Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt

Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 50, 2020 m. liepos 3 d.



  • Plius - minus 

Į liepą įžengėme su dūzgiančiomis liepomis. Bitės, aplėkusios Joninių pievas, skuba krauti patį vasariškiausią, liepų, medų. O mes irgi tais kvapais svaigstame – vasaros taip noris įkvėpti. Ji gi ne tik paežeriuos, tikruos ar politikų supiltuos paplūdimiuos. Draudimų Seimas vis dar pagrūmodamas dėl jam nepatinkančių nevalstietiškų iniciatyvų, pamažu atleidžia vadeles: pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams ir leido prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, kurios neturi ir stacionarios prekybos vietos. Taip pat, nors Sveikatos reikalų komitetas tam nepritarė, Seimas vėl leido prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose.

Atleido vadeles ir pandemijos siaubą ir karantino nepatogumus išgyvenusios šalys. Bet džiaugtis kai kam dar anksti. Karantino sąlygų švelninimas parodė, kad tai daryti paskubėta. Užsikrėtimų kreivė daugelyje šalių vėl šovė į viršų, todėl grįžta ribojimai. Šiandien Nepriklausomybės dieną švenčiančios JAV ruošiasi blogiauiam. Ekspertai tvirtina, kad JAV per anksti pradėjo švelninti karantino sąlygas, dėl to dabar turės dar labiau susitelkti, kad nugalėtų pandemiją. Tam amerikiečiai rimtai nusiteikę. Vašingtonas supirko visas ateinančių trijų mėnesių remdesiviro atsargas. Likusi pasaulio dalis nebeturės priėjimo prie vaisto, kuris kol kas veiksmingiausiai padeda koronavirusu užsikrėtusiems asmenims. Mat Donaldas vis kartoja „Amerika pirmiausia!“ Pasakė – padarė.

Ir nors Lietuvoje grėsmės nematyti, mūsų Sveikatos apsaugos ministerija irgi rengiasi galimai antrai koronaviruso bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės. Lavonmaišių, kurių slapta panikavusi valdžia pirko tūkstančiais, liko nuo pirmosios COVID-19 bangos.

O kolei ramu, jau spėjome ne vieną šventę atšvęsti. Politikai irgi, kaip gandrai rugpjūtį, būriuojasi, reitinguojasi. „Valstiečių“ vienmandatininkų sąraše (jis dar negalutinis) yra ir Gintauto Kindurio pavardė. Kartą paragavęs, negali sustoti...

Jau vienuoliktą kartą Liepos 6-ąją giedosime ir „Tautišką giesmę“, kviesdami prisijungti prie šios išskirtinės iniciatyvos lietuvius visame pasaulyje. Juk nuo pernai liepos 6-oji yra triguba šventė: tądien minima ne tik Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena. Tik šiemet glausimės mintimis, susikibsime saugiu, vėliavos, atstumu.

 

Vida Žukauskaitė

  • Nelaimė Aukštaičių gatvėje

Liepos 1 dieną 13 val. 33 minutės buvo gautas pranešimas, kad viename iš Aukštaičių gatvės daugiabučio gyvenamojo namo pro langą matosi rūkstantys dūmai. Pranešimas gautas iš kaimyninio namo gyventojos. Atvykus ugniagesiams, durų niekas neatidarė. Į butą ugniagesiai pateko kopėčiomis pro trečio aukšto langą. Virtuvėje ant viryklės buvo paliktas gaminamas maistas. Kambaryje rastai moteriai buvo atliekamas širdies masažas, deja, ugniagesių ir medikų pastangomis gyvybės išgelbėti nepavyko.

