Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt

Gamta

Bendra informacija

Aukščiausios viršukalnės - NEVAIŠIAI (289m),  BŪDAKALNIS (285 m).

Rajone yra 209 įvairaus dydžio ežerai. Jų  bendras plotas - 11539 ha (7.7% rajono teritorijos). Vyrauja  maži ežerai: iki 10 ha - 120  ežerų (57.7%), nuo 10 iki 100 ha - 65 ežerai (31.3%),  nuo 100 iki 500 ha - 14 ežerų (6.7%), daugiau kaip 500 ha - 5 ežerai (2.4%) - tai APVARDAI, DYSNAI,  DYSNYKŠTIS ir DRINGIS.
 
 
 
 
 
 

Didžiausias ežeras - DYSNAI.

Skiriasi ežerai ir gyliu. ASALNAI (didžiausias gylis - 33 m, vidutinis ežero gylis - 10 m), GAVYS (didžiausias gylis - 56 m, vidutinis ežero gylis - 10.1 m), LŪŠIAI (didžiausias  gylis - 37 m, vidutinis ežero gylis - 13.9 m) ir DRŪKŠIAI (didžiausias ežero gylis 31.0 m, vidutinis ežero gylis - 8.21 m) yra giliausi rajono ežerai.

Sekliausi - DYSNYKŠTIS (didžiausias ežero gylis - 5 m, vidutinis - 2.7 m), DYSNAI (didžiausias  ežero gylis - 6 m, vidutinis ežero gylis - 3 m).

Rajone yra 40 tvenkinių ir 20 upių. Ilgiausia upė BIRVĖTA - KONARAŽINA (DYSNA) yra 49.6 km ilgio.  DYSNOS (DAUGUVA) ilgis - 62.2 km. Trumpiausia TAURAGNA (MINČIA) - 3.6 km.

Rajono vandens telkiniuose, kartu su  introdukuotomis (peledė, sidabrinis karosas, ungurys, starkis ir karpis), gyvena 28 žuvų rūšys,  priklausančios 11 šeimų.

Miškai  užima 50736 ha (33.7%).

Dirvožemiai rajone nederlingi. Pagrindiniai gamtos ištekliai yra smėlis,  žvyras, molis ir durpės.

Reljefas

Rajonas yra trijų aukštumų - Švenčionių, Sėlių ir Breslaujos - sandūroje. Gaila, kad šiame rajone daryta nedaug gręžinių. Ignalinoje gręžinių gylis- 56m, Ceikiniuose- 148m, Bernotuose- 219,5m. Nors jų ir nedaug, bet gauta kerninė medžiaga pasakoja apie vykusius gamtinius procesus. Seniausi nuosėdinių uolienų  sluoksniai čia  yra   susidarę silūre- maždaug prieš 400 mln. metų. Spėjama, kad ilgą laiką čia tyvuliavo jūra, buvo atogrąžinės klimatinės sąlygos. Devono periodu jūra palaipsniui pradėjo  seklėti. Tada čia susidarė gipsai, mergeliai, dolomitai, moliai. Susidariusių nuosėdų sluoksnis buvo jau gana storas, bet vėlesniais laikais (per visą mezozojų, paleogeną ir neogeną) čia buvo sausuma ir didžioji nuosėdų dalis buvo nuardyta. Vėliau šios teritorijos reljefą formavo ledynai. Ledynas Lietuvą dengė tris ar keturis kartus. Ledynai, kurių storis siekė kelis šimtus metrų, raižė ir Ignalinos apylinkes. Paskutinis apledėjimas turėjo daugiausia įtakos rajono reljefui. Lietuvoje jis paprastai vadinamas Nemuno apledėjimu. Tai įvyko apytiksliai prieš 70 tūkst. metų.

