Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Kalbos patarimai
  •  Atvirukas ar atvirutė?

    Žodžių atvirukas ir atvirutė daryba yra taisyklinga, jie kilę iš būdvardžio atviras, taigi abu galėtų būti vartojami.

    Dabartinėje bendrinėje kalboje dėl dažnesnės darybos teikiamas žodis atvirukas. Kalbininkė E. Jakaitienė rašo: „kadangi daiktavardis atvirutė neturi jokios papildomos reikšminės informacijos ir yra retos darybos žodis, bendrinėje kalboje geriau jo ir nevartoti“. Formą atvirukas siūlė ir J. Jablonskis. Taigi bendrinei kalbai geriau tinka atvirukas: Kalėdų atvirukas, sveikinimo atvirukas ir pan.

  • Per brūkšnelį ar su brūkšneliu rašomi žodžiai?
    Pasakymas per brūkšnelį yra verstinė konstrukcija, ją taisome prielinksnine konstrukcija su brūkšneliu. Taigi įstaigos pavadinime žodžiai lopšelis-darželis rašomi ne per brūkšnelį, o su brūkšneliu. Dar galima sakyti „žodžiai lopšelis-darželis skiriami brūkšneliu“.

  • Dažnai klystame vartodami žodžių junginį eilę metų, kai turime galvoje neapibrėžtą kiekį metų, nes žodis „eilė“ nevartotinas neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas“.
    „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „eilė“ paaiškinamas kaip „vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora“.  
    Taigi sakinį „Eilę metų vadovavo įstaigai“ reikėtų taisyti „Daug metų; Keletą metų vadovavo įstaigai.“

  • Reikėtų skirti, kada tinka vartoti žodį „dažniausia“, o kada „dažniausiai“. „Dažniausia“ ir „dažniausiai“ yra skirtingų formų žodžiai. „Dažniausia“ – aukščiausiojo laipsnio būdvardžio forma (plg. mažiausia), o „dažniausiai“ – aukščiausiojo laipsnio prieveiksmio forma (plg. mažiausiai). Taigi sakykime: Dažniausia ligos priežastis – peršalimas. Mano dažniausia viešnia – dukra. Bet –  Bibliotekoje dažniausiai  apsilanko studentai. Maisto produktus dažniausiai perku parduotuvėje.“
  • Nusakant veiklos sritį dažnai netinkamai pavartojamas vietininkas: turime daug problemų futbole, už trūkumus buhalterinėje apskaitoje atsako vyriausiasis buhalteris. Tokie veiklos sričių vietininkai taisytini: turime daug futbolo problemų, už buhalterinės apskaitos trūkumus atsako vyriausiasis buhalteris. Taip pat vietininkas netinka ypatybės reiškimosi sričiai nusakyti su būdvardžiu gabus: gabus sporte, gabus matematikoje. Tokie vietininkai keičiami naudininko linksniu: gabus sportui, gabus matematikai.
  • Žodis įtakoti, gana dažnai vartojamas įvairiuose kalbos stiliuose, yra vertinys iš rusų kalbos, kurį reikia taisyti. Pagal kotekstą jis gali būti keičiamas žodžiais ar žodžių junginiais veikti, paveikti, daryti įtaką, turėti įtaką, turėti įtakos, atsiliepti ir pan.

    Aplinka daro įtaką žmogui (bet ne įtakoja žmogų). Kas gali veikti (bet ne įtakoti) operacijos rezultatus. Jūsų apsisprendimui turėjo įtakos (bet ne įtakojo) žema kaina.

  • Vis dažniau kalbant apie pensijų reformą, aktuali termino vartosena. Neretai ji įvairuoja.  
    Darantis priesagos -inis, būdvardžius iš tarptautinių daiktavardžių, turinčių priesagą -ija, formantas -ij- dažniausiai praleidžiamas. Taigi pensinis (ne pensijinis) amžius, reprezentacinis (ne reprezentacijinis) renginys, parapinė (ne parapijinė) bažnyčia.
    Formantas -ij- paliekamas, kai jį išmetus sunku suvokti žodžio reikšmę arba jis tampa dviprasmiškas: kolonijiniai karai, linijinis žaibas.

  • Neretai norėdami išreikšti pritarimą pavartojame žodį tvarkoje arba sutrumpėjusią formą tvarkoj.

    Tačiau vietininkas būviui, būsenai ar požymiui reikšti netinka, todėl taisome tvarka, viskas gerai.

  • Jumoras ar humoras?

    Labai dažnai nežinome, kuris iš šių žodžių yra taisyklingas ir vartotinas. Šnekamojoje kalboje dažniau girdime jumoras. Tačiau taisyklingas yra tarptautinis žodis humoras. Taip turėtų skambėti ir iš šio žodžio padaryti vediniai: humoreska, humoristas, humoristinis. Jumoras – neteiktina forma, atėjusi iš rusų kalbos „юмop“.

  • Pritrūkę žodžių ar nežinodami, kaip pradėti sakinį, dažnai pasakome: Kas link parvažiavimo, dabar nieko negaliu pasakyti. Kas link taisyklių, tai jos neparengtos.

    Prielinksnio link konstrukcija su kilmininku reiškia vien tik kryptį: Važiuojame link Tauragės. Žengė link durų.

    Todėl iš kitų kalbų pasiskolintą žodžių samplaiką kas link, vartojamą su kilmininku, reikia taisyti: Dėl parvažiavimo / apie parvažiavimą dabar nieko negaliu pasakyti. Jei kalbėsime apie taisykles / o dėl taisyklių, tai jos neparengtos.

  • Labai dažnai netinkamai vartojamas prieveiksmis pakankamai:  pakankamai geras oras; pakankamai sudėtingos vairavimo sąlygos; pakankamai aukštos kainos ir pan.

    Taisykime: gana geras oras, geras oras; gana sudėtingos, labai sudėtingos vairavimo sąlygos; gana aukštos, pernelyg aukštos kainos.

  • Artėjant gražiausioms metų šventėms, dar kartą prisiminkime, kaip taisyklingai rašyti švenčių pavadinimus.

    Šiandien dar adventas, dar gyvename Kalėdų laukimu.  Kadangi žodis adventas yra ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, tai jis rašomas mažąja raide. Kas kita, kai šiuo žodžiu prasideda kokios šiam laikotarpiui skirtos šventės pavadinimas: Kviečiame į Advento vakarą. Tada jis rašomas didžiąja raide.

