žemaičio tėvų, palaidotų Tverečiaus kapinėse, kapų ir ten uždegė žvakutes.

Dar Česlovo vaikystėje Kudabos, įsisodinę vaikus į vežimaitį, traukiamą arkliuko, iš Gudijos Kabelnikų miestelio atsikraustė gyventi į tėvo tėviškę Vaicekavą netoli Tverečiaus. Todėl Česlovas Kudaba laikė savo gimtine ir Kabelnikus, ir Vaicekavą, namuose su tėvais kalbėjo ir lietuviškai, ir gudiškai. Jo nuopelnai Lietuvai yra neįkainojami: tai žymus geografas, išvaikščiojęs pėsčiomis visą Lietuvą, parašęs daug knygų, tiesiog sudvasinęs geografijos mokslą. Nepriklausomybės akto signataras, po Kovo 11-osios pasirašyto dokumento patyręs ir pagarbos, ir nedraugų pažeminimų.

Šalia prisiminimų, renginyje buvo žvelgta ir į ateitį. Rajono meras Henrikas Šiaudinis pasveikino 100-uoju šiemet įregistruotą į mokymo įstaigą Ignalinos rajone tverečėną Darių Martinėną ir įteikė jo mamai dovaną.

„Mokytojai daug padirbėjo, surinkdami medžiagą apie žymius šio krašto žmones, Darius Vitėnas pagamino jiems skirtus informacinius stendus. Balandį minėjome Augustino Voldemaro metines ir buvo atidengta atmnimo lenta, šiandien minime Zigmą Žemaitį ir Česlovą Kudabą“, - kalbėjo rajono meras Henrikas Šiaudinis.

Meras akcentavo, jog Česlovas Kudaba buvo kuklus ir teisingas žmogus. Renkant Aukščiausiąją Tarybą, vėliau pervadintą į Atkuriamąjį Seimą, buvo ir daugiau kandidatų, tačiau šio krašto žmonės pasirinko tverečėną Česlovą Kudabą ir patikėjo jam atkurti Nepriklausomą Lietuvą. Tverečėnai jį gerai prisimena, jis mokėjo pabendrauti ir su dideliu, ir mažu, su išsilavinusiu ir pradinę mokyklą baigusiu.

„Nors šis kraštas Lietuvos dalimi tapo tik1990 metais, bet lietuvybės dvasia čia buvo visada gyva. Būkite tvirti, stiprūs, kaip visada buvote, tverečėnai“, - linkėjo rajono meras.

Kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Repšys pasidalijo prisiminais apie Česlovą Kudabą iš studentavimo ir vėlesnių laikų.

„Su Česlovu Kudaba gyvenome viename Universiteto bendrabutyje. Jis buvo studentų tarybos narys, atskingas už tvarką kambariuose. Paskui jau Ignalinoje buvau Kudabos patikėtinis rinkimų kampanijoje,- sakė Juozas Repšys. Kai Česlovas Kudaba tapo Seimo nariu, jį dažnai pasikviesdavome į mokyklą susitikti su mokiniais kaip labai įdomų žmogų“.

Lietuvos savanorių  įamžinimas

Kaip pėsčiasis riteris – Česlovas Kudaba – darydavo, taip ir susirinkusieji į iškilmes nuo seniūnijos pastato Česlovo Kudabos gatve patraukė tolyn, kur pagal architekto Juozo Panavo projektą sutvarkytas skverelis ir pastatyta atminimo lenta Tverečiaus krašto savanoriams. Pakeliui dar buvo sustota prie paminklo KGB aukoms atminti.