Ignalinos rajono teritorija plyti paskutinio apledėjimo pakraštinių zandrinių lygumų srities viename ledyno plaštakinės dubumos duburyje, užpiltame aleuritais ir smėliais. Ledynams nutolus, reljefo paviršius tebekito, nes atšilus tirpo po nuogulomis pasislėpę ledų luitai. Žemės paviršius staigiai dubo. Įdubose atsirado nauji ežerai. Juos vadina dubakloniais. Dalis jų itin jauni - “vos “ 8 - 10 tūkst. metų . Ir šiandien juos galime atpažinti pamatę stačius šlaitus. Ignalinos rajonas šiandien įdomus dar ir tuo, kad aukščiausiomis keteromis pravingiuoja Nemuno ir Dauguvos upių takoskyra. Ateina ji pro Ceikinius nuo Švenčionių, nusitęsia Daugėliškio, vėliau Zarasų pusėn. Ignalinos krašto aukštumos - aukštupių žemė. Dysnos upei vandenis atplukdo Kamaja, Svyla, Birvėta, Erzvėta, Kančiogina, Ringė, Virėkšta, Svetyčia ir kt.; Žeimenai - Ceikinė, Šventė, Tuola, Švogina. Šiaurinėje dalyje prie Dūkšto prasideda Šventosios aukštupiai.

Iš ledynų suformuoti aukštumų vandenys tik nuteka, todėl čia gausu mažų upelių, o didelėmis upėmis rajonas pasigirti negali. Dažnai upelių “gimdytojai” yra rajono ežerai. Po Zarasų ir Molėtų rajonų tai ežeringiausias rajonas Lietuvoje. Ginučių apylinkės pačios ežeringiausios respublikoje. Ledynams galima padėkoti ir už tai, kad suformavo įvairias protakas. Ignalinos ežerais lengvai galime pasiekti Kuršių marias. Įdomu ir kita - Dysnų ežeras, kuris nuo Dringio nutolęs apie 15 - 20 kilometrų, yra jau Dauguvos baseine. Dringio intakas Švogina ir Dysnų ežero intakas Dūda išteka iš tos pačios Galų pelkės. Istorikai galvoja, kad čia senais laikais buvo pervalka. XIX a. buvo parengti net trys projektai, kaip upėmis sujungti Dauguvą su Nemunu. Gaila, kad 1812 karas sutrukdė tai įgyvendinti.

Reikėtų atsiminti ir tai, kad rajono teritorija praeina tektoninis lūžis. Todėl galimi įvairūs žemės plutos judėjimai.

Svarbiausias gelmių turtas, kuris dabar vartojamas yra požeminis vanduo. Jo aptinkama pusės kilometro storymėje. Palyginti negiliai yra mineralinio vandens. Vidžiuose nuo seno žinomi sieringi šaltiniai, kurio vandeniu buvo gydoma nuo reumato.

Dirvožemiai

Nors rajono teritorija ir nedidelė, dirvožemiai pasiskirstę trimis stambesniais skirtingų dirvožemių tipų plotais. Dysnos lygumoje, kur priemolingo ir molingo podirvio vandenys negiliai ir žemė nuolat užmirkusi, vyrauja velėniniai glėjiški ir pelkiniai dirvožemiai. Vakarinėje - ežeringoje dalyje - sausi smėlynai ir žvirgždynai. Čia daugiausia miškų. Kalvotoje priemolingų aukštumų dalyje dažnesni velėniniai nujaurėję dirvožemiai, šlaituose smarkiai apardytos paviršinės nuoplovos. Velėninių jaurinių dirvožemių daugiau nei pusė.

Apie Baluošo ežerą taip pat netoli Meironių yra ežerų kreidos tufų, kuriuose susiformavo dirvožemiai vadinami rendzina. Kalvos apie Stripeikius, Šiliniškę, Puziniškį, Ladakalnį sudarytos iš smėlio ir karbonatingo žvyro. Yra čia ir vėjo supustytų žemyninių kopų.