    Gruodžio 24 susėsime prie Kūčių stalo. Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis. Tai Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios) ir Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios).

    Sveikinimo tekstuose prie žodžio Kalėdos labai dažnai pridedame sutrumpinimą šv. Tačiau šis sutrumpinimas neįeina į šventės pavadinimą, todėl rašomas mažąja raide  šv. Kalėdos arba galima jo visai nerašyti.

    Taip pat reikėtų prisiminti, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni: Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! arba Džiaugsmingų Kalėdų! 

    Na, o Naujųjų metų pavadinimo tik pirmasis žodis turi būti iš didžiosios raidės: Laimingų Naujųjų metų!

  • Labai dažnai pavartojame iš rusų kalbos išverstus žodžių junginius su žodeliu tai:

    Kažkada tai jau girdėjau šį posakį. Reikia imtis kažkokių tai veiksmų. Kažkodėl tai nepabaigta ataskaita. Girdžiu, kaip kažkas tai praveria duris.

    Taisyti turėtume taip:

    Kažkada / kitados jau girdėjau šį posakį. Reikia imtis kokių nors veiksmų / Reikia kažką daryti. Kažkodėl nepabaigta ataskaita. Girdžiu, kaip kažkas praveria duris.

    Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

  • Labai dažnai renginiuose, televizijos laidose girdime frazę „turėti gerą laiką“: Na, o dabar klausykite muzikos ir turėkite gerą laiką. Visi kartu turėsime gerą laiką. Ačiū, kad atėjote, turėjome gerą laiką.

    Turėti gerą laiką pažodžiui išversta iš anglų kalbos. O lietuvių kalboje turime kitokių ir daug sklandesnių pasakymų: Na, o dabar klausykite muzikos ir maloniai praleiskite laiką. Visi kartu gerai praleisime laiką. Ačiū, kad atėjote, buvo malonu / maloniai praleidome laiką.

    Labai dažnai skelbimuose, padėkos raštuose arba šiaip tekstuose būna parašyta I-oji vieta, III-asis suvažiavimas, II-asis tomas ir pan.

  • Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos. Taigi rašykime I vieta, III suvažiavimas, II tomas.

    Galūnės gali būti dedamos tik prie arabiškų skaitmenų, ypač jei jie sakinyje: 1-a kategorija, 60-osios metinės, 2-oji simfonija.

  • Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo diena — Vasario 16-oji, todėl prisiminkime, kaip reikėtų rašyti šios šventės pavadinimą.

Dažnai didžiosiomis raidėmis parašomi du žodžiai „Lietuvos“ ir „Valstybės“.

Tačiau švenčių pavadinimų tik pirmasis žodis paprastai rašomas didžiąja raide, o kiti, jeigu jie ne tikriniai, rašytini mažosiomis raidėmis. Čia tikrinis pavadinimas sutampa su pavadinimo pirmuoju žodžiu, taigi jis rašomas didžiąja raide, o kiti žodžiai — mažosiomis: ne Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, o Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Jeigu šventė įvardijama žodžiais Vasario 16-oji, tada žodis Vasario rašomas didžiąja raide, nesvarbu, kurioje sakinio vietoje jis yra.

Kai prie skaičiaus dedama galūnė, tarp skaičiaus ir galūnės rašomas brūkšnelis, nepaliekant jokių intervalų: 16-ąją, bet ne 16 – ąją.

  * Kaip taisyklingai (su brūkšneliu ar be) rašyti junginį sąskaita faktūra?

Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu (sąskaita-faktūra). Faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis, todėl žodžių junginys sąskaita faktūra rašomas be brūkšnelio.

  • Dažnai netinkamai nurodomas adresas, pvz.:

Rašoma

Turi būti

Birutės 3

P.Lukšio 6b

Verkių g. 9 LT-00108 Vilnius

LT00123 Vilnius

Birutės g. 3

P. Lukšio g. 6B

Verkių g. 9, LT-00108 Vilnius

LT-00123 Vilnius

Pastaba. Rašant stulpeliu, kableliai nededami

 
  • Neretai netinkamai rašomi ryšio duomenys, pvz.:

Rašoma

Turi būti

Telefonas/Faksas

Tel./Faks., Tel./Faks. Nr.

Fax.

E-paštas

E-mail

Telefonas / faksas

Tel. / faks.

Faksas (faksas)

El. paštas (e. paštas)

El. p. (e. p.)

  • Gana dažnai netaisyklingai (ir ne ten, kur reikia) rašoma data, pvz.:

Rašoma

Turi būti

2007 m. lapkričio 06 d.

2007m lapkričio 06 d.

2007 m. lapkričio mėn. 6 d.

2007 lapkričio mėn.6 d.

2007 lapkričio 6 d.

2007 Lapkričio 6 d.

2007.11.06

2007 m. lapkričio 6 d.
arba 2007-11-06
arba 2007 11 06

  • Tarp sutrumpinimų, kaip ir tarp pačių žodžių, daromas tarpas, pvz.:

Rašoma

Turi būti

A.k., a.s., A.V. (antspaudo vieta), t.t.

Nr.A00-00

Eil.Nr. (EIL.NR)

18%, 200ml, 5kg, 20Lt

A. k., a. s., A. V., t. t.

Nr. A00-00

Eil. nr.

18 %, 200 ml, 5 kg, 20 Lt

  • Kartais netaisyklingai rašomi tiesioginės reikšmės ir simboliniai pavadinimai, pvz.:

Rašoma

Turi būti


AB „SEB Vilniaus bankas“
AB SEB Vilniaus Bankas


AB „Vilniaus bankas“ Vilniaus filialas


UAB Sampo bankas


AB bankas Hansabankas
AB bankas „HANSABANKAS“

AB SEB Vilniaus bankas


AB Vilniaus banko Vilniaus filialas (tiesioginės reikšmės žodžiai yra linksniuojami)

UAB „Sampo“ bankas (UAB „SAMPO“ bankas) „Sampo“ bankas (SAMPO bankas)
AB bankas „Hansabankas“ AB bankas HANSABANKAS (kabutes atstoja kitas šriftas)

Pastaba.

Kada po įmonės rūšies nuorodos einantis pavadinimas rašomas su kabutėmis?

Kabučių reikia, jeigu įmonė turi simbolinį pavadinimą, pvz., akcinė bendrovė „Meleksas“ (arba AB „Meleksas“). Kabutės nerašomos, kai po rūšies nuorodos akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, viešoji įstaiga ir kt. eina ne simbolinis, o tiesioginės reikšmės pavadinimas, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė Ignalinos autobusų parkas (arba UAB Ignalinos autobusų parkas), viešoji įstaiga Ignalinos rajono turizmo informacijos centras (arba VšĮ Ignalinos rajono turizmo informacijos centras).“


  * Ar žinote, kaip skaityti 2007-ieji?

2007-ieji žymi kelintinį samplaikinį skaitvardį, tai yra du tūkstančiai septintieji – ne du tūkstantis septintieji!

Jau kurį laiką skaičiuojame trečiojo tūkstantmečio metus: iš pradžių atėjo dutūkstantieji, paskui du tūkstančiai pirmieji, antrieji, tretieji..., o dabar ir du tūkstančiai septintieji.


  * Paskutinėmis gruodžio dienomis gausu švenčių ir renginių. Pagal bendrąsias taisykles švenčių pavadinimai pradedami didžiąja raide, pvz., Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai. Pažyminiai rašomi mažąja raide, pvz., ramios Kūčios, šventos Kalėdos, linksmi Naujieji metai. Mokyklose ir darželiuose rengiamos šventės vadinamos Kalėdų eglutėmis, o suaugusiųjų šventės – naujametiniais vakarais, karnavalais, maskaradais.
  Stilistiniais sumetimais, kai pavadinimams teikiama išskirtinė reikšmė, visus pavadinimo žodžius ir net jų pažyminius galima rašyti didžiosiomis raidėmis, pvz., Naujieji Metai, Trys Karaliai, Šv. Kalėdos.
  Švenčių personažų pavadinimai kaip tikriniai vardai taip pat rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz., Snieguolė, Kalėdų Senelis, Senis Besmegenis, Trys Karaliai ir kt.


  *Artėjant lapkričiui, verta priminti apie Visų šventųjų išvakarėse švenčiamą Heloviną.
  Lietuviai neturi šios šventės tradicijų, taigi ir lietuviško pavadinimo. Vartojamas iš anglų kalbos atėjęs žodis Halloween, adaptuojamas su trumpuoju i. Taigi Helovinas, Helovino šventė, bet ne Helovynas. 
  *  Neretai painiojama prielinksnių pro ir per vartosena vietai reikšti. Pro ką — tinka vartoti tada, kai kalbama apie judėjimą aplenkiant ką nors arba judėjimą kiaurai. Pavyzdžiui, Važiuosime  pro Kauną, į Kauną neužsuksime. Iššoko pro langą ir pabėgo.

  Bet kai judama viduriu, o ne pro šalį, kai objektas nėra aplenkiamas, tada sakykime per:

  Automobiliais teko važiuoti per gilias brastas (ne pro gilias brastas). Daug gaminių perėjo per jų rankas (ne praėjo pro jų rankas). Jis nelegaliai pervažiavo sieną (ne pravažiavo pro sieną).

 *  Sporto komentatoriai neretai klysta vartodami prielinksnį prieš, pavyzdžiui, lietuviai kovojo prieš turkus, kovoje prieš amerikiečius ispanai buvo sutriuškinti.

  Su veiksmažodžiais kovoti, kariauti ir iš jų padarytais daiktavardžiais  kova, mūšis ir kt. geriau tinka prielinksnis su.

  Todėl turėtų būti: lietuviai kovojo su turkais, kovoje su amerikiečiais ispanai buvo sutriuškinti.


  * Kalbėdami dažnai netaisyklingai nurodome nuotraukų išmatavimus, žemėlapio mastelį, kraujospūdį. Esame įpratę parašymus 5x12, 1:10000, 120:170 žodžiu šifruoti taip: penki ant dvylikos, vienas ant dešimt tūkstančių, šimtas dvidešimt ant devyniasdešimt.

  Juos būtina taisyti. Siūlomi keli variantai: nuotrauka penki iš dvylikos, penki ir dvylika, įmanoma pasakyti penki su dvylika; žemėlapio mastelis turėtų būti vienas su dešimt tūkstančių, vienas ir dešimt tūkstančių; kraujospūdžiui nusakyti labiausiai tinka jungtukas ir: šimtas dvidešimt ir devyniasdešimt.“

  * Gatvių pavadinimams taikoma geografinių ir topografinių objektų tikrinių vardų rašymo taisyklė: visi žodžiai, išskyrus tarnybinius (jungtukus) ir tuos, kurie reiškia  objekto bendrinį pavadinimą (gatvė, alėja), rašomi didžiosiomis raidėmis: Aušros Vartų gatvė, Gerosios Vilties gatvė, Juodasis kelias, Gruzinų Karo kelias, Eišiškių plentas.
  * Dažnai klausiama, kokį linksnį pasirinkti, kai sakinyje susiduria teigiama galininkinė bendratis (tai tokia veiksmažodžio bendratis, kuri reikalauja galininko linksnio, pvz., daryti ką?) ir neigiamasis veiksmažodis.

  Su neigiamuoju galininkiniu veiksmažodžiu  galininkas nevartotinas. Pavyzdžiui, negalime sakyti: Nebark tą vaiką, o turi būti — Nebark to vaiko, nors žodis barti be neiginio reikalauja galininko: barti ką?

  Tačiau kai sakinyje šalia yra ir teigiama galininkinė bendratis, ir neigiamasis veiksmažodis, galininko vartojimas klaida nelaikomas. Gali būti sakoma: Nenoriu rašyti laišką. Vis dėlto teiktinesnis šiame sakinyje kilmininkas. Taigi geriau būtų: Nenoriu rašyti laiško. Negaliu pakelti skausmo.


  * Jungdami sakinių dalis ar sakinius, neretai pavartojame konstrukciją tuo pačiu:

  Viliamės, kad moksliniai darbai ir studijos leis objektyviau įvertinti Oginskio kūrybą, o tuo pačiu  geriau pažinti ir pačią asmenybę.

  Tuo pačiu negali būti vartojama reikšme drauge, kartu.  Taigi turėtų būti — Viliamės, kad moksliniai darbai ir studijos leis objektyviau įvertinti Oginskio kūrybą, o kartu geriau pažinti ir pačią asmenybę.

  Bet konstrukcija tinka žymint daikto, asmens ar laiko tapatumą. Taigi visiškai taisyklinga sakyti: Pradėjai rašyti raudonu pieštuku, tai tuo pačiu ir baik. Visi sustojome po tuo pačiu medžiu.
  * Kalbėdami apie moksleivių žinias arba skelbdami konkursus, pasakome, kad darbai bus vertinami dešimtbalėje sistemoje, penkiabalėje sistemoje ir pan.