Ten, kur gatvė daro didelį posūkį, važiuojant iš bet kurios pusės, akys atsirems į paminklinę lentą. Joje išrašyti savanorių vardai. Jų čia – 26. Renginio vedėjai priminė sunkią krašto padėtį po Pirmojo pasaulinio karo, visi kartu sudainavo dainą „Tverečiaus žmonėms daug vargelio teko“ Gintarė Jurėnaitė paskaitė užrašytą tarmišką pasakojimą, kaip Grigo Joną „vienu dzienu trys valdžios atamušė“. Išsirikiavę abipus takelio paminkilnės lentos link ir Gintaro Černiaus pagaminto kryžiaus, Jaunojo pasieniečių būrelio nariai uždegė kiekvienam iš jų žvakeles, garsiai įvardydami pavardes, ir padėjo jas prie paminklo. Tverečiaus parapijos klebono Antano Doveikio, išvykusio į piligriminę kelionę, prašymu paminklą pašventino kunigas italas Aleksandras Barelis. Visi sugiedojo Lietuvos himną. Paminklinę lentą atidengė rajono mero pavaduotojas Laimis Ragaišis ir aktyvūs Jaunųjų pasieniečių būrelio nariai Justina Janutėnaitė bei Aurimas Jurevičius. Rajono mero pavaduotojas Laimis Ragaišis ir Dysnos bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurėnienė prie paminklo padėjo gėlių. 

Giliai jaudindamasis apie Lietuvos savanorių ryžtą ginti Lietuvą kalbėjo nuo Mielagėnų kilęs visuomenės veikėjas Albinas Cibulskas:

„Prieš 100 metų kaimo bernai pasiryžo ginti Lietuvą, nors čia tada dar Lietuvos nebuvo. Mes, rytiečiai, esame labai jautrūs Lietuvai. Mums tai šventas žodis. Galbūt vyrų pasiryžimui įtakos turėjo iš Dysnos kilęs Augustinas Voldemaras, pasirašęs pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės sukūrimo“.

Už žymių žmonių atminimo įamžinimą tverečėnams Seimo nario Gintauto Kindurio vardu dėkojo jo padėjėja Ona Zaleckienė, o v isiems prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo daug gražių žodžių išsakė bei įteikė dovanų laikinoji Tverečiaus seniūnė Dangutė Petkevičienė bei Tverečiaus krašto bendruomenės pirmininkė Janina Paulavičienė.

Paskui visi buvo pakviesti prie vaišių stalo ir pasieniečių košės paragauti.

Laima Miliuvienė

  • Kačergiškės šv. Jono Krikstytojo bažnyčiai – 270 metų

Praėjusį sekmadienį Kačergiškės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai. Šiemet jie buvo ypatingi. Šiai Naujojo Daugėliškio parapijos bažnyčiai sukako 270 metų.

 

Nedidelėje, bet jaukioje bažnytėlėje susirinko parapijiečiai, jų svečiai – šventovė buvo pilnutėlė. Kas ant suolų prisėdo, kas stačiomis sustojo, juolab, kad lietus visus suginė į patalpą. Bažnyčios ganytojas Bernardas Augaitis pristatė svečią – visiems gerai pažįstamą kunigą Kęstutį Ralį, dabar Dievo žodį skelbiantį Vilniaus greitosios pagalbos koplyčioje. Jam ir buvo pavesta aukoti šv. Mišias, skirtas šv. Jonui ir visiems Jonams ir Janinoms. Bet prieš tai visi buvo paprašyti išeiti į lauką. Laukė svarbi ceremonija: atminimo lentų, skirtų Kačergiškės bažnyčios pastatymo jubiliejui ir atstatymo datai, atidengimas.

Šiūlėnų bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė priminė Kačergiškės bažnyčios istoriją:

„Koplyčia Kačergiškėje buvo pastatyta 1748 metais,  1783 metais perstatyta. Per 270 metų bažnyčia buvo ir niokojama, ir buvo tapusi prieglobsčiu sukilėliams. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. atstatyta dabartinė bažnyčia. Tada visi atstatymo darbų rūpesčiai teko Naujojo Daugėliškio parapijos klebonui Kęstučiui Raliui“.

Atidengti atminimo lentą, skirtą Kačergiškės šv. Jono Krikštytojo 270-ties metų jubiliejui buvo pakviesti rajono meras Henrikas Šiaudinis ir kunigas Kęstutis Ralys. Antrąją atminimo lentą, skirtą bažnyčios atstatymui, atidengė Seimo nariai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis. O tada jau visi sugrįžo į bažnyčią išpažinti savo kaltes, palinkėti vieni kitiems ramybės ir priimti Dievo palaiminimą.