Bute dūmų detektoriaus, kurį pirmiausia būtų išgirdę aplinkiniuose butuose buvę kaimynai, nebuvo. Galbūt tos kelios minutės, pasigirdus dūmų detektoriaus signalui, būtų buvusios lemtingos gelbstint gyvybę. Norisi dar kartą paraginti gvventojus, kad tik pamačius ar užuodus iš buto sklindantį dūmų kvapą pirmiausia reikia skambinti telefonu 112, o ne skubėti fotografuoti bei publikuoti nuotraukas socialiniuose tinkluose, nes nelaimės atveju kiekviena akimirka yra labai brangi.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

  • Aptarta pagalba krizes patiriančioms šeimoms ir vaikams

Artėjant Globėjų savaitei, kuri paskelbta nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos, Ignalinos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas. Jame gvildentos vaiko teisių apsaugos, globos, Mobilių komandų darbo, alternatyvių globos formų ir efektyvesnės pagalbos šeimoms paieškos galimybės.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė, skyriaus patarėjas Ignalinoje Vidas Kreivėnas, Mobilios komandos atstovai susitiko su Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro, globos įstaigų, seniūnijų socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, kitais su šeimomis dirbančiais specialistais ir aptarė svarbias aktualijas, naujoves, dalijosi patirtimi ir pastebėjimais. Susitikime dalyvavo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Nijolė Šiaudinienė.

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Tokia komanda nuo vasario mėnesio dirba ir Utenos apskrityje. Intensyvų 30 dienų darbą su šeima ši komanda pradeda nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai taikoma laikinoji priežiūra. Komandos specialistai siekia koreguoti šeimos narių elgesį, taiko konsultavimo, motyvavimo technikas, įgalinimo metodus,  teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į namų aplinką. Ignalinos rajone Mobili komanda dirbo su 4 šeimomis, su trimis  iš jų bendravimas jau baigtas.

Kalbėta apie darbą su nuo priklausomybių kenčiančiomis šeimomis. Alkoholis vis dar yra pati nuožmiausia grėsmė, o didžiausias trukdis darbe su priklausomais asmenimis – problemos nepripažinimas, neigimas, motyvacijos ir socialinių įgūdžių stoka. Tokiose šeimose augantys vaikai kenčia labiausiai. Ir tai atsispindi jų sutrikusiame elgesyje. Netgi tėvams pakeitus savo elgesį, vaiko elgesys taip greitai nesikeičia, nes jis turi daug nuoskaudų, netiki ir nepasitiki savo tėvais. Ignalinos rajone pastebima nemažai paauglių smurto atvejų, pabėgimų. Tai aiškus signalas, kad problemos tikrai gilios. Nuo š. m. pradžios Mobilios komandos specialistai dirba ne  tik su tėvais, bet ir su vaikais. Vedėja I. Gaigalienė siūlė specialistams taikyti naują ir paveikų  Šeimos konferencijos metodą, kai į pagalbą pasitelkiami artimi giminaičiai, nes dažnai artimo žmogaus iš šalies pasakytas pastebėjimas, nuomonė, patarimas  yra paveikesni nei specialisto. 

Pastebėta, kad nors paslaugų šeimoms vis daugėja, tačiau Mobiliai komandai ypač trūksta nuolat dirbančio psichologo bei mediacijos specialisto. Šeimos mediacijos tikslas – tėvams, netikintiems, kad yra įmanoma rasti bendrą sprendimą, padėti jį surasti. Mediatorius – ne teisėjas, jis tik padeda įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses, galvoti apie tai, kas geriausia vaikui, ir suvokti, kas bus, jeigu tėvai nesusitars. Kaip sakė Vidas Kreivėnas, Ignalinos rajone 2019 m. 6-iems vaikams pritaikyta laikinoji priežiūra institucijoje, nes juos palikti šeimose buvo pavojinga, o  artimų giminaičių ar laikinų globėjų nesurasta. Pasidžiaugta viena jauna mamyte, sugebėjusia pakeisti savo gyvenimo būdą. Tačiau pastebėta, kad kartais tokį džiaugsmą pakeičia nusivylimas, nes šeima ir antrą, ir trečią kartą atsiduria pirminiame taške. Ir vėl viską reikia pradėti iš pradžių... 