  Įsidėmėtina, kad žinios, darbai turi būti vertinami ne dešimtbalėje ar penkiabalėje sistemoje, o pagal dešimtbalę, penkiabalę sistemą ir pan.


  * Iš vartosenos matyti, kad kalboje Kinijos gyventojui pavadinti  bemaž prigijo žodis kinas. Nenorminė forma kinietis iš vartosenos stumiama.

  Todėl gal ir pagrįstai kyla klausimas, kuri forma — ukrainietis ar ukrainas — teiktina.

  Kalbininkai abi formas laiko darybiškai taisyklingomis ir vartotinomis, nes pavadinimas Ukraina neturi baigmens –ija, kuris beveik visada lemia, kad tautovardis būtų daromas be priesagos  -ietis, -ė.  Pavyzdžiui: Albanija — albanas, Kinija — kinas, Danija — danas ir t. t.

  Vartosenoje dažnesnis yra ukrainietis.

  Apibendrinat pasakytina, kad ukrainietis ir ukrainas yra bendrinės kalbos variantai. Priesagos –ietis, -ė vedinys ukrainietis laikomas pagrindine norma, o ukrainas — šalutinės normos variantu.
  * Kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti dažnai pavartojamas žodis laikotarpyje: 2005-2006 metų laikotarpyje bus įgyvendintas projektas. Jam buvo atimta teisė dirbti šį darbą trejų metų laikotarpyje. Laikotarpyje nuo 1949 iki 1986 metų firma pardavė tūkstančius automobilių.

  Laikotarpyje nevartotina nei polinksniškai, nei prielinksniškai, todėl jį keičiame prielinksniu per, įnagininko forma laikotarpiu ar tiesiog šio žodžio atsisakome: Per 2005-2006 metus bus įgyvendintas projektas. Arba —  2005-2006 metų laikotarpiu  bus įgyvendintas projektas.  Jam buvo atimta teisė dirbti šį darbą trejus metus. Nuo 1949 iki 1986 metų firma pardavė tūkstančius automobilių.

Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
  * Gal nežinodami, kaip pradėti sakinį, ar norėdami sustiprinti sakomo dalyko reikšmingumą, netaisyklingai pavartojame konstrukciją  kas link: Kas link gerumo, tai jis geras. Kas link šio klausimo, maža turime literatūros. Kas link manęs, tai aš nesutinku.

  Tačiau dažnai mintį gražiai ir sklandžiai galima pasakyti be jokių samplaikų ar jungiamųjų žodžių. Taigi pataisykime: Gerumo jis geras. Šiuo klausimu maža turime literatūros. Aš nesutinku.

Juk svarbu ne vien ką pasakome, o ir kaip pasakome.

  * Laikui reikšti neretai pavartojamos nelietuviškos konstrukcijos kartas nuo karto, laikas nuo laiko: Kartas nuo karto jis pas mus užeina. Laikas nuo laiko aplankome gimines.

Tai skolintos, iš rusų kalbos atėjusios konstrukcijos, kurias reikia keisti lietuviškais laiko prieveiksmiais kartais, kartkartėmis, retsykiais, retkarčiais, kai kada, tarpais ir pan.

Taigi turėtų būti: Retkarčiais jis pas mus užeina. Kartkartėmis / kartais aplankome gimines.
  * Negalia ar negalė ?

  „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ randame žodžius negalia ir negalė, todėl kartais iškyla klausimų, kurį iš jų vartoti.

  Kaip terminas vartotinas žodis negalia, kuris jau įsigali teisės aktuose. Todėl turime rašyti žmonės su negalia, žmonių su negalia socialinė integracija ir pan.


  * Jau beveik išmokome nevartoti angliškojo emailo arba imeilo ir elektroninį paštą vadinti lietuviškai. Išmokome ir taisyklingai užrašyti: e. p., e. paštas, el. paštas. Tačiau dokumentuose, spaudoje vis dar rašome e-Vyriausybė, e-parašas, e-bankas, e-verslas ir pan. 
  Būdvardžio elektroninis (-ė) taip trumpinti negalima. Tiesiog po pirmojo skiemens, t. y. balsės e reikėtų dėti tašką ir rašyti: e. parašas, e. bankas, e. verslas ir e. vyriausybė. Vyriausybė šiame užraše rašytina mažąja raide, nes kalbame ne apie tikrąją Vyriausybę, o apie informacinę sistemą.


  * Neretai neskiriame, kur dera, o kur ne vartoti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius. Kai subūdvardėję dalyviai rodo daiktų rūšį, lietuvių kalboje įprasčiau vartoti neveikiamuosius dalyvius. Negerai, kai rašome: raminantys vaistai; raminanti arbata; raminančios vonios putos, gydantis šampūnas, valanti kaukė.

  Šitokius pasakymus turėtume keisti: raminamieji vaistai, raminamoji arbata, raminamosios vonios putos, gydomasis šampūnas, valomoji kaukė.

  * Dar kartą apie svetimybes

  Apart — mūsų kalbai nebūdinga ir nereikalinga svetimybė, pasitaikanti oficialiojoje vartosenoje. Šį skolinį be vargo galime pakeisti lietuviškais be, išskyrus:

  Apart to, mums dar reikės mokėti ir visus kitus mokesčius. (= Be to, mums dar reikės mokėti ir visus kitus mokesčius.)

  Apart valgio, tau niekas daugiau nerūpi. (= Be valgio, tau niekas daugiau nerūpi.)

    * Kada galima tik prisilaikyti?

  Prisilaikyti reiškia netvirtą, menką laikymąsi. Galime sakyti: Eina rankos prisilaikydamas. Prisilaikyk nuo tokio gausaus valgio.

  Todėl akivaizdu, kad kalbant apie rėmimąsi kuo nors šitas veiksmažodis netinka:

 Reikia laikytis (bet ne prisilaikyti) raštvedybos reikalavimų. Projektas vykdomas laikantis (bet ne prisilaikant) galiojančių įstatymų, vadovaujantis galiojančiais įstatymais.“


  * Reikalų raštuose, taip pat šnekamojoje kalboje labai dažnai vartojame žodį talpinti, bet  ne visada tinkama reikšme. Talpinti reiškia daryti, kad tilptų: Dobilus talpinome į daržinę. Butas nedidelis, ar sutalpinsime visus svečius?

