Lietuvos Respublikos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, įteisina dviejų lygių - valstybės ir savivaldybių - bendro valdymo nelaimių atvejais civilinės saugos sistemą. Užtikrina operatyviai reaguojančią į pokyčius ir gebančią valdyti bet kokio masto ekstremaliąsias situacijas civilinės saugos sistemą. Įstatyme nustatomi du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai: savivaldybės ir valstybės. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme taip pat reglamentuojami civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo, tarptautinės pagalbos teikimo komandos sudarymo teisiniai pagrindai.
Informacija ūkio subjektams, kitoms įstaigoms.
Ūkio subjektų ir įstaigų vadovai atsako už civilinės saugos parengtį vadovaujamame objekte.
Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo.
Ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo:
• nedelsdamas perspėja darbuotojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir šalina trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis;
• organizuoja darbuotojų evakavimą, gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja;
• Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą;
• pagal poreikį aprūpina darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;
• teikia savivaldybės administracijos direktoriui duomenis, reikalingus civilinės saugos uždaviniams vykdyti;
• sudaro ūkio subjekto operacijų centrą, kai ūkio subjektas atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos patvirtintus kriterijus;
• atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja ūkio subjekto ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtina šiuos planus, kai ūkio subjektas ar kita įstaiga atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus kriterijus;
• Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka informuoja apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.
Ekstremaliųjų situacijų prevencijos planavimas ir vykdymas.
Ūkio subjektai ir kitos įstaigos, atitinkančios Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas (toliau – ūkio subjektai), numato ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones jų vadovaujamame objekte.
Ūkio subjektuose, kitose įstaigose ekstremaliųjų situacijų prevencija vykdoma numatant ir įgyvendinant priemones, mažinančias avarinių situacijų, įvykių ar ekstremaliųjų įvykių kilimo tikimybę ir (ar) švelninančias jų daromą poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai, taip pat:
Informuojant darbuotojus apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir veiksmus avarinių situacijų atvejais;
Aprūpinant darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;
Organizuojant civilinės saugos pratybas ir darbuotojų mokymą.
Ūkio subjektų, kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Suplanuoti veiksmai padeda išsaugoti žmonių gyvybę ir taupyti išteklius. Todėl būtina iš anksto išsiaiškinti, į kokias ekstremaliąsias situacijas gali patekti įmonės bei jų materialinės vertybės, taip pat numatyti apsaugos priemones, kurias įgyvendinus būtų maksimaliai apsaugoti darbuotojai ir iki minimumo sumažinti galimi materialiniai nuostoliai.
Ekstremaliosioms situacijoms, kurios gali kilti dėl ūkio subjekto ar kitos įstaigos vykdomos veiklos ar neveiklumo ir padaryti žalą žmonėms, turtui, aplinkai, esantiems ūkio subjekto, kitos įstaigos atsakomybės srityje, valdyti sudaromi ūkio subjekto ar kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
Už ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą su savivaldybės administracijos direktoriumi yra atsakingas ūkio subjekto ar kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
ESV planą privalo pasirengti ūkio subjektas, kuris atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintus kriterijus.
Perspėjimo ir informavimo sistema
Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti naudojamos nuotolinio centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos, kurios įrengiamos ant valstybinių įstaigų, ūkio subjektų, visuomeninės paskirties pastatų, gyvenamųjų namų arba bokštų (stulpų).
Ignalinos rajone veikia 21 elektros perspėjimo sirena. Jos yra visose stambiausiose gyvenvietėse, kaimuose. 1 sirena – SES-1000 akustinė, 9 – SES-250 akustinės, kitos yra S-40. Visi Ignalinos ir aplinkinių kaimų gyventojai gali girdėti sirenas.
Civilinės saugos mokymas
Civilinės saugos mokymas tai veikla, kuria siekiama asmenims suteikti reikiamų civilinės saugos žinių ir gebėjimų, gilinti civilinės saugos sistemos subjektų profesines žinias, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus pasirengti ir veiksmingai organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą.
Vieni iš svarbių civilinės saugos mokymo uždavinių yra mokyti ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojus, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius.
Civilinės saugos mokymas darbo vietose. Ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose. Civilinės saugos mokymą darbo vietose sudaro: mokymas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis, ir mokymasis veikti vadovaujantis atitinkamu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jeigu ūkio subjektas, kita įstaiga turi vykdyti jame nurodytus civilinės saugos uždavinius arba privalo tokį planą parengti. Ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančiųjų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Civilinės saugos mokymą ūkio subjektuose ir kitose įstaigose kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius. Ūkio subjektