Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 30, 2017 m. balandžio 22 d.


  • Plius – Minus

 

Dėl šventų Velykų švenčių sutrumpėjusi darbo savaitė neatnešė jokių staigmenų, jei neskaičiuosime šeštadienį iškritusio sniego. Sinoptikai prognozuoja, kad ir šį savaitgalį lauke krapštinėtis gali būti nemalonu, taigi pavasaris atidedamas. Sakoma, kad nėra tokio meteorologo, kuris bent kartą gyvenime nebūtų atspėjęs orų...

Antradienį Seime buvo pristatyta Vyriausybės ataskaita. Šįkart ji gana keista: dabartinis premjeras įvardijo padarytus ir nepadarytus darbus ankstesniojo ministro pirmininko – Algirdo Butkevičiaus vyriausybės. Pateikęs daug skaičių ir diagramų Saulius Skvernelis akcentavo, jog Lietuvoje žmonių, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį lygis siekė apie 29 procentus. Tai – vienas iš didžiausių rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių. Naujoji valdžia dar nelabai ir spėjo ką nors nuveikti. Daug kas tik pažadų ir galimų susitarimų lygyje. Nors europarlamentaras Bronis Ropė, trečiadienį duodamas interviu info tv. sakė, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nors ir pamažu, bet  nuosekliai įgyvendina savo programą, ir svarbiausia – partija netapo įdarbinimo agentūra (?!)....

O dar juokingiau (ar liūdniau), kad nė vienas negalime būti garantuoti dėl savo privatumo ir saugumo. Štai beveik mėnesį STT klausėsi finansų ministro telefoninių pokalbių. Tiesa, tada jis dar nebuvo ministras. Specialiųjų tarnybų „specialistai“ aiškina, kad taip atsitiko per klaidą: neva ministro telefono numeris tik vienu skaičiumi skiriasi nuo to, kurį buvo leista pasiklausyti. O Vilniaus „Grožio chirurgijos“ vadovai pranešė, kad centras patyrė kibernetinę ataką, kurios metu pavogti žinomų klientų duomenys. Iš pradžių vagys šantažavo vadovus, o vėliau pasisavintus klientų duomenis ir nuotraukas siūlė pirkti žiniasklaidai arba šiaip smalsuoliams. Tiesa, grožio chirurgai apie šią vagystę pranešė tik tada, kai STT jų kabinetų stalčiuose rado apie 400 tūkstančių eurų grynųjų.

Yra ir gerų naujienų. Garsusis dizaineris Juozas Statkevičius jau pasiuvo tautinius kostiumus „valstiečių“ frakcijos Seime moterims ir Ramūnui Karbauskiui. Gal ir rajono Tarybos nariai „valstiečiai“ per posėdžius  pasidabins tautiškai? O viešbutis-restoranas „Žuvėdra“ skelbia akciją – nuo ketvirtadienio iki gegužės vidurio 32 centimetrų skersmens pica kainuos 30 procentų mažiau.

Taigi gyvenimas nepaliaujamai gerėja. Nesušalkite laukdami pavasario.

 

Laima Miliuvienė

  • Priešvelykinė pavasario mugė Ignalinoje

Taip jau sutapo (arba organizatoriai sutapatino), kad tradicinė Pavasario mugė Ignalinoje buvo organizuota šeštadienį prieš pat šv. Velykas. Galbūt sinoptikų žadėtas ne itin puikus oras, o gal pasirinkta data į aikštę priviliojo ne  per daugiausia pirkėjų ar šiaip pasižmonėti norinčių miestelėnų.

 

Laisvės aikštė jau iš tolo bolavo nusėtomis prekeivių palapinėmis: pakraščiuose, aplink fontaną. Žmonių minios nebuvo, tad iš tolo galėjai rinktis, prie kurio kiosko patraukti. Čia buvo visko – nuo latviškų „Karvučių“ saldainių, atvežtų iš Panevėžio, ir kraujinių vėdarų, kurie, beje, buvo atvežti net iš Latvijos,  iki rūkytų mėsos gaminių. Jei pernai prie jų reikėjo eilutėje pastovėti, tai šįkart – tik rinkis: nei eilių ir pasiūla kuo įvairiausia.