  Tačiau dažnai pasigirsta: Straipsnį patalpinome vietiniame laikraštyje. Informaciją patalpinkite stende. Svečius patalpinsime viešbutyje.

  Talpinti netinka vartoti vietoje dėti, spausdinti (laikraštyje), laikyti, apgyvendinti ir pan. Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

  Todėl ankstesnius pavyzdžius taisykime: Straipsnį išspausdinome vietiniame laikraštyje. Informaciją pakabinkite stende. Svečius apgyvendinsime viešbutyje.“ 

  * Pastaruoju metu šalutiniams sakiniams jungti per dažnai vartojamas prieveiksmis kuomet: Kuomet baigsiu darbus, važiuosiu aplankyti draugų . Kuomet skubiai prireikė  pagalbos, tavęs nebuvo šalia.

  Vietoje prieveiksmio kuomet bendrinėje kalboje geriau tinka jungtukas kai arba prieveiksmis kada: Kai baigsiu darbus, važiuosiu aplankyti draugų. Kai skubiai prireikė pagalbos, tavęs nebuvo šalia.

 Žinoma, nereikia perlenkti lazdos ir visai atsisakyti šio prieveiksmio.

 * Gimimo datai nusakyti netinka žodis gimimo, einantis po metų. Tam tikslui turime dalyvį gimęs, jį ir vartokime: Šiais metais į mokykla bus priimami 1998 metų gimimo vaikai. Taisome — Šiais metais į mokyklą bus priimami 1998 metais gimę vaikai.   

 * Kada tinka užmanyti?

 Vengdami monotonijos, o gal nejausdami, žodį užmanymas pavartojame pavadinti kokiai nors minčiai, idėjai, sumanymui: Toks buvo projekto autorių užmanymas. Mano galvoje ilgai brendo du užmanymai. Tai klaida, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, todėl turime taisyti: Toks buvo projekto autorių sumanymas. Mano galvoje ilgai brendo du sumanymai / dvi idėjos. Bet jokia klaida žodį užmanymas vartoti panorėjimo, įsigeidimo reikšme: Jau kai užsimanys, tai neatkalbėsi. Užsimaniau valgyti.“

   * Kalėdų ar kalėdinis? 

  Neretai iškyla klausimas, kuris variantas tinkamesnis kalbant apie renginius, dovanas, išpardavimus: Kalėdų ar kalėdinis? Šiandien labiau linkstama vartoti daiktavardžio kilmininką. Tik kartais pakeitus kilmininku, atsiranda dviprasmybių, pvz., Kalėdų prekyba, bet juk prekiaujama ne Kalėdomis.

  Jei nusakomas konkretus daiktas ar veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei, vartokime Kalėdų (rašoma didžiąja raide): Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena, Kalėdų koncertas, Kalėdų pyragas.

 Kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, kitu laiku vykstantį veiksmą, tada geriau tinka kalėdinis (rašoma mažąja raide): kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas.“

 * Nedažnai, bet dar tenka išgirsti sakant išdirbtas sprendimas, išdirbtas projektas, išdirbtas stilius.

 Išdirbtas netinka vartoti parengimo, sukūrimo, ištobulinimo reikšmėmis. Taigi ne išdirbtas, o parengtas sprendimas, parengtas / sukurtas projektas, ištobulintas stilius ir pan.

 Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

  * Kiekiui nusakyti dažnai netaisyklingai vartojame lyginamuosius prieveiksmius mažiau, daugiau, ne mažiau, ne daugiau su kilmininku: Daugiau metų jis niekur nedirbo. Grūdų prikūlė daugiau dviejų tonų. Už paslaugas tenka mokėti ne mažiau dviejų šimtų litų. Susirinks ne daugiau šimto žmonių. Posėdis truks ne mažiau trijų valandų.

 Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Lyginamajai kiekybei reikšti vartokime prieveiksmių daugiau, mažiau, ne daugiau, ne mažiau ir  žodelių kaip, nei (negu) ir kt. konstrukcijas: Daugiau kaip metus jis niekur nedirbo. Grūdų prikūlė daugiau kaip dvi tonas. Už paslaugas tenka mokėti ne mažiau kaip du šimtus litų. Susirinks ne daugiau kaip šimtas žmonių. Posėdis truks ne mažiau kaip tris valandas.

 * Šiame pažangos amžiuje labai  norime būti modernūs, naujoviški. Štai jau ir telefoną imame vadinti pažangiu.

 Tačiau apie daiktą taip sakyti netinka. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžiui   pažangus suteikiamos tokios reikšmės: 1.  kuris pažengęs, rūpinasi pažanga: pažangus žmogus, pažangus judėjimas. 2. gerai besimokantis: pažangus mokinys.

 Pats telefonas negali būti pažangus. Galima pasakyti šiuolaikiškas, naujoviškas telefonas, įmanoma pažangios technologijos telefonas ar dar kitaip, bet ne pažangus telefonas.

  * Keli metai atgal, savaitė atgal — dar gana dažnai pasitaikančios  konstrukcijos,   pasiskolintos iš rusų kalbos. Atgal visiškai netinka vartoti prielinksnio prieš reikšme, taigi taisome: Prieš kelerius metus atvykau į Lietuvą. Prieš savaitę gavau diplomą.

 Plinta ir kita netaisyklinga konstrukcija, kai prielinksnis prieš pavartojamas kaip polinksnis: Filmas anonsuotas savaitę prieš. Taisome: Filmas anonsuotas prieš savaitę

 * Pripratome visur ir viską planuoti, o dar geriau — išplanuoti: teminis kurso išplanavimas, buto išplanavimas, dienos išplanavimas ir t. t.

 Priešdėlis iš- su veiksmažodžiu planuoti nevartotinas. Taigi ne išplanavimas, o suplanavimas arba tiesiog planas: teminis kurso planas, buto planas, dienos suplanavimas ir pan.

 * Laidų vedėjai vis dar neišvengia senos ir seniai taisomos klaidos. Kviesdami į laidas, renginius, pavartoja priešdėlinį veiksmažodį sudalyvauti:

  Kas norėtų sudalyvauti mūsų laidoje, prašome registruotis.

  Norisi kuo geriau sudalyvauti respublikos rinktinėje.

Sudalyvauti — dirbtinis, nevartotinas veiksmažodis, jį keičiame paprastesniais ir konkretesniais žodžiais: dalyvauti, padalyvauti, žaisti, pasirodyti ir kt.

  Kas norėtų dalyvauti mūsų laidoje, prašome registruotis.