Šiuo metu Ignalinos rajone nuolatinė globa taikoma 18-kai vaikų institucijoje ir 32-iems vaikams šeimoje. Kaip sakė V. Kreivėnas, emociškai išgyventi institucijoje vaikams yra sudėtingiau, nes atsiranda minios instinktas, grupinis elgesys, nustatyta, kad kūdikių raida sutrinka. Kiekvienam tenka kovoti dėl vietos. Jei to padaryti neišeina iš gerosios pusės, tai pasirenkamas būdas būti pamatytam dėl blogo elgesio. Ir išlaidos vienam vaikui išlaikyti institucijoje yra beveik dvigubai didesnės nei šeimoje. Iki šių metų pabaigos Ignalinos rajone tikimasi įsteigti bendruomeninius globos namus, kuriuos, kaip rodo praktika, vaikai labiau sieja su savo namais. Informuota, kad rajone mokymus baigė 7 globėjai, kurie nori tapti tik budinčiais globėjais, tačiau, kaip sakė I. Gaigalienė, yra tikimybė, kad ateityje jie ryšis globoti vaiką ir nuolat.

Susitikime taip pat kalbėta apie globėjų ir įtėvių paieškas, galimybę naudotis socialinės paramos informacine sistema, atokvėpio paslaugą globėjams. Akcentuota, kad nėra gerai, kai laikini globėjai gauna didesnes valstybės išmokas nei nuolatiniai. Didžiasalio vaikų globos ir paramos šeimai centro atstovai informavo apie vyksiančią globėjų savaitę ir bendrą renginį. Džiaugtasi Ignalinos rajone įgyvendinamo Kompleksinių paslaugų šeimai projekto veiklomis, vykdoma pagalba šeimoms, taip pat Carito vaikų dienos centro projektais.

Lina Kovalevskienė

  • Neįkainojamas Palūšės turtas kviečia ir prašo: “Įeik geras. Išeik geresnis”

Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ toliau rieda per rajoną ir atkelia bažnyčių šventorių vartus. O jau kai atsiduri ant šventoriaus, rūpi ir arčiau altoriaus prieiti... Norisi išgirsti istorijų, kurios prasmingai pasunkintų žinių bagažą ir, kaip skelbia projektas, žadintų vaizduotę. Šįkart iš Ignalinos kelias netolimas – tik į Palūšę.

Vargu, ar yra Ignalinoje žmogus, šios bažnyčios kokia nors proga neaplankęs,  o jei vidun kojos nėra kėlęs, tai gal bent pravažiuodamas trumpam žvilgnį nuo ežero kiton kelio pusėn nusuko, o ten, ant kalnelio, jau trečią šimtmetį skaičiuojanti bažnytėlė... Jauki, medinė, išskirtinė! Kartu su varpine ji yra vienas vertingiausių bei seniausių medinių liaudies architektūros ansamblių, stovintis išskirtinio grožio vietoje – ant aukštos kalvos prie Lūšių ežero.

Iš istorijos

Trumpa jos istorija būtų tokia. Bažnyčia Palūšėje pastatyta 1747-1757 m. Jos fundatorius ir statybų iniciatorius - Adutiškio klebonas Juozas Stockis-Bazilevskis (mirė 1780 m., galimai palaidotas po bažnyčios grindimis, priešais Didįjį altorių). Bažnyčią su klebonija ir altarija jis aprūpino žeme bei pinigais kulto tarnų išlaikymui, pastatų statybai ir remontui, Šv. Juozapo brolijos, špitolės ir parapinės mokyklose steigimui.

Bažnyčią 1767 m. konsekravo Vilniaus vyskupas sufraganas Tomas Zenkovičius. Varpinė statyta tuo pat metu, kaip ir bažnyčia. 1766 m. ji stovėjo aptvertame Šventoriuje ant stulpų. Dabartinėje vietoje aštuoniakampio plano varpinė pastatyta apie 1800 m.