„Oi koks skanumas! Tikri kaimiški lašiniai“, - džiaugėsi pirkėjas, paragavęs siūlomo produkto ir ragindamas žmoną greičiau atverti piniginę.

Kelių žmonių eilutė susidarė tik prie konditerijos gaminių – juk šventės ant nosies. Pirko žmonės vyniotinius su aguonomis, šimtalapius, naminius pyragus, sausainius. Strigailiškietė gundė didžiuliais ančių kiaušiniais, už dešimtį prašydama 3 eurų, ir mažesniais naminiais vištų – perpus pigesniais.  Prekiautojo iš Vilniaus prekystalis mirgėjo įvairiomis spalvomis ir skoniais nuo įvairių konservuotų daržovių: kopūstų, agurkų, pomidorų, paprikų. Medus – irgi iš Vilniaus rajono, o vietinių bitininkų, su bitelių suneštu medumi iš mūsų krašto pievų ir miškų, nesimatė. Buvo mugėje ir pintų krepšių, iš medžio pagamintų pjaustymo lentelių, kitų virtuvės apyvokos daiktų, molinių indų gėlėms sodinti. Mugėje galima buvo nusipirkti ir papuošalų, ir drabužių, ir kosmetikos priemonių.

Šalia savojo „Dviratininko“ prekes išsidėstęs buvo ir tautodailininkas Jonas Grunda. Šįkart jo kūriniai – netradicinių formų vazos, praeivius viliojanti miela meškutė. Savo rankų darbo mezginiais bandė prekiauti  ir Milda Raslanienė, tačiau kaip sakė prekiautoja, pavasariop visi laukia šilumos ir pirštinėmis ar vilnonėmis  puskojinėmis nelabai domisi. Jau pripažinta sveikatinimo produkcija prekiavo ignalinietė Jūratė Pušinskienė, o visai netoli jos prekybos vietos – įvairių žolelių mišinių siūlė jos konkurentė iš Vilniaus rajono.

Ateities gatvė buvo palikta prekiautojams sodinukais. Šiemet jos nereikėjo nė iki sankryžos, bet gatvės pradžioje nuo aikštės pusės vietą buvo užsiėmęs „Birvėtos tvenkinių“ automobilis su gyva žuvimi. Prie šios įmonės karpių jau esame pripratę ir dažnai juos matome „Maximoje“, o štai gražuoliai amūrai – retesnė žuvis. Pardavėjai ragino pirkti, nes tai esanti labai skanus daiktas. Už abiejų rūšių žuvų kilogramą buvo prašoma po 3,50 euro. Netoli jų glaudėsi vyriškis su jurginų gumbais. Panorėjusi pirkti šių darželio rudeninių gražuolių, moteris buvo sudrausta vyro:

„Užtenka jau tų jurginų. Liks daugiau laisvos žemės“.

Sodinukų buvo įvairių. Vyšnių, trešnių, slyvų, serbentų, šilauogių, obelų. O šalia – stendai su jau užderėjusiais vaisiais arba tiesiog krepšyje sudėti  nuskinti vaisiai. Buvo medžių, kurių viena šaka nokina vyšnias, kita – trešnes, buvo tinginių obelų. Paklausta, kodėl jos taip nepagarbiai vadinamos, pardavėja paaiškino, jog šių vaismedžių nereikia purkšti, jie nereikalauja didelės priežiūros, todėl taip ir vadinami. Žmonės klausė patarimų, kaip sodinti, kaip auginti nusipirktą medelį, kad jis būtų dosnus vaisių. Atrodė, kad suvažiavo į Ignaliną medelynai vos ne iš visos Lietuvos: Panevėžio, Kupiškio, Kauno rajonų, tačiau kad būtų didelis pirkimas, negalėčiau pasakyti. Gal žadamas šaltis sodininkus baidė, kad Velykų savaitgalis nuo darbų suturėjo. Ir pavasario gėlyčių buvo siūloma tik keliose vietose.

Kas norėjo, apsipirko. Kam pinigų pritrūko pirkiniams nuo paruošto Velykų stalo, akis paganė. Irgi gerai. Kitais metais gal bus kitaip.