  Norisi kuo geriau žaisti / pasirodyti  respublikos rinktinėje.

 * Į kalbą nuolat skverbiasi naujų žodžių, kai kurie iš jų prigyja, vartojami. Tačiau ir šiuos skolinius stengiamės adaptuoti, pritaikyti prie lietuvių kalbos sistemos.

  Skoliniai, kurių paskutinis skiemuo nekirčiuotas, lietuvių kalboje aplietuvinami pridedant lietuviškas galūnes. Turime sakyti ne avokado, bikini, spageti, martini, žaliuzi, suši, bet avokadas, bikinis, spagečiai, martinis, žaliuzės, sušis ir pan. Sakiniuose šiuos žodžius linksniuojame taip, kaip ir lietuviškus žodžius: Kulinaras išmokė ruošti spagečius. Konkurso pabaigoje dalyvės pasirodė su bikiniais.

 Kai skoliniai gale turi kirčiuotas –u, -i, -ė, paprastai jie nelinksniuojami: interviu, atašė, tabu, fondiu ir t. t. 

  * Statybininkų kalboje dažnas pasakymas nešančios konstrukcijos, nešančios sienos. Bet juk konstrukcijos ar sienos nieko neneša, o stovi vietoje. Todėl jas vadinkime pagrindinėmis, atraminėmis konstrukcijomis, sienomis.

 * Atsiradus galimybei mokytis per nuotolį, toks mokymosi būdas imtas vadinti  distanciniu mokymu. Žinoma, toks pavadinimas ne klaida. Žodžiai distancija ir distancinis yra tarptautiniai. Bet šiuo atveju turime lietuviškus atitikmenis, todėl geriau juos ir vartoti. Taigi sakykime nuotolinis mokymas vietoje distancinis mokymas.  Taip pat ir vietoje distancinio valdymo geriau vartokime lietuvišką junginį nuotolinis valdymas.

  * Žiniasklaidoje, ypač kalbant apie mediciną, dažnai vartojamas neveikiamosios rūšies dalyvis negrįžtamas ir iš jo  padarytas prieveiksmis negrįžtamai. Šie žodžiai tinka, kai iš tikrųjų kalbama apie praslinkusį laiką, kuris negali grįžti, pasikartoti: Jaunystė praėjo negrįžtamai. Tačiau kitoms sritims verta paieškoti savų, gyvesnių ir tinkamesnių žodžių.

  Sergant šia liga, organizme įvyksta negrįžtami pakitimai. Tačiau pakitimų atsirado tik dabar, anksčiau jų nebuvo, taigi ir grįžimas negalimas. Todėl taisykime: Sergant šia liga, organizme įvyksta nepataisomų pakitimų.

 * Teisininkų komentaruose, išvadose, neretai ir žurnalistų kalboje girdime junginį apklaustas įtariamuoju. Įnagininkas netinka reikšti veikėjui su neveikiamosios rūšies dalyviu.

  Taigi apklaustas ne įtariamuoju, o apklaustas kaip įtariamasis.

 * Norėdami apibūdinti žmogų, kartais jį pavadiname išlaikytu: Mūsų direktorius visada išlaikytas.

  Nesuklysime sakydami: Šis vynas išlaikytas septynerius metus. Išlaikytas pusrūsy kelias dienas, negalėjo apsiprasti su šviesa.

 Bet apibūdindami žmogų vartokime žodžius  mandagus, santūrus, ramus: Mūsų direktorius visada mandagus.

 * Artėja rinkimai ir kaip iš gausybės rago pilasi klaidos: prasidėjus rinkimų kompanijai, rinkimų kompanijos principai ir pan.

 Žodynai aiškiai skiria žodžių kompanija ir kampanija reikšmes. Kompanija — tai nedidelė draugija, draugė; kelių žmonių būrys, taip pat bendrovė. Kampanija — tam tikros paskirties karo veiksmas; karo žygis, kita reikšmė — smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla. Todėl kai kalbame apie rinkimų organizavimą, patį procesą, vartokime žodį kampanija.

 * Nors nedažnai, bet dar pavartojama  prielinksninė konstrukcija sutinkamai su rėmimuisi, pagrindui ar atitikimui nusakyti: Sutinkamai su teismo sprendimu; Sutinkamai su Civilinio kodekso nuostatomis ir pan. Tai verstinis kanceliarizmas, kurį sėkmingai galime keisti lietuviškomis konstrukcijomis: pagal ką; remiantis (remdamasis) kuo; vadovaujantis (vadovaudamasis) kuo: Pagal teismo sprendimą; Vadovaujantis (Vadovaudamasis) Civilinio kodekso nuostatomis ir t. t. 

  * Dar kartą atkreipkime dėmesį į simbolinių ir nesimbolinių pavadinimų rašymą. Nors jau kalbėta, bet prisiminkime, kad simboliniai pavadinimai yra rašomi kabutėse ir oficialioje vartosenoje nelinksniuojami, pvz.: uždarosios  akcinės bendrovės „Beržas“ dokumentai perduoti į archyvą; valstybės įmonėje „Šiluma“ atliekamas patikrinimas.  

  Nesimboliniai, t. y. tiesioginės reikšmės pavadinimai, einantys po rūšies nuorodos, pradedami didžiąja raide ir rašomi be jokių papildomų ženklų. Rišliame tekste šių pavadinimų  visi žodžiai yra linksniuojami, pvz.: akcinės bendrovės Vilniaus banko akcininkai šaukiami į susirinkimą; viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas išvykęs į komandiruotę; valstybės įmonėje Radijo ir televizijos centre vyksta konkursas.

        * Iš įvairių raštų, straipsnių, viešų kalbų matyti, kad ne visada sekasi taisyklingai pavartoti įnagininko linksnį.

 Yra veiksmažodžių, su kuriais įnagininkas neturėtų būti vartojamas, nes šie veiksmažodžiai reikalauja kito linksnio ar prielinksninės konstrukcijos. Pirmiausia minėtini pilnį reiškiantys veiksmažodžiai su priešdėliu pri- (pripilti, prikrauti, prikimšti, prisodrinti). Dažnai su šiais žodžiais pavartojamas įnagininkas, tačiau reikia kilmininko, kuris nuo seno būdingas lietuvių kalbos tarmėms. Juk sakome: puoduką pripylė pieno (ne pienu), taigi kilmininką vartokime ir šiais atvejais:

  Lentynos prikrautos knygomis (= knygų). Piniginė eurais (= eurų) prikimšta. Čia švarus, pušų aromatu (= aromato) prisodrintas oras.

