Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt

Naujo turistinio regiono kurimas vienijant du pasienio regionus Latgalą ir Rytų Aukštaitiją

INTERREG III A projektas „Naujo turistinio regiono kurimas vienijant du pasienio regionus Latgalą ir Rytų Aukštaitiją

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti regiono ekonominę plėtrą, panaudojant turizmo   srities galimybes, apimant kultūros, verslo bendradarbiavimą tarp partnerių. Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. pabaigoje. Jo veiklose dalyvavo septyni partneriai iš Latvijos bei Lietuvos.  Tai – Latvijos turizmo plėtros agentūra, Latgalos regiono turizmo asociacija, Euroregiono „Ežerų kraštas“ direktorato Latvijos ir Lietuvos  biurai, Ignalinos AE regiono plėtros agentūra, Utenos apskrities viršininko administracija. Pagrindinis projekto partneris – Latgalos regiono plėtros agentūra. (1 nuotraukoje Janis Rutka  - projekto vadovas ir agentūros atstovas).

Šis projektas atspindi vieną iš Viešosios įstaigos „Euroregiono Ežerų kraštas direktorato biuras“ veiklos krypčių – turizmo plėtrą tarpregioniniu mąstu, apimant  kultūros, verslo bendradarbiavimą tarp partnerių.

Projektas buvo įgyvendinamas iki 2007 m. pabaigos. Įgyvendintos projekto veiklos prisidėjo prie pagrindinio tikslo - stiprinti Latgalos ir Rytų Aukštaitijos ekonominį augimą per abiejų regionų bendrą turizmo srities vystymą. Latgalos ir Rytų Aukštaitijos regionai teikia prioritetą turizmui. Per pastaruosius metus šie regionai įgyvendino keleta mažesnių su turizmu susijusių projektų, kurių rezultatai atvėrė naujas nišas ir poreikį  INTERRREG IIIA programos projektui „Naujo turistinio regiono kūrimas vienijant du pasienio regionus - Latgalą ir Rytų Aukštaitiją“   įgyvendinti.  Atsirado naujų turistinių produktų kūrimo, turizmo marketingo ir profesionalios, kryptingos plėtros būtinybė.

Pagrindinis projektinės veiklos ir bendradarbiavimo tiklas buvo įgyvendinamas populiarinant euroregioną kaip vieningą turistinį produktą – Baltijos ežerų kraštą. Kryptingais marketingo veiksmais siekta padidinti regiono lankomumą. Projekto veiklos buvo  skirtos  esamų turistinių produktų atnaujinimui ir  naujų kūrimui. Padidinti tarpregioninį bendradarbiavimą turizmo srityje buvo siekiama ir per projekto veiklų koordinavimą ir bendrą vieningą informacijos sistemą.  Įgyvendinus projektą, Baltijos ežeru kraštas tapo žinomesniu, populiariu turistų traukos centru.  Iš esmės produktai jau buvo sukurti  ir naudojami,  juos reikėjo sujungti, sukurti pridėtinę vertę, populiarinti ir sujungti į produkto paketus, patogius turistui, priimtinus jam ir pritaikytus jo skoniui ir interesams. Kaip tik prie to buvo prisidėta 2007 m. vasario 15 d. – gegužės 3 d., kai konkursą laimėjusi VšĮ „NPR“ organizavo bei vykdė mokymo seminarus bei teikė individualias konsultacijas tikslinėms turizmo atstovų grupėms. Šiais seminarais ir konsultacijomis buvo siekiama padėti verslininkams sukurti turistinį produktą, apjungiantį du pasienio regionus - Latgalą ir Rytų Aukštaitiją. (3 nuotraukoje seminarų lektorius Marius Tarvydas).