Laima Miliuvienė

Projektas “Aš – ignalinietis!”. Projektą iš dalies remiaSRTRF.

  • Jaunieji pūtikai ir jų draugai dovanojo muzikos mylėtojams gražią šventę

Tikra laimė, kad ir Ignalinoje yra mokykla, kur muzikai uždedama karūna, kur susitinka tie, kurie nori giliau suvokti, perprasti ir „įvaldyti“ muziką, ir tie,  kurie geba to išmokyti. Pirmiesiems tenka tik apsispręsti, su kokiu instrumentu jie pasirengę draugauti. Antrieji siūlo mokytis groti fortepijonu, smuiku, akordeonu, kanklėmis, birbyne, trimitu, saksofonu, fleita, klarnetu, klasikine gitara, kontrabosu ir mušamaisiais muzikos instrumentais bei solinio ir chorinio dainavimo.

Per penkias dešimtis šios mokyklos gyvenimo išleista kone tūkstantis absolventų. Yra tarp jų daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatų, muzikos aukštumas pasiekusių, kiti tiesiog meile muzikai tebegyvena ir su kitais šiuo džiaugsmu dalijasi. Neseniai Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje vykusio konkurso metu laureatų skaičius dar padidėjo.

Šįkart Ignalinoje vyko Pirmasis respublikinis solistų ir kamerinių ansamblių festivalis-konkursas „Pūtikai ir jų draugai“. Susitiko, kaip jau supratote, ne tik gerą muzikinę klausą, bet ir gerus plaučius turintys!

Šventė pradėta švelnia fleitos melodija, Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Gražinos Mackonienės sveikinimu ir konkurso vertinimo komisijos prisistatymu. Komisijos pirmininkas – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mokytojas ekspertas Zenonas Juozapavičius, nariai: Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai metodininkai Arūnas Valiulis ir Daina Gutauskienė bei Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos direktorė Birutė Paukštienė.

Konkurso dalyviai varžėsi keturiose grupėse, solistų ir ansamblių kategorijose. Išbandyti savo galimybių į Ignaliną tąsyk atvyko jaunieji muzikantai iš Švenčionių, Molėtų, Utenos, Zarasų, Rokiškio, Vilniaus muzikos, meno mokyklų. Iš ignaliniečių pirmieji pasirodė Tomo Kochankos mokinė Akvilė Graužlytė (saksofonas) ir Algimanto Rastenio mokinys Dovydas Vaitkevičius. Vėliau scenoje pasirodė ignaliniečių ansamblis: Adrija Skudutytė (saksofonas, fleita), Monika Sapiegaitė (smuikas) ir Aidana Rantinšaitė (fortepijonas). Jų mokytojai – Algimantas Rastenis, Virginija Stuglienė ir Tatjana Švidko. Visą šventę vainikavo gražus ignaliniečių kolektyvas: saksofonistai Dovydas Vaitkevičius, Povilas Trubila, Nojus Urbonas, Lukas Lazinka, Adrija Skudutytė, gitaristas Nojus Karaliūnas ir mušamaisiais grojęs Audrius Kindurys (Algimanto Rastenio, Tomo Kochankos ir Gintauto Juodagalvio mokiniai).

Klausytojai turėjo džiaugsmo pasiklausyti geros muzikos, konkurso dalyviai pasitikrino savo gebėjimus, mokėsi vieni iš kitų, o nugalėtojai džiaugėsi sėkme. Ignaliniečius lydėjo sėkmė. Abu ansambliai savo grupėse pripažinti I vietos laureatais, solistas Dovydas Vaitkevičius savo grupėje buvo trečias, Akvilė Graužlytė pripažinta diplomante.

Ir vėl už instrumentų, ir vėl – tik pirmyn!

Vida ŽUKAUSKAITĖ

  • Ignalinos vilniečiai drauge kuria krašto istoriją

Iš Ignalinos krašto kilusių vilniečių klubas pernai paminėjo gyvavimo dešimtmetį. Ignalinos vilniečiais save vadinantis sambūris išsiskiria tuo, kad vienija ne vien ten gimusius, augusius ir į sostinę išvykusius gyventi ignaliniečius, bet ir susižavėjusius ežerų kraštu ir įsigijusius čia sodybas ar net dvarus kitų Lietuvos vietovių gyventojus.