1812 m. bažnyčia smarkiai nukentėjo nuo gaisro ir 1815-1818 m. buvo perstatyta. Žinoma, jog varpinė 1815 m. turėjo du įėjimus ir atliko šventoriaus vartų funkciją. 1892 m. vienerios varpinės durys užkaltos, greta pastato įrengti vartai. Mūrinė koplytėlė šventoriaus pietrytinėje dalyje - XIX a. pab. liaudies meistro darbas. Vietos žmonių teigimu, koplytėlės Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos skulptūrą padaręs dainininko Kipro ir kompozitoriaus Miko Petrauskų tėvas Jonas Petrauskas, vargonavęs Palūšėje.

Ūkinis pastatas pastatytas apie 1920-1925 m., jo luboms panaudotos XIX a. pab. išmontuoto Didžiojo altoriaus tapyto retabulo lentos. Bažnyčios sienos taip pat buvusios tapytos. Tapybos fragmentai atidengti 1994-1997 m. bažnyčios restauracijos metu.

Garsi ne be pinigų pagalbos

Manyčiau, nėra Lietuvoje žmogaus, nemačiusio Palūšės bažnyčios. Nerasi tokio, kuris kadais „Palūšės bažnyčiomis“ algos ar grąžos parduotuvėje nebūtų gavęs. Greičiausiai supratot, jog kalbu apie litą, vieno lito kupiūrą, kurioje Žemaitė (averse) „nugara rėmėsi“ į Palūšės bažnyčios ansamblį (reverse). Taigi net ji... buvo Palūšėje!

Galime ir dar mažumėlę pasipuikuoti. Ne visiems gal žinoma, jog iš pradžių 1 lito banknotą ėmėsi projektuoti grupės vadovas R. Miknevičius. Averse buvo vaizduojamas valstietis šiaudine skrybėle, grojantis medine dūdele, o reverso centre pirminiame variante buvo pavaizduota liaudies meistro išdrožta Šv. Jurgio skulptūrėlė. Šis piešinys, perėjęs per pinigų gamybos specialistų rankas ir būtų tapęs lietuvišku pinigu, tačiau, nukalus mažųjų nominalų monetas, nebuvo reikalo skubėti su šių nominalų banknotų gamyba, ir jų projektavimas buvo atidėtas. Vėliau šio darbo ėmėsi dailininkas Giedrius Jonaitis. Jam buvo pasiūlyta 1 lito banknote įamžinti žymią rašytoją ir visuomenės veikėją Žemaitę, kuri gerai žinoma kiekvienam lietuviui nuo pradžios mokyklos laikų. Šiek tiek abejotinu specialistai laikė reverso motyvą. Aukštaitijos rytinio pakraščio Palūšės bažnytėlė ir varpinė neturi nieko bendra su rašytoja, jos žemaitiško kolorito apsakymais, kuriuose nuskamba net ateistinės gaidelės. Kaip rodo išlikę eskizai, iš pradžių reversą galvota papuošti Šv. Jurgio skulptūrėle, kaip buvo anksteniame sumanyme, ir, pasak specialistų, šis šventasis būtų geriau tikęs Žemaitei, kovojusiai su kaimo tamsumu ir blogiu. Kaip Giedriui Jonaičiui pavyko apginti savo idėją, kaip Šv. Juozapui pavyko nuo 1 lito banknoto  „nuvyti“ Šv. Jurgį – sunku pasakyti, bet 1994 m. apie Palūšės bažnyčios ir varpinės ansamblį.žinojo jau ir Anglijoje (ten, Thomas De La Rue spaustuvėje, tais metais  buvo  spausdinami I lito banknotai).  Laikėme Palūšės bažnytėlę savo rankose iki 2007 metų kovo 1 dienos (kol jis buvo apyvartoje).

