Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
MIKAS PETRAUSKAS (1873- 1937)

MIKAS PETRAUSKAS (1873- 1937)

Mikas Petrauskas į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos bei operečių autorius, pedagogas, chorų organizatorius ir dirigentas, dainininkas, muzikos propaguotojas, lietuvybės skleidėjas carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje, Peterburge, o vėliau lietuvių išeivijoje JAV. M. Petrauskas sukūrė 2 operas, 17 operečių, daugybę harmonizuotų bei originalių dainų chorui, solistui ir ansambliams. Jo muzikiniai scenos veikalai daug prisidėjo prie lietuvių profesinio operos teatro gimimo ir greito suklestėjimo.

M. Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. gražiame Palūšės miestelyje, netoli Ignalinos. Tėvas Jonas Petrauskas (1840-1919), kilęs iš Šeduvos, buvo gabus dailidė, mokęsis šio amato Rygoje. Jis buvo ir instrumentų meistras, ir bažnyčios vargonininkas, išmokęs Miką groti vargonais. Jonas Petrauskas dalyvavo 1863 m. sukilime. Vargonininkaudamas Palūšėje jis vedė Juozapotą Rastenytę. Brolis – garsus dainininkas (tenoras) Kipras Petrauskas (1885–1968) irgi yra vargonininkavęs ir vadovavęs chorams. 

Vaikystėje Mikas ir jo brolis girdėjo daug lietuvių liaudies dainų, kurias dainavo motina Juozapota Rastenytė (1851-1924) – geriausia parapijos dainininkė, kilusi iš Antagavės kaimo, arti Palūšės. Penkiolikos metų M. Petrauskas pradėjo vargonininkauti Labanoro, vėliau Obelių, Gervėčių bažnyčiose, mokė muzikos savo jaunesnįjį brolį Kiprą (Obeliuose – ir būsimąjį kompozitorių Juozą Gruodį). Vargonininkaudamas bažnyčiose, jis įvedė lietuviškas giesmes (vietoj lenkiškų), vadovavo orkestrui, platino lietuvišką spaudą. 1898–1899 m. lankė grafų Tyzenhauzų įsteigtą vargonininkų mokyklą Rokiškyje, kurioje dėstė čekų muzikas, Prahos konservatorijos auklėtinis, plačios erudicijos žmogus Rudolfas Liehmannas.

 

1901-1906 m. M. Petrauskas studijavo Peterburgo konservatorijoje, kur baigė dainavimo klasę pas profesorių Stanislavą Gabelį. Dalyvavo Peterburgo lietuvių draugijų veikloje, dirigavo chorams, dainavo jų rengiamuose vakaruose, pastatė savo pirmąsias operetes („Kaminkrėtys ir malūnininkas“ 1903 m. ir „Adomas ir Ieva“ 1905 m.).

1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje) M. Petrauskas drauge su „Vilniaus kanklių“ draugija pastatė pirmąją lietuvišką operą „Birutė“ (libreto autorius – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis). Opera, skirta mėgėjų atlikimui, neišliko teatro repertuare iki šių dienų, tačiau jos istorinė reikšmė didžiulė – „Birutės“ premjera ir vėlesni jos pastatymai Lietuvoje bei Amerikoje suvaidino labai svarbų vaidmenį lietuvių tautiniame ir kultūriniame atgimime.

Operoje vaidino ir dainavo Vilniaus lietuviai, teatro mėgėjai: knygyno vedėja M. Piaseckaitė-Šlapelienė (Birutė), literatas K. Puida (Kęstutis), G. Landsbergis-Žemkalnis (senas vaidila) ir trys jo vaikai, dailininkas A. Žmuidzinavičius (krivių krivaitis Lizdeika), būsimieji profesionalai dainininkai: S. Audėjus, K. Petrauskas (Birutės broliai) ir kiti. Operos turinio pagrindas – gerai žinoma istorinė legenda apie kunigaikščio ir vaidilutės meilę, atėjusi iš Lietuvos istorijos, 19 a. pradžioje atgimusi ir paplitusi per S. Valiūno „Birutės dainą”.