Šv.Mišias aukojęs kunigas Kęstutis Ralys sakė vykdamas į Kačergiškę aplankė visas jam mielas vietas Ignalinos rajone, pasimeldė prie jam brangių žmonių kapų. Ir prisiminė, kaip, prieš dvidešimt penkerius metus vos atvykęs į Naująjį Daugėliškį, gavo Ignalinos dekanato dekano Ignao Jakučio užduotį atstatyti Kačergiškės bažnytėlę. Ėmėsi darbų. Statybininkai brangininkai savo darbus vertino doleriais, o tuomet trūko net „meškučių“ (buvo tokie pinigai prie Gedimino Vagnoriaus, jei dar prisimenate). Su sąžiningų žmonių pagalba, su gerais patarimais statybos judėjo į priekį. Su seniūno Juozo Paukštės ir tuometinio rajono mero Bronio Ropės parama, parapijietės Marijonos Lukaševičienės entuziazmu sušvito bažnyčia tarsi Dievo ženklas ir kitiems geriems sumanymams.

Po šv. Mišių aukos, kai buvo meldžiamasi už buvusius, bet jau iš Dievo karalystės į Žemę žiūrinčius, už esamus ir būsimus parapijiečius, už tuos, kuriuos kiekvienas tyliai prisiminė savo maldoje, pirmiausia buvo pasveikinti Jonai ir Janinos – juk šv. Jono atlaidai!  Jie buvo papuošti ąžuolo lapų vainikais. Tarp vietinių Jonų buvo ir svečias – kunigo Kęstučio tėvas Jonas. Jam gi tądien buvo ne tik Joninės, bet ir devyniasdešimties metų sukaktis. Ta proga kunigo tėvą pasveikino bendruomenė. Meras Henrikas Šiaudinis kalbėjo ir apie bažnyčios reikšmę žmonių gyvenime:

„Mūsų kaimų bažnyčios – Dievo namai ir atminties saugotojos. Jos matomos iš tolo, jos gražios ir mielos. Tai – gyvenimo, tikėjimo ir meilės ženklai, be kurių neįsivaizduojamas gimtinės peizažas, senųjų tradicijų saugojimas ir tęstinumas. Jos kviečia užeiti, atrasti ramybę, paguodą ir viltį, pajusti šimtmečių istorijos dvasią. Lietuvoje yra daug gražių bažnyčių, deja, kai kurios iš jų užrakintos, nes nėra žmonių, norinčių jose lankytis. Bažnyčia – tai ne tik pastatas, tai ir žmonės“.

Rajono meras Henrikas Šiaudinis dėkojo Naujojo Daugėliškio parapijos klebonui Bernardui Augaičiui už gražius darbus ir dėmesį krašto istorijai ir linkėjo, kad Kačergiškės bažnyčia visada būtų lankoma ir gyva žmonių tikėjimu.

Seimo narys Gintautas Kindurys, kalbėdamas už du – ir Seimo narį Vytautą Rastenį, sveikino tikinčiuosius su šv. Jono diena ir įteikė kunigui Bernardui Augaičiui laikrodį, kad jis suskaičiuotų dar daug valandų ir metų šiai bažnytėlei ir ją lankantiems žmonėms.

Šiūlėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė dėkojo dalyvavusiems atlaiduose, o Kačergiškės bažnyčiai buvo padovanotas Teofilio Patiejūno restauruotas paveikslas „Šv. Jono krikštas“. Atminimo medalius gavo visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie šventės organizavimo, pinę vainikus Jonams ir Janinoms. Vargonininkė Birutė Paukštienė, kunigas Kęstutis Ralys buvo apdovanoti paveikslais su Kačergiškės bažnyčios vaizdu. Marijona Lukaševičienė kvietė parapijiečius dar nesiskirstyti, dar išklausyti Giulijos koncertą ir visiems drauge pasivaišinti pasieniečių koše ir suneštinėmis vaišėmis.

„Šios dienos lietus – Dievo dovana. Jo taip visi laukėme. Tačiau Dievas, matyt, norėjo priminti, kad  sekmadienį reikia švęsti, o ne darbus dirbti. Tad neskubėkite į namus, pabūkime drauge“.

Laima Miliuvienė
  • TV programa. Skelbimai. Reklama 
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  • Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Paskutinis atnaujinimas: 2018-07-02 11:20:23
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata
 

  

 

 


 







 


 

 



 
 



 
 

 
 

  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.