Šiuos banknotus  gražiai įrėminęs Palūšės bažnyčioje šiuo metu tarnaujantis kunigas Vidas Smagurauskas pagrįstai gali didžiuotis esąs šios bažnyčios šeimininkas.

Tarnavę Dievui ir žmonėms

Bet projekto dalyviai susirinko į teminį projekto renginį “Jų pašaukimas ir prasmė – tarnauti Dievui ir žmonėms”. Atvykę  galėjo susipažinti su informatyvia ir estetiška Palūšės bibbliotekininkės Ritos Ramanauskienės parengta paroda, kuri buvo eksponuojama prie Palūšės bendruomenės amatų centro. Parodos stenduose – daug informacijos apie šioje bažnyčioje per beveik jau tris šimtmečius tarnavusius dvasininkus. Jų priskaičiuojama jau per tris dešimtis.

Rita pati pristatė parodą, paminėdama esminius Palūšės bažnyčios ir tikinčiųjų bendruomenės kūrimosi ir veiklos etapus, trumpai papasakojo apie daugelį čia tarnavusių kunigų, įvardydama svarbesnius jų darbus bažnyčiai ir tikinčiųjų bendruomenei, atskleisdama kai kuriuos dvasininkų charakterio bruožus.

Tarkim, kunigas Vincentas Rudnickis (dirbęs Palūšėje 1807-1851 m.), prisimintas kaip žmogus, parūpinęs dešimtbalsius vargonus, o 1841 metais iš lauko naujai apkalęs Palūšės bažnyčią ir nudažęs ją raudonai. Antanas Žviliauskas (1880-1883 m,) paminėtas kaip uolus ir griežtas kunigas, kuris “stengėsi parapijiečius tiesiog per jėgą įvaryti į Dangų“. Apie šį kunigą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko darbuotoja Sigutė Mudinienė perskaitė labai poetišką ir kartu smagų pasakojimą.

Kunigas Aleksandras Rimkevičius (1883-1889 m.) buvo, kaip žmonės sakydavę, „nata geras“, per išpažintį parapijiečius pamokydavęs, nebardavo. Kunigas Jokūbas Valentinavičius (1891-1905 m.) daug ir kruopščiai dirbęs bažnyčios labui: remontavo, statė naujus statinius, negailėjo tam ir savo lėšų. Statybomis garsėjo ir kunigas Antanas Matevičius (1905-1911 m,), 1909 metais pastatęs kleboniją, ilgiu sulig bažnyčia.

Net 28-erius metus (1911-1939 m) Palūšėje darbavosi kunigas Petras Prunskus. Garsėjo kaip švietėjas, tad lenkų valdžios buvo persekiojamas. Bet palūšiniai iš savo tėvų, senelių pasakojimų pamena, kad šis kunigas buvo gana godus, buvo stambus žemvaldys, engė jo laukuose dirbančias moteris, o norintys palaidoti giminaitį „su bažnyčia“ neretai ir karvę turėdavę parduoti, kad galėtų kunigui užmokėti. Ir nors, kaip mena šio krašto žmonės, iš Palūšės Petras Prunskus išvažiavo su sunkiomis, pilnomis skryniomis turto, tai neišgelbėjo jo nuo tremties ir mirties Altajaus krašte.

1935-1937 metais Palūšėje vikaru dirbęs Stanislovas Valiukėnas į parapijos istoriją įsirašė ir kaip teatro globėjas: kalėdodamas rinkdavo artistus vasaros vaidinimams. Vienas iš vaidinimų buvo ir Žemaitės „Trys mylimos“. (Štai jums ir argumentas, kaip ant 1 lito banknoto buvo „suporuota“ Žemaitė su Palūšės bažnyčia!)

1937-1939 metais vikaru buvęs Juozas Panavas prisimenamas kaip labai elegantiškas (žiemą, apsirengęs sutana, skriedavo pačiūžomis per Lūšius), subūrė parapijos bažnytinį chorą.

Taką Palūšėje į bažnyčią mynė ir kunigas Julijonas Steponavičius (1939-1941 m.), 1989 metais Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas archivyskupu. Po Julijono Steponavičiaus Palūšės parapiją savo globon perėmė kunigas Nikodemas Vaišutis. Dirbo jis čia visą dešimtmetį, garsėjo kaip lietuvybės skleidėjas. Vieną 1943-iųjų vakarą kunigą aplankė tarybinių partizanų vadas Motiejus Šumauskas. Sakė norįs susipažinti, nes daug gero apie kunigą girdėjęs. Vėliau toji pažintis išties pravertė kunigui Vaišučiui, per jį – ir kunigui Adalbertui Ulickui: padėjo išvengti Sibiro tremties, pasislėpus Palūšėje.

Mirus kunigui Nikodemui Vaišučiui, Palūšėn paskiriamas Vaclovas Aliulis. Dirbo jis čia neilgai (1951-1954 m.), bet padovanojo nepaprastą dovaną Palūšės parapijai parašė “Palūšės bažnyčios ir parapijos istoriją”, kuri išleista tik po keturių dešimtmečių.

Šešerius metus (1954-1960 m.) Palūšėje dirbo ir kunigas Juozas Tunaitis, vėliau tapęs Vilniaus Arkivyskupo augziliaru. 1992  metais Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskyrė vyskupą Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo generalvikaru. Tunaičiui Palūšėje teko ir skaudūs išgyvenimai: 1959 metais bažnyčia buvo nacionalizuota ir atiduota kątik įsikūrusiai Ignalinos turizmo bazei.

Dar viena garsi pavardė Palūšės parapijos ir bažnyčios istorijoje – Karolis Garuckas. Čia jis buvo tik 1960-1961 metais, didžiausi jo darbai nuveikti Ceikinių parapijoje. Tik metus Palūšėje dirbo ir kunigas Kazimieras Žemėnas, vėliau ėjęs kunigo tarnystę Kaltanėnuose, Naujajame Daugėliškyje, Linkmenyse.

Palūšėje ketverius metus (1964-1968 m.) tarnavo ir Ignalinos vidurinės mokyklos pirmos laidos abiturientas, vėliau aktyvus sąjūdininkas kunigas Alfredas Kanišauskas.

Su meile vyresnių parapijiečių prisimenams ir Ažušilės kaimo vaikas kunigas Juozas Juodagalvis (1968-1970 m.). Šis garsėjo nepaprastu gerumu ir dosnumu: pats vaikščiodavo suplyšusia sutana, palaikiais batais, viską išdalydavo kitiems. Net kalėdoti išvažiuodavo ne imti, o dalyti (kartą iš tokio pasivažinėjimo grįžo basas, nes savo veltinius atidavė vargšui senukui). Kartais net valgyti neturėdavo. Neapsikentęs Julijonas Steponavičius, su kuriuo Juodagalvis tuo metu dirbo Adutiškyje, nupirko jam naują sutaną.

Žalia ir balta spalvomis išdažytas bažnyčios vidus – kunigo Jono Grigaičio (1970-1972 m.) palikimas. Tvarkyti, remontuoti, gražinti bažnyčias buvo vienas iš pagrindinių Grigaičio darbų. Kartais jį net nepiktai pavadindavo “nusipelniusiu LTSR statybininku”.