Caro žandarų persekiojamas už revoliucinę veiklą, M. Petrauskas turėjo pasitraukti iš carinės Rusijos teritorijos. 1906 m. pabaigoje jis emigravo į Šveicariją. 1907 m. iškeliavo į JAV, kur su pertraukomis gyveno iki 1930 m. 1908 m. M. Petrauskas mokėsi kompozicijos Paryžiaus konservatorijoje bei klausėsi paskaitų Sorbonos universitete. 1911-1912 m. studijavo dainavimą Italijoje, dainavo Italijos operos teatrų spektakliuose, koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje. Lietuvoje dar lankėsi 1920, 1924-1926 m., koncertavo, skaitė paskaitas, statė savo sceninius kūrinius.

Gyvendamas Amerikoje, M. Petrauskas savo įvairiapuse muzikine veikla atliko nepaprastai reikšmingą švietėjišką misiją. M. Petrauskas – plačių interesų, didelės erudicijos, labai taktiškas, jautrus ir nestokojantis humoro žmogus – sugebėjo suburti aplink save Amerikos lietuvių inteligentiją, patraukti jaunus žmones, kelti jų tautinę savimonę. Čikagoje, Brukline, Šenandore, Bostone, Baltimorėje, Detroite ir kituose miestuose jis įsteigė ir vadovavo lietuvių chorams, muzikinėms draugijoms, statė savo operetes, kūrė dainas ir leido jų rinkinius, organizavo lietuviškus vakarus, skaitė paskaitas, rašė straipsnius, koncertavo kaip dainininkas (jo balsas buvo gražaus tembro tenoras). Koncertus dažnai ruošdavo ir kitataučiams, jų programas atlikdavo įvairiomis kalbomis: lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų, italų, anglų, ukrainiečių ir hebrajų. Šie koncertai amerikiečių visuomenėje plačiai išgarsino lietuvių vardą.

Kūrybingiausias gyvenimo tarpsnis (1915-1924 m.) susijęs su Bostonu. Čia jis įsteigė „Gabijos“ draugiją, su jos choru ir solistais pastatė daugiausia savo operečių, taip pat ir antrąją savo operą „Eglė žalčių karalienė“ (1924 m.). 1910 m. Čikagoje įkūręs muzikos mokyklą, pavadinęs ją „Lietuvių muzikos konservatorija“, 1915 m. perkėlė ją į Bostoną. Konservatorija parengė choro vadovų, muzikos mokytojų, dainininkų. Tarp M. Petrausko mokinių yra ir nemažai žinomų Amerikos lietuvių bei Lietuvos muzikų: Antanas Sodeika, Jonas Būtėnas, Marijona Rakauskaitė, Ksaveras Strumskis, Antanas Bačiulis, Ona Pocienė ir daugelis kitų. M. Petrauskas, statydamas savo sceninius veikalus, glaudžiai bendradarbiavo su savo mokiniais. Vincentas Šlekys (laikraščio „Darbininkų viltis“ redaktorius) rašė libretus jo operetėms. Nadas Rastenis (poetas, vertėjas, teisininkas, M. Petrausko pusbrolis) dalyvavo kaip solistas, režisierius, scenos tvarkytojas, M. Biekša – kaip režisierius. Muzikinėje veikloje talkino ir kiti Amerikos lietuviai – gydytojas Mikas Devenis išleido M. Petrausko dainų rinkinį „Lietuviškos dainos“, dr. Jonas Vitkus padėjo išleisti operos „Birutė“ klavyrą.

1930 m. M. Petrauskas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Mirė 1937 m. kovo 23 d., buvo palaidotas Dusmenų bažnyčios šventoriuje greta tėvų, o 1969 m. jo palaikai perkelti į Vilniaus Rasų kapines.

 

Miko Petrausko atminimą saugantį paminklą Palūšėje 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, sukūrė ir pastatė skulptorius Juozas Kėdainis su Dailės instituto studentais. Paminklas ąžuolinis, lyros pavidalo, apibendrintų formų. Priekinėje plokštumoje pritvirtinta varinė plokštė su bareljefiniu Petrausko portretu. Žemiau jos išskobtas įrašas: „Čia suskambo Miko Petrausko lyra 1873 - 1937“ ir paminklo sukūrimo data. 

Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-30 16:03:02
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata
 

  

 

 


 






 

 



 
 



 

 


  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.