Seminarų organizavimo metu suformuotos trys grupės iš vandens, amatų ir kultūros turizmo atstovų, veikiančių Euroregiono „Ežerų kraštas“ (Ignalinos, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų ir Visagino) apimamoje teritorijoje. Reikėtų pastebėti, kad atsiųsdami užpildytas apklausos anketas, savo norą dalyvauti seminaruose pareiškė žymiai daugiau asmenų, nei atvyko į pačius seminarus.  Nors ir raginami, verslininkai patys ne kartą išreiškė norą dalyvauti, domėjosi aktualijomis,  skundėsi renginių, informacijos stoka - organizuotais mokymais domėjosi vangiai.   Bendraujant su seminarų dalyviais ir organizatoriais, tapo aišku, pagrindinė priežastis – tikėtasi greitos naudos, piniginių resursų gavimo, ignoruotos ilgalaikės investicijos. Kitos priežastys - žinių, kvalifikacijos reikšmės nepelnytas sumenkinimas, naudos skaičiavimas tik materialiąja, pinigine išraiška.

Seminarų metu turizmo sektoriaus atstovai pirmiausia buvo supažindinti su teoriniais turizmo produktų kūrimo ir plėtojimo aspektais: turizmo politikos formavimo sistema, konkrečios turizmo rūšies (vandens, kultūros arba amatų turizmo) tendencijomis Lietuvoje, turizmo aplinkos ypatybėmis, turizmo produkto struktūra, jo vystymo ir kokybės užtikrinimo sąlygomis, turizmo produkto rinkodaros bei sklaidos Lietuvoje ir užsienyje priemonėmis.

Pirmajame seminarų etape nagrinėjant teorinius turizmo klausimus, dalyviai taip pat domėjosi ir praktiniais turizmo produktų kūrimo bei plėtojimo aspektais. Diskutuojant apie praktinius aspektus, seminarų dalyviams labiausiai rūpėjo verslo plano rengimo reikalavimai, finansinės paramos galimybės ir šaltiniai. Turizmo atstovams taip pat buvo aktualūs  turizmo rinkodaros klausimai, pavyzdžiui, kokie yra efektyviausi rinkodaros būdai ir priemonės, kokie subjektai yra atsakingi už rinkodaros vykdymą ir pan.

Vertinant organizuotų mokomųjų seminarų kokybę, svarbu pažymėti, kad seminarų dalyviai labai aukštai įvertino seminarų turinio aktualumą: turinio atitikimą jų poreikius bei įgytų žinių pritaikymo galimybes. Mokomosios medžiagos (dalomosios medžiagos, skaidrių) bei pranešimų kokybė tarp seminarų dalyvių  taip pat įvertinta puikiai. Turizmo atstovai siūlė ekspertams atvykti į konkretų regioną ir susipažinti su juose esančiais turizmo ištekliais bei naujų turizmo produktų plėtojimo galimybėmis.

Apibendrinus konsultacijų organizavimą, galima teigti, kad jos sudomino tik stambesnių kaimo turizmo sodybų savininkus, turinčius daugiau lėšų veiklos plėtrai bei didesnes galimybes gauti paramą iš įvairių fondų. Vyresnio amžiaus kaimo turizmo savininkai pabrėžė, kad neturi jokių galimybių veiklos plėtrai, nes būtent dėl amžiaus negali gauti finansavimo nei iš bankų, nei iš paramos fondų.  Tokie kaimo turizmo verslo atstovai daug vilčių siejo su aplinkinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymu, taip tikėdamiesi padidinti turistų srautus.

Konsultacijų metu diskutuojant su kaimo verslo atstovais, išryškėjo kai kurie ypatumai, susiję su užsienio turistų priėmimu kaimiškose vietovėse.  Vienas iš svarbiausių – tokie gamtos ištekliai, kaip miškai, vietovės be infrastruktūros užsienio turistų lieka nenaudojami. 

Viena iš projekto veiklų įgyvendinta, t.y. maršrutai buvo kuriami įvertinus konsultacijų metu gautą informaciją. Nakvynės paslaugos maršrutuose  pasiūlytos  mokymuose ir konsultacijose dalyvavusių kaimo turizmo verslo atstovų sodybose. Kuriant maršrutus, buvo bendradarbiaujama su projekto partneriais Latvijoje. Sukurti turistiniai maršrutai, vienijantys minėtus regionus Latvijoje bei Lietuvoje. Maršrutų aprašymus galima rasti interneto puslapyje www.ignalina.lt. Jų aprašymai buvo išsiųsti VšĮ dalininkių savivaldybių interneto puslapiams.