Ignalinos vilniečių klubo būstinė įsikūrusi Vilniaus Žvėryne esančioje „Mažojoje galerijoje“. Kraštiečių bendrijai vadovaujanti Renė Jakubėnaitė – viena jos sumanytojų – prisiminė, jog mintis susiburti į klubą kilo apsilankius viename Ignalinos renginių, į kurį sugužėjo nemažai sostinėje gyvenančių kraštiečių. „Iki tol bene dešimt metų tarsi ore tvyrojo poreikis burtis, apie tai vis pasikalbėdavome su kraštiečiais, mus palaikė tuometis meras Bronis Ropė ir iš Ignalinos kilęs Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas. Be to, kitų kraštų žmonės Vilniuje jau buvo sukūrę savo klubus, tad ir mums rūpėjo neatsilikti“, – prisiminė R. Jakubėnaitė.

Puoselėti lietuviškumą

Ignaliniečiai savo klubą įregistravo 2006 metais ir ėmėsi kultūrinės veiklos, ypatingą dėmesį skirdami žmonėms, kurie savo darbais garsina ne tik Ignalinos kraštą, bet ir visą Lietuvą. Klubo vadovė prisiminė, kad pati, baigusi Ignalinoje vidurinę mokyklą, svarstė sostinėje studijuoti chemijos mokslus, tačiau vienas Vilniaus universitete dirbęs kraštietis paragino ją verčiau rinktis lietuvių kalbą.

„Tuo metu, kai stojau į universitetą, šis Rytų Lietuvos kraštas buvo visai apleistas, lietuvybės čia buvo likę mažai. Todėl ir pasirinkau lietuvių kalbos studijas, kad grįžusi galėčiau mokyti vaikus. Tada aplink Ignaliną buvo girdėti daugiausia rusų, baltarusių, lenkų kalba. Po studijų grįžau į Ignaliną ir šešerius metus mokytojavau, būriau tautinius šokių kolektyvus, nes turiu dar ir choreografės specialybę. Jaučiau prasmę užsiimdama kultūrine, šviečiamąja veikla“, – patikino pašnekovė.

Pasak R. Jakubėnaitės, kai likimas atvedė į Vilnių, ir toliau teko darbuotis kultūrinėje terpėje, o sostinėje sutikti kraštiečiai buvo taip pat pasinėrę į panašią veiklą. Tad klubo veiklos kryptis susiklostė savaime, daugiausia dėmesio visą laiką teko kultūros renginiams. Tačiau ignaliniečiai veiklos akcentu pasirinko ne liaudies kolektyvų, papročių, saviveiklos propagavimą, o savojo krašto kultūrinį plėtojimą ir švietimą.

„Vienas pastarųjų renginių vyko Paliesiaus dvare. Kitados visiškai sugriuvusį unikalų šio krašto dvarą privačiomis lėšomis atstatė žmonės, kurie dabar rengia čia parodas, plenerus, koncertus. Fortepijono, koks yra dvare, galėtų pavydėti ne viena koncertų salė. Paliesiaus dvarą atstatė ne ignaliniečiai, o vilniečiai, šiam kraštui puoselėjantys didelę pagarbą, tapę tikrais šio krašto patriotais“, – sakė pašnekovė.

Išskirtinio grožio kraštas

Kaip tvirtino R. Jakubėnaitė, bendraudama su Ignalinoje likusiais giminaičiais ir kraštiečiais, ji nuolat girdi, kaip žmonės žavisi kraštu, kiek daug jų tampa tikrais Ignalinos krašto patriotais, nors nėra nei čia gimę, nei augę. Nemažai kitų Lietuvos vietovių gyventojų čia noriai perka ar statosi sodybas, apsistoję ežeringose ir labai vaizdingose vietose jas tiesiog įsimyli ir rūpestingai saugoja, puoselėja.

