Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt
- NAUJIENOS -
2019.12.11
Patvirtintos naujos Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ patvirtino naujas Lietuvių kalbos skyrybos taisykles.


 

Nuo 2006 metų veikė Privalomosios skyrybos taisyklės ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir visi skyrybos atvejai buvo suskirstyti atsižvelgiant į skyrimo būtinumą.Naujame nutarime taisyklės vėl suvienytos sintaksinių reiškinių ar ryšių pagrindu, bet privalomojo ir pasirenkamojo skyrimo punktai yra atskiri.

Kartu su taisyklėmis rengiamas skyrybai skirtas leidinys su gausiais taisyklių komentarais. Leidinys turėtų pasirodyti netrukus.

Esmingesnių skyrybos pasikeitimų nėra daug, daugiausia taisyklės buvo tikslinamos ir papildomos.

1. Ryškesni pakeitimai aiškinamųjų sakinio dalių skyryboje.

1.1. Anksčiau įterpiniais laikyti be, išskyrus, priešingai, skirtingai negu (nei), atvirkščiai jeigu (nei) ir t. t. priskiriami prie aiškinamųjų sakinio dalių kaip labiau susiję su sakinyje sakomais dalykais nei su teksto autoriaus nuostata sakomų dalykų atžvilgiu, būdinga įterpiniams:

Per karą, be kitų žmonių, tėvas priglaudė ir už save vyresnę seserį. Savo parašais parėmė visų Seimo frakcijų, išskyrus vieną, atstovai. Dukra, atvirkščiai nei sūnus, neišeidavo iš kambario visko iki galo nesutvarkiusi.

Pastaba. Kaip įterpiniai, jie irgi buvo skiriami.

2. Aptartas aiškinamųjų ir vienarūšių sakinio dalių santykis.

2.1. Kai yra aiškus sakinio dalių vienarūšiškumas, jos atskiriamos:

Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu.

Tačiau ne visada vienarūšiškumas aiškiai išreiškiamas, todėl galimi skyrybos variantai.

2.2. Vienavardė sakinio dalis be jungiamojo žodžio, nereiškianti tos pačios vietos ar laiko, ar su jungiamaisiais žodžiais bent (jau) ypač, net, kartu ir, paprastai pirmiausia ir pan., taip pat su jei ne, kaip tik, nebent arba išskiriama, jeigu suprantama kaip aiškinamoji, arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė:

Visą studijų sunkumą pajuto ketvirtaisiais, baigiamaisiais(,) metais. Nedidelį atlyginimą, bent jau minimumą(,) tikėjosi gauti. Kas kitas, jei ne siela(,) laiko ir nešioja kiekvieno kūno prigimtį.

2.3. Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis (rečiau brūkšnys), jei norima paryškinti išvardijimą;

Visi mūsų baltmiškio medžiai, būtent(:) beržas, epušė, ąžuolas, uosis, liepa ir kiti, žiemą žalių lapų netenka. Šie teiginiai buvo pagrįsti iš piršto laužta informacija, t. y.(:) anoniminių šaltinių parodymais, gandais ar akivaizdžiai melagingais pranešimais.

3. Teikiama pastaba, kad tas pats žodis sakiniuose gali turėti skirtingas funkcijas, priklausančias nuo to, kokioje aplinkoje jis pavartotas. Kai žodis pavyzdžiui įsiterpia į sakinio dalių santykius, pertraukdamas sintaksinius ryšius, yra įterpinys, o kai eina iliustracinio santykio aiškinamosios sakinio dalies jungiamuoju žodžiu, teturi tokią – jungiamąją – paskirtį. Kitų jungiamųjų žodžių (tai yra, būtentir pan.) kableliu neatskiriame nuo aiškinamosios sakinio dalies, nereikėtų atskirti ir žodžiopavyzdžiui, tačiau dėl to, kad įterpiamoji intonacija nėra pamatuojama, o ir dėl tradicijos paliekama galimybė rašyti ir antrąjį kablelį.

Kai kuriose miško vietovėse, pavyzdžiui(,) eglynuose, buvo pažliugę.

4. Kitas esmingesnis skyrybos pakeitimas – dėl pažyminių, pažyminčių įvardį, skyrimo. Ir įvardį, ir daiktavardį apibūdinantys pažyminiai gali turėti papildomą aplinkybės reikšmę. Pavartoti su įvardžiu buvo išskiriami privalomai, nes yra formalus požymis – įvardis (Atlaidus kitų silpnybėms, jis buvo griežtas ir reiklus sau). Tokią pat reikšmę turintys su daiktavardžiu einantys pažyminiai privalomai nebuvo skiriami.

Naujose taisyklėse šie atvejai suvienodinti ir požymį nurodanti išplėsta ar neišplėsta sakinio dalis, pagal raišką atitinkanti derinamąjį arba nederinamąjį pažyminį ar priedėlį, gali būti suprantama kaip nepilnos raiškos dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė ir išskiriama kableliais:

Atlaidus kitų silpnybėms(,) jis buvo griežtas ir reiklus sau. Juodais garbanotais plaukais, švitriomis rudomis akimis(,) ji atrodė kaip čigonė.

5. Lyginamųjų žodžių grupių skyrelyje suformuluota nauja taisyklė apie tokias grupes, einančias su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, dalyviais, prieveiksmiais. Jei aukštesniojo laipsnio žodis su lyginamąja grupe nurodo kiekį, lyginamoji žodžių grupė nėra skiriama, bet kiekio nenurodančios lyginamõsios grupės struktūra yra artima savarankiškam dėmeniui. Tad galima pasirinkti – išskirti arba ne:

Tokie butai yra brangesni(,) negu senos statybos būstas(,) ir perkami labiau pasiturinčių žmonių.

6. Iš modalinių žodžių sąrašo išbraukti aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai konkrečiau, paprasčiau, tikriau, tiksliau. Jie perkelti į įterpinių skyrelį ir išskiriami privalomai.

7. Kita nauja pasirenkamojo skyrimo taisyklė nusako, kaip galima skirti dalelytes, einančias sudėtinio prijungiamojo sakinio pradžioje prieš šalutinį dėmenį. Pasirinkimas skirti kartu su šalutiniu ar rašant kablelį po modalinio žodžio (paprastai dalelytės) priklauso nuo to, su kurio dėmens tariniu tą žodį teksto autorius nori susieti:

Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais.

Daugiau retesnių ar tik tam tikriems tekstams būdingų skyrimo atvejų bus galima rasti leidinyje.

Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles rasite čia https://bit.ly/2sdaLab

Parengta vadovaujantis Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis ir prof. dr. Albino Drukteinio komentarais.

 
  Spausdinti  
komentarų nėra
Atgal
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
Naujienų prenumerata