Buvo vykdoma kita  svarbi veikla projekto tikslui įgyvendinti – patirties mainų kelionės. Esminė užduotis suteikti palankias salygas susipažinti su kaimynų kolegų veikla, pabendrauti ir pasikeisti žiniomis abiejų regionų verslininkams, pasisvečiuoti kaimo turizmo sodybose, pasidalinti verslo idėjomis, plėtros galimybėmis, pasimokyti iš klaidų, įvertinti gamtos, kraštovaizdžio, patogios vietos, netoliese esnčio vandens telkinio teikiamus privalumus, pasidalinti įspūdžiais iš bendravimo su lankytojais, pasiklausyti pasakojimų apie regionų turistų pageidavimus ir norus, parodyti klientams siūlomas pramogas, aktyvaus ir pasyvaus poilsio būdus, užmegsti tiesioginius kontaktus.

Kelionės maršrutai apėmė  populiarius lankytinus objektus, aktualius skirtingoms interesų grupėms – sakralinio, amatų, vandens, aktyvaus turizmo atstovams. Buvo surengtos dvi kelionės į Latviją, ir viena kelionė po Lietuvos teritoriją.

Nors projekto praktinėms veikloms buvo skiriama daug dėmesio, nepamirštas ir svarbus komunikacijos vaidmuo projekte. Visuomenė buvo reguliariai informuojama apie renginius. Parengti keli reportažai  televizijai, straipsniai spaudoje. Informacija apie skelbiamus konkursus, renginius  buvo nuolat siunčiama Ignalinos, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų, Visagino savivaldybių  internetinėms svetainėms.  Be to, informacijos sklaidai užtikrinti į   projekto renginius buvo kviečiami žurnalistai, turizmo verslo atstovai, projektas pristatytas turizmo parodose.

Buvo surengtas Lietuvos ir Latvijos turizmo agentūrų, organizuojančių turistinius maršrutus savo šalies ir kaimynystėje esančių valstybių teritorijoje, atstovų pažintinės kelionės.  Jų metu pristatyta  lankytinų vietų objektai, aktyvaus poilsio galimybės, teikiamos maitinimo ir nakvynės paslaugos – viskas, kas svarbiausia turistams, viešintiems gražia gamta ir ežerų gausa garsėjančiame regione.

Projektas   pristatytas ir vaizdine informacija – nuotraukų galerija.

Interreg IIIA projekto „Naujo turistinio regiono kūrimas vienijant du pasienio regionus Latgalą ir Rytų Aukštaitiją“ nuotraukų galerijos tikslas – pristatyti Baltijos ežerų krašto turizmo erdvę. Sukurta fotonuotraukų galerija, pristatanti Baltijos ežerų kraštą - euroregioną „Ežerų kraštas“. Nuotraukų autorius – fotografas iš Zarasų rajono Rimas Leleckas. Jose įamžinti Ignalinos, Zarasų, Utenos, Švenčionių rajonų bei Visagino miesto įdomūs, lankytini objektai, iš viso 35 nuotraukos. Fotodarbai šiuo metu eksponuojami Ignalinoje.

Viena iš perspektyviausių projekto veiklų – tai vidaus vandens kelių galimybių studija. Ši veikla buvo vykdoma  glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos partneriams bei abiejų šalių konkursą laimėjusioms galimybių studijų įmonėms. Lietuvos pusės tyrimą atliko „Vilnius Consult“, Latvijos – „Grupa’93 Ltd“. Tikimasi,  gauti rezultatai, t.y. investicinis planas, bus pagrindas naujam projektui, sieksiančiam  regiono populiarumo, o tarpregioninis bendradarbiavimas stiprins šalių draugystę bei padės geriau išnaudoti turimus  išteklius turizmo plėtrai.

Naujas turistinis regionas buvo  pristatomas reklaminėje kampanijoje Vilniuje, Kaune. Šių miestų gatvėmis kursavo troleibusai, apklijuoti spalvinga Baltijos krašto reklama, „Statoil“ degalinėse įrengti lauko reklaminiai stendai. Keliomis kalbomis išleisti žėmėlapiai, kurie jau paklausūs ir  gerai įvertinti užsienio informaciniuose centruose.

Paskutinis atnaujinimas: 2017-04-21 13:20:45
Naujienų prenumerata