„Mūsų krašte daug gydytojų, aktorių, dailininkų, kitų menininkų ir mokslininkų, kurie turi įsigiję čia vasarnamius, sodybas, vilas. Visi jie vieningai teigia, kad pamilo Ignalinos kraštą už jo išskirtinį grožį, ir noriai prisideda prie mūsų klubo“, – tikino klubo vadovė. Didžiuodamasi ji minėjo aktorių Vytautą Tomkų, ypač aktyvų ignaliniečių klubo narį, šiame krašte apsigyvenusį savo sodyboje.

Jos teigimu, ignaliniečių klubo gretose yra ir už Atlanto gyvenančių tautiečių, kurie tapę klubo garbės nariais domisi Ignalinos kraštu, dažnai svečiuojasi jame ir organizuoja įvairius kultūrinius renginius.  Dažni svečiai gimtinėje yra Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Vytautas Kindurys, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia, įvairių sričių menininkai, rengiantys gimtinėje susitikimus su kraštiečiais ir ypač – jaunimu. Kad ir kokios vaizdingos būtų apylinkės, šiame krašte didelis nedarbas, tad jauniems žmonėms svarbu išgirsti Lietuvoje sėkmingai susiklosčiusių karjeros pavyzdžių.

Atšventė 150 metų jubiliejų

Vienas Ignalinos vilniečių klubo tikslų buvo išleisti Ignalinos krašto enciklopedinį žinyną. Jis buvo parengtas ir išspausdintas 2015 metais. Pasak R. Jakubėnaitės, buvo kruopščiai renkama medžiaga apie iškilius šio krašto žmones, kaimelius, istoriją, tremtinius, partizanus. Enciklopedinis žinynas išleistas prieš minint Ignalinos įkūrimo 150-ąsias metines. Į šią šventę gausiai rinkosi ir sostinėje įsikūrę kraštiečiai. Klubo vadovės teigimu, kiekvieną kartą lankydamiesi savame krašte Ignalinos vilniečiai veža saviškiams ir kokią nors dovaną, tad miesto 150 metų minėjimui dovanojo aktorės Larisos Kalpokaitės koncertą. „Esame prieš keletą metų nuvežę tėviškėnams Oskaro Koršunovo teatro vieną spektaklių, dovanoję maestro Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą, kitų renginių“, – pasakojo R. Jakubėnaitė. Jos teigimu, klubo nariai planuoja ignaliniečius šiais metais pasikviesti į sostinę ir organizuoti jiems ekskursiją į Valdovų rūmus, juolab kad šios įstaigos vadovo pavaduotoja Jolanta Karpavičienė yra kilusi iš Ignalinos.

Veiklos Ignalinos vilniečiai turi tikrai nemažai, nors jų gretose tik apie šešios dešimtys klubo narių, kai kurie jų nėra labai aktyviai į ją įsitraukę. Renginių organizavimo krūvis tenka nedidelei saujelei entuziastų, kurie savo laisvalaikio sąskaita rengia susibūrimus, išvykas, koncertus, tvarko klubo interneto svetainę.

Didžiuojasi Nobelio taikos premijos nominantu

R. Jakubėnaitė ypač didžiavosi pasakodama apie mažai kam Lietuvoje žinomą faktą, kad jos kraštietis Nadas Rastenis, JAV lietuvių teisininkas, poetas ir vertėjas, 1967 metais buvo pristatytas Nobelio taikos premijai gauti. „Mano žiniomis, daugiau niekas iš lietuvių tokios nominacijos nėra sulaukęs. Šis šviesus žmogus į anglų kalbą išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Kristijono Donelaičio „Metus“, Maironio, Prano Vaičaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, Kazio Bradūno ir kitų poetų eilėraščių, taip pat – Vinco Kudirkos „Tautinę giesmę“. Į lietuvių kalbą N. Rastenis vertė Williamo Shakespeare’o, Omaro Chajamo, Edgaro Allano Poe poeziją“, – pasakojo R. Jakubėnaitė.