Klimatas

Ignalinos rajonas yra pereinamojoje zonoje tarp Vakarų Europos jūrinio ir Rytų Europos žemyninio klimato: jūrinis - kontinentinis. Tai žemyniškiausia klimato zona Lietuvoje (kontinentalumo indeksais pagal Garčinskį - 50.21.). Žemyninio klimato požymiai mažėja ŠR - PV kryptimi. Rajono teritorijoje šaltesnės ir sniegingesnės žiemos bei šiltesnės vasaros, silpnesni vėjai, mažesnis santykinis oro drėgnumas negu kitoje šalies teritorijoje . Rajone fiksuota žemiausia temperatūra - 43 laipsniai, karščiausia +34 laipsniai. Per metus teritorijoje saulė šviečia apie 1707 valandas. Vidutinės oro temperatūros mėnesiais : I - -6o; II - -5o; III - -1,5o; IV - 5,3o; V - 12 o ; VI   -15 o ; VII - 18,5 o; VIII - 15,5 o ; IX -11,5 o ; X - 6o; XI - 0o; XII  - -3,5o. Vidutinė metinė oro temperatūros amplitudė 23,5; vidutinė metinė temperatūra -+ 5.5o.

Pirmos šalnos dirvoje  ir ore prasideda nuo rugsėjo 25d., paskutinės tęsiaisi iki gegužės 20 d. Sniegas čia laikosi vidutiniškai  90 dienų ( pajūryje - 45 dienas) ,  sniego dangos storis Ignalinos apylinkėse 30 - 40 cm.

Flora ir fauna

Įvairus reljefas sąlygoja tai, kad Ignalinos rajone galime aptikti pačių įvairiausių  augalų bendrijų atstovų. Čia gausu miškų, vandens telkinių, pelkių augalijos kompleksų. Augalijos rūšių gausą didina ir tai, kad  net 50% Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos priklauso Ignalinos rajonui, o kaip žinia, viena iš ANP funkcijų - saugoti Lietuvos gamtos turtus. Todėl jau nuo 1974 metų  retųjų augalų augimvietės yra papildomai saugomos. Rajono teritorijoje suskaičiuojame apie 900 augalijos rūšių. ANP teritorijoje botanikai suskaičiavo 57 retųjų augalų rūšis ( tai yra 27,6 %  bendro Lietuvos raudonojoje knygoje nurodytų augalų skaičiaus).

Rajono teritorijoje peri 135 rūšių paukščiai (67%  visos Lietuvos)

Rajono teritorijoje rastos 6 roplių rūšys (respublikoje 7). Labai daug žalčių Dūkšto apylinkėse, angių gana reta. Miške galime pamatyti trapųjį gluodeną, vikrųjį driežą. Gyvavedžiai driežai pasirodo rečiau.

Vienuolika rūšių varliagyvių praneša apie pavasarį. Čia gyvenanti varlė kūmutė, česnakinės varlės, skiauterėtieji tritonai įvardyti LRK. Randamos 4 rupūžių rūšys. Yra 29 žuvų rūšys, priklausančios 11 šeimų. Vertingiausios lašišos, šlakiai, sykai, peledės ir seliavos. Unguriai taip pat nėra reti rajono ežeruose. Kad rajono vandenys nėra užteršti, liudija ir tai, kad vėžiai, nors ir saugomi, bet dar dažni mūsų ežeruose.

 


Beveik nepastebimas žmogaus akiai vabzdžių pasaulis. O jų šioje teritorijoje priskaičiuojama daugiau kaip 500 rūšių. Kai kurios rūšys aptiktos pirmą kartą Lietuvoje. Rasta daugiau kaip 66 rūšys  drevinių drugių. Tai dekoratyvūs, mūsų aplinką puošiantys vabzdžiai.

Iš viso rajono teritorijoje aptinkama 40 rūšių žinduolių, iš jų – 19 rūšių žvėrių.

Paskutinis atnaujinimas: 2019-09-09 12:55:57
Naujienų prenumerata