Daugiau nei du dešimtmečius (1972-1993 m.) palūšinius  tikėjimo keliu vedė kunigas Jonas Kukta. Tai buvo knygos žmogus, tad perėmęs iš jo parapiją kunigas Adalbertas Ulickas rado bažnyčią apleistą. Darbavosi jis 14 metų (1994-2008m.). Iškart ėmėsi darbų, pagelbėjo ir Paminklosaugos departamentas. Kunigas bažnyčios remonto darbus organizavo taip, kad bent porą dešimtmečių nereikėtų tuo rūpintis. Išties, bažnyčios išorė remontuota tik po  21-erių metų, 2016-aisiais. 1999-aisiais metais, per Šv. Lauryno atlaidus, sugaudė seniai girdėti, Ulicko rūpesčiu  restauruoti vargonai, kuriuos pašventino ir Šv. Mišias aukojo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Penketą mėnesių 2008-aisiais tikinčiuosius Šv. Mišioms į bažnyčią kvietė ir monsinjoras Ignas Jakutis, gerai pažįstamas ignaliniečiams. Skambėjo čia ir kitų Ignalinos parapijos kunigų pamokslai: Eignato Rudoko (2008-2009 m,), Deimanto Braziulio (2009-2014 m,), Gintaro Černiaus (2014-2015 m.). Nuo 2015-ųjų čia šeimininkauja Ignalinos dekanas kunigas Vidas Smagurauskas. Vėl gražėja bažnyčia, šiuo metu remontuojama žymioji aštuonkampė varpinė, kadais statyta be geležinių vinių. 

Įeik geras. Išeik geresnis

Šiais žodžiais tikinčiuosius pasitinka Palūšės bažnyčia. Geriau ir nepasakysi: kitaip, kokia bažnyčios prasmė, jei iš jos neišeisi geresnis.

Projekto dalyvius čia pasitikęs kunigas Vidas Smagurauskas pasakojo, kad Palūšės bažnyčia  domina turistus, labai populiari tarp besituokiančių, daug kas noriai čia krikštija vaikus. Atvažiuoja net iš toliausių užsienių. Dar Palūšėn sutraukia Šv. Lauryno atlaidai. Ir vėl. Gal nedaug kas žino, kadais Palūšės varpinėje buvus tris varpus – Šv.Juozapo, Šv.Mykolo ir Šv.Lauryno. Karo metu vokiečiai Šv.Lauryną nukabino ir perliejo į ginklus, tad į Šv. Lauryno atlaidus kviečia šventieji Juozapas ir Mykolas. Į sekmadienio Šv.Mišias - taip pat. Tik čia kunigas pasiguodė, jog neliko ir šimto parapijiečių, o po karantino, sakė, dar kaip ir nematęs bažnyčioje vietos žmonių.

Tądien, vis dėlto, be atvažiavusių ignaliniečių Palūšės bažnyčioje buvo ir vietinių. Buvo čia ir Vandutė Vitkauskaitė, kuri iki Palūšės (per Ignaliną) važiuoja 15 kilometrų, nors jos kaimas dabar jau priskirtas Ignalinos parapijai. 

Žiopsoti negražu, domėtis – būtina!

Kukli, jauki Palūšės bažnyčia ir viduje turi kuo pasidžiaugti. Apie čia esančius vertingus XVI-XVII amžiaus meno kūrinius (paveikslus, skulptūras), interjerą puošiančius tris neobarokinius altorius plačiau pasakojo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko vyr. specialistė Giedrė Šukytė.

Įdomu tai, kad Palūšės bažnyčioje Dievo stalas taip ir liko neatsuktas, tad kunigas čia Šv. Mišias aukoja kaip buvo įprasta senose liturginėse apeigose (iki Vatikano II Susirinkimo,vykusio 1962-1965 metais ir modernizavusio bažnyčią) – veidu į altorių, nugara į tikinčiuosius. Dievo stalo Palūšėje judinti neketinama. Bet gal kuris nors kunigas ryšis „atversti“ tapytas bažnyčios lubas, atidengti tapytas sienas? Gražiai į bažnyčios istoriją būtų įrašytas jo vardas.

Kol kas kunigas Vidas Smagurauskas priminė šiemet rugpjūčio 9 dieną vyksiantys Šv.Lauryno atlaidai skelbs ir 270-ąsias Palūšės Šv.Juozapo bažnyčios metines. Taigi bus graži, prasminga šventė. Būkite jos dalyviais. Ateikite geri. Išeikite dar geresni.