Už 1941 metais parašytą pacifistinę poemą anglų kalba „War’s curse“ („Karo prakeikimas“) buvo išrinktas tarptautinio poetų sambūrio nariu, o 1967 metais už ją nominuotas Nobelio taikos premijai gauti. Tais pačiais metais iš Ignalinos krašto kilusiam šviesuoliui buvo įteikta tarptautinė E. A. Poe premija. Trumpą N. Rastenio biografiją Ignalinos kraštiečių klubo nariai parengė jau išleistam Ignalinos krašto enciklopediniam žinynui, tačiau puoselėja idėją kada nors sukurti apie šį iškilų kraštietį dokumentinį filmą.

Parengta pagal www.lietuvoszinios.lt 

  • Velykos paskelbė: šokime, dainuokime, džiaugsmą dovanokime!

Antrąją Velykų dieną Ignalinos kultūros ir sporto centre vyko jau tradiciniu tampantis  respublikinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis “Oi, padainuosim ir pašoksim mes suėję”. Pasveikinę visus, gražiai Velykas šventusius ir sugebėjusius iš namų išeiti, nuo vaišių stalo pasitraukti ir į šventę ateiti, du broliai pakvietė smagios muzikos pasiklausyti ir gražiais šokiais pasigrožėti. Buvo pranešta žinia, kad nuspręsta pamečiui rengti šokių ir kapelų festivalius. Šiemet pakviesta į šokėjų pasirodymų puotą.

Prisiminta laki frazė, ka dir visas gyvenimas – šokis: arba tave kas nors šokdina, arba tu ką nors šokdini. Pirmieji Ignalinos kultūros ir sporto centro didžiosios scenos grindų tvirtumą išbandyti buvo pakviesti šeimininkai – šokių kolektyvas “Gaja”, vadovaujamas Elenos Skripkauskienės. Ignaliniečiams gerai pažįstami, visose šventėse džiuginantys, nemažai kraštų apkeliavę. Velykinį “egzaminą” puikiai išlaikė, žiūrovų plojimais buvo deramai įvertinti.

“Kai scenoje “Nava”, abejingų nėra!“- taip broliai pristatė Trakų rajono Aukštadvario kultūros rūmų liaudiškų šokių vyresniųjų grupę „Nava“.  Kolektyvas žinomas ne tik Trakų krašte, bet ir Lietuvoje, už jos ribų. Tai ir šoko darniai, ir puikius tautiškus kostiumus pademonstravo.

Prie arčiausiai mūsų esančių ir tądien Ignalinoje šokusių reikia minėti Visagino kultūros centro liaudiškų šokių vyresniųjų grupę „Gervelė“. Pernai trisdešimtmetį atšventęs kolektyvas taip pat ne vieną sceną matęs, ne vienos šventės žiūrovus džiuginęs.

Bet ir už visaginiečius vyresnis Radviliškio kultūros centro šokių kolektyvas „Šelmiai“. Ignalinoje viešėjusi vyresniųjų „Šelmių“ grupė išties smagiai šėlo scenoje ir sulaukė didelio žiūrovų palaikymo.

Šventėje grojo ir dainavo Ignalinos kultūros ir sporto centro liaudiškos muzikos kapela „Ringė“, vadovaujama Frančeskos Skačkauskienės, o visą šventę vainikavo savo geriausias dainas ir melodijas ignaliniečiams dovanoję legendiniai „Sadūnai“.

Šėliojo ir broliai. Ne tik linksmai kolektyvus pristatydami, bet dar ir velykinę kiaušinių „ruletę“ surengę:  paeiliui į kaktą kiaušinius daužė. Iš šešių atsineštų kiaušinių penki buvo virti, šeštas – puode nebuvęs, ugnies nematęs. Jis ištiško ant Eimanto kaktos.

Velykos paskelbė džiaugsmą. taigi dabar ir juokiamės, ir dainuojame garsiau, ir pokštams vietos atrandame.

 

Vida Žukauskaitė


  • TV programa. Skelbimai. Reklama
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  • Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Paskutinis atnaujinimas: 2017-04-24 09:33:52
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata


Savaitės klausimas
Kurį rajono laikraštį dažniausiai skaitote?
Mūsų Ignaliną
Naują vagą
Neskaitau nei vieno
Rezultatai
Balsų: 42 žmonių
Pasiūlykite savo klausimą

 
 



 
 






 
 
 




 
 


 


  
 
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.