  Įnagininkas taip pat netinka su pilnį, gausą nusakančiais kitų priešdėlių vediniais, dažnai irgi taisytinais:

  Visa ši savaitė buvo perpildyta sporto įvykiais (= pilna/ kupina sporto įvykių). Užsipildžiau automobilio baką benzinu (=  Prisipildžiau automobilio baką benzino).

PASTABA. Po lygybės ženklo pateiktas taisyklingas variantas.

  * Tinklapis ar tinklalapis?    

  Kalboje dar pasitaiko abu variantai. Iš pat pradžių buvo teikiamas terminas tinklalapis: daugiau informacijos ieškokite mūsų tinklalapyje. Vėliau galbūt iš įpročio trumpinti žodžius atsirado tinklapis. Tačiau kuriant terminus vengiama homonimijos (vienodai skambančių, bet skirtingos reikšmės žodžių), o tinklapis — tai tinko lapas. Todėl Valstybinė lietuvių kalbos komisija kompiuterijai siūlo palikti terminą  tinklalapis.

  * Prielinksnis prie vartojamas žymėti vietą ar daiktą, šalia kurio kas vyksta, veiksmo kryptį, veiksmo objektą, artėjantį laiką ir daugeliu kitų atvejų: gyvena prie ežero; priėjo prie vandens; eisime prie dobilų (grėbti); saulė prie laidos ir t. t.

 Labai dažnai ir be pagrindo prielinksnis prie pavartojamas  veiksmo sąlygoms reikšti. Tačiau tokie pasakymai yra vertiniai ir juos turime taisyti atitinkamomis žodžių konstrukcijomis:

  Prie aukštos temperatūros (= Kai aukšta temperatūra,) žmogaus reakcija sulėtėja.

  Prie progos (= Radęs progą; Pasitaikius progai)  užeik.

  Prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu atvažiuoti.

  Prie gripo (= Sergant gripu) reikia gulėti

    * Artėjant gripo epidemijai, svarbu pasirūpinti vaistais. Tik nesakykime vaistais prieš gripą, prieš kosulį ar pan. Kai priešprieša akivaizdžiai nereiškiama, prielinksnis prieš nevartotinas. Taigi geriame vaistus nuo gripo, nuo kosulio, nuo galvos skausmo, nuo peršalimo ir t. t.

  * Pripratome ir reikia ar nereikia kaišiojame žodį dvigubas, dviguba. Net laida atsirado pavadinimu „Dviguba nuomonė“.

  Dvigubas — du kartus pakartotas, dukart tiek imtas, iš dviejų padarytas: dvigubas darbas;  su dviguba energija kibsime į darbą; dvigubi langai ir pan.

  Bet kas yra skirtinga, dviejų rūšių — tai jau dvejopas (-a). Taigi ir laida turėtų vadintis „Dvejopa nuomonė“. 

      * Kada tinka pakelti ?

  Tradicinės žodžio pakelti reikšmės — padaryti, kad būtų aukštesnėje padėtyje, gulėjusį pastatyti, miegojusį pabudinti ir t. t. Šiomis reikšmėmis jis visiškai įprastas: Pakėlė nuo žemės parpuolusią moterį; Viena ranka galiu pakelti tokį svorį; Pasikėliau anksti rytą.

  Kanceliarinėje kalboje žodžiui pakelti visai be pagrindo suteikiame dar vieną reikšmę — pažiūrėti, patikrinti: Reikėtų pakelti archyvo dokumentus.

  Bet juk pakėlę ir palaikę dokumentus nieko nepešime, juos dar reikia patikrinti, perskaityti ar pan., todėl taisykime: Reikėtų patikrinti / pasižiūrėti  arhyvo dokumentus.

  * Kada tinka vieningas ?        

  Tiek žodynuose, tiek kalbos praktikos patariamuosiuose leidiniuose nurodoma tik tokia žodžio vieningas reikšmė — pasižymintis vienybe: Vieninga tauta; Visi vieningai kibo į darbą.

  Bet šito žodžio nedera vartoti šiaip bendrumo, visuotinumo ar vienodumo reikšme. Todėl taisykime:

  Nustatyti vieningi tarifai. Turi būti — Nustatyti vienodi tarifai.

  Mus jungia vieningi interesai ir tikslai. Turi būti — Mus jungia bendri interesai ir tikslai.

  Visi skyriai bus sujungti į vieningą kompiuterių sistemą. Turi būti — Visi skyriai bus sujungti į vieną (bendrą) kompiuterių sistemą. 

  * Nors ne taip dažnai, bet mūsų kalboje pasitaiko žodžio tamprus reikšmės klaidų:

  Mus sieja tamprūs ryšiai. Tampriai bendradarbiaujame su moksleivių tėvais.

  Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodomos tik tokios žodžio tamprus reikšmės — stangrus, elastingas, tąsus (tamprus diržas; ši guma labai tampri).

  Todėl kai kalbame apie bendradarbiavimą, norime apibūdinti santykius, vartokime glaudūs, artimi, draugiški ir t. t.:

  Mus sieja glaudūs ryšiai. Artimai bendradarbiaujame su moksleivių tėvais.

 * Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“. Nutarime nurodoma, kad pagrindinėmis laikytinos knygoje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ skelbiamos lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatos: mergaičių pavardės, suteikiamos pagal tėvų pavardę, daromos su priesagomis –aitė, -ytė, -utė, -iūtė, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis –ienė, -(i)uvienė.

  Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne –ė, pvz.: Alminė (iš Alminas), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius).

  * Duomenys ar daviniai

     Tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje reikėtų skirti žodžius duomenys ir daviniai ir nevartoti jų vieno vietoje kito. Žodynai aiškiai apibrėžia šių abiejų žodžių reikšmes: davinys — tai duodamas maisto ar pašaro kiekis, porcija: sausas davinys, maisto davinys, dienos davinys ir t. t., o duomuo — kas duota, kuo remiamasi darant išvadas.

  Taigi akivaizdu, kad remtis mokslo daviniais visiškai netinka.

  Todėl neklyskime kalbėdami apie duomenis. Tinka sakyti: patikrino eksperimento duomenis; į pasą įrašomi asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, bet kariams prieš žygį išdalinami sausi daviniai.

         * Veiksmažodis atitikti nusako būseną, kai vienas daiktas yra suderinamas su kitu. Bet neretai vietoje atitikti ta pačia reikšme pavartojamas veiksmažodis atatikti arba jo vediniai atatinkamas, atatinkamai ir t. t.