Vida Žukauskaitė

  • Jei mokyklos langinės prakalbėtu…

Šių metų karštą birželio 27 dieną Rimšėje įvyko netradicinė šventė –  „Užmirštais takais“,  kuri buvo skirta paminėti Seimo paskelbtiems Mokyklų metams. Rimšės 100 metų senumo išsaugotos senosios mokyklos langinės, kurios kiekvienais metais pasitikdavo naujus mokinius ir į gyvenimą išlydėdavo abiturientus, šį sykį pasitiko jau buvusius moksleivius ir pedagogus. Jei  langinės prakalbėtų, tai tikrai papasakotų daug apie mokyklos gyvenimą...

Į  renginį atvyko Ignalinos rajono meras Justas Rasikas su žmona Irma, Rimšės seniūnė, šios buvusios mokyklos mokinė Tatjana Jarutienė, bei buvęs šios mokyklos mokinys ir pedagogas, Ignalinos rajono tarybos narys Vytautas Sakalauskas. Jie sveikino visus atvykusius. Taip pat nemažai atvyko buvusios mokyklos pedagogų ir mokinių su šeimos nariais. Renginį organizavo Rimšės padalinio kultūros ir laisvalaikio organizatorė, Ignalinos rajono tarybos narė Svetlana Panavienė.  Renginio metu buvo prisiminta mokyklos istorija, kurią papasakojo buvusi ilgametė mokyklos pedagogė Silva Žiliukienė.

Rimšės mokykla buvo įkurta 1877 m. Vienintelė tuo metu mokykla valsčiuje, uždaryta 2008 m. Šį mokykla išleido 34 abiturientų laidas. Renginio metu tylos minute pagerbti visi, kurių nėra gyvųjų  tarpe –  buvę mokyklos vadovai, pedagogai ir mokiniai. Pavyko rasti rašytus eilėraščius buvusios pedagogės Veronikos Čibirienės, vienas iš jų buvo cituojamas renginyje. Iš V. Čibirienės asmeninio albumo nuotraukų buvo parengta ir eksponuojama paroda apie mokyklos gyvenimą.  Ilgių bendruomenei, kuri įsikūrusi Rimšėje, pavyko rasti seną mokyklinę uniformą, labai senus mokyklinius lagaminus ir knygas, jos taip pat buvo eksponuojamos.

Visi atvykę svečiai parašė į knygą palinkėjimus. Tai dovana Rimšės gyvenvietei,  tai istorija, kurią kiekvienas iš mūsų po savęs paliekame savo gyvenime. Pirmas šioje knygoje pasirašė Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.

Taip pat neužmiršti mūsų Rimšės naujagimiai, meras įteikė jiems piliečių pasus. Muzikinius kūrinius svečiams dovanojo nuostabios dainų ansamblio „Vėtrungė“ atlikėjos.

 Už puikų įgarsinimą renginio metu dėkoju savo kolegai Juozui Navickui, o  visiems  šio renginio dalyviams dėkoju, kad neišsigandote labai karštos dienos ir aplankėte nuostabų Rimšės kraštą. Linkiu jums visiems smagios vasaros ir neužmirštamų akimirkų.

Svetlana Panavienė

Rimšės kultūros ir laisvalaikio organizatorė 


Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"
spausdinti visus
 
As 2020-05-12 10:14 spausdinti
Rasikit naujus straipsnius kur prapolet.
As 2020-05-12 10:13 spausdinti
Rasikit naujus straipsnius kur prapolet.
аš 2019-10-12 15:35 spausdinti
Vida, laikykl ir taip toliau.Tylu, ramu, informatymu. Pagarba Tau.
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų: 3
Paskutinis atnaujinimas: 2020-07-07 13:40:57
Naujienų prenumerata