  Atatikti ir jo vediniai yra tarmybės ir oficialiai vartosenai netinka. Tad raštuose ar kalbėdami oficialiuose renginiuose vartokime: nutarimas neatitinka įstatymų; keičiasi gyvenimas, atitinkamai turime keistis ir mes

       * Pildydami įvairiausias anketas ar teikdami duomenis apie save randame eilutę šeimyninė padėtis. Tačiau čia norima sužinoti apie asmens būklę šeimos atžvilgiu, o tam geriau tinka šeiminė padėtis: Šeiminė padėtis — vedęs.

 Šitoje vietoje netiks ir daiktavardžio kilmininkas šeimos, kadangi jis orientuoja į pačios šeimos padėtį: Šeimos padėtis sunki.

  * Ne visada skiriame žodžius naudoti ir vartoti. Naudoti — reiškia vartojimą patiriant naudą ar kam nors pritaikymą, tačiau kai kalbama apie paprastą maisto, vaistų ar kitų daiktų suvartojimą, žodis naudoti netinka.

    Todėl skirkime:

  Elektros energija naudojama visą parą. Gamtos turtus reikia naudoti protingai. Kito geru ilgai nesinaudosi.

  Bet: Vaistus reikia vartoti du kartus per dieną. Žmonės daugiausia vartoja/geria karvių pieną. Maistui reikia vartoti daug daržovių.

  Taip pat vartojame, o ne naudojame žodžius, pasakymus, kitus kalbos elementus:

  Jis kalboje mėgsta vartoti priežodžius.

  * Nelietuviškos kilmės elementų ir nekaitomų žodžių rašyba 

  Skelbimuose, kvietimuose, taip pat ir oficialiuose dokumentuose neretai suklystama rašant nelietuviškos kilmės elementus ir nekaitomus žodžius. Štai tenka skaityti: Pop grupės pasirodymas, tele novelės pristatymas; arba dar kitaip — video-kasečių nuoma.

  Įsidėmėkime, kad foto-, bio-, mikro-, mono-, multi-, pop-, pseudo-, tele-, video- yra žodžių dalys, todėl negali būti rašomos atskirai arba kitaip atskirtos nuo žodžių:

  Turėtume visada rašyti: popgrupė, popmuzika, monospektaklis, multivitaminai, telenovelė, telecentras, videokasetė, bet geriau — vaizdo kasetė, vaizdajuostė.

  O nelietuviški nekaitomi žodžiai visada rašytini atskirai nuo kitų žodžių: alfa, beta, gama: alfa dalelės, gama spinduliai ir t. t.“

 * Dažniausiai mūsų kalboje ir raštuose klaidų atsiranda dėl to, kad žodžius pavartojame jiems nebūdinga reikšme. Štai imame ir pasakome: Reikia praeiti techninę apžiūrą. Dar nepraėjau medicininės apžiūros. Nepraėjau konkurso, nes buvo daug kandidatų ir t. t.

  Nesuklyskime. Praeiti — rodo ėjimą ar slinkimą pro ką nors (kieno nors atžvilgiu): Nepraeikite pro šalį; praėjo treji metai; lietus jau praėjo.

  Tačiau praeiti visiškai netinka, kai pavartojame laimėjimo, patekimo į ką ar kur, veiksmo atlikimo reikšme. Todėl pirmuosius pavyzdžius taisykime:

  Reikia pereiti techninę apžiūrą. Dar neperėjau medicininės apžiūros. Arba dar geriau — nepasitikrinau sveikatos. Nelaimėjau / Neperėjau konkurso, nes buvo daug kandidatų.

  * Vis dažniau į kalbą skverbiasi svetimi žodžiai, net ir tada, kai daiktui, reiškiniui ar procesui pavadinti turime lietuvišką atitikmenį.

  Taip atsitiko su lotyniškos kilmės žodžiais moderuoti ir moderatorius, kuriuos įmanoma pakeisti tiksliais lietuviškais atitikmenimis. Diskusijos, laidos moderatorių sėkmingai galima keisti laidos, dikusijos vedėju, pirmininku, o diskusijai, pokalbiui reikėtų vadovauti ar pirmininkauti, bet ne moderuoti pokalbį, diskusiją.

  Konferenciją moderavo   (geriau – Konferencijai pirmininkavo; vadovavo) Lenkijos mokslininkas.

  Diskusijos moderatorius (geriau – pirmininkas, vedėjas) akcentavo, jog įdomiausia būtų pažvelgti į nematomą kultūros žurnalų pusę.

Žodžiai „moderuoti“, „moderatorius“ vertinami kaip šalutiniai normos variantai. 

  * Jungdami sakinius dažnai pavartojame dalelytę gi arba samplaiką tuo pačiu:

  Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi ir esamos ne visos sutvarkytos.

  Auga degalų kainos, tuo pačiu brangsta visos prekės.

  Tačiau dalelytė gi netinka priešinamajam sujungimui, tam turime priešinamuosius jungtukus o, bet:

  Trūksta laikinų poilsiaviečių, o (bet)  ir esamos ne visos sutvarkytos.

  Antrajame pavyzdyje padaryta reikšmės klaida jungiant sakinius. Samplaika tuo pačiu negali būti vartojama reikšme drauge, kartu:

  Auga degalų kainos, kartu brangsta visos prekės.

 * Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad „apmokėti“ reiškia atlyginti, atsiteisti už ką: Apmokėti išlaidas, nuostolius, sąskaitas. Žodis „apmokėti“ nurodytomis reikšmėmis vartojamas, nekonkretinant už ką mokama.

  Tačiau veiksmažodis „apmokėti“ nevartojamas reikšme sumokėti, atlyginti, kai konkrečiai įvardinta mokėjimo paskirtis:

Jis apmokėjo už butą (= Jis sumokėjo už butą); Reikia apmokėti už darbą (=Reikia užmokėti už darbą).  Darbo apmokėjimas taip pat keistinas darbo užmokesčiu.

  Žodžiai „apmokėti“ ir „apmokėjimas“ yra vertiniai ir tinka tik tuomet, kai pavartoti be priešdėlio iškreipia sąvokos prasmę.

Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-29 13:47:07
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata


Savaitės klausimas
Ar naudojatės elektroninėmis paslaugomis?
Taip
Ne
Rezultatai
Balsų: 56 žmonių
Pasiūlykite savo klausimą

 
 


 


 






 

 

 


 
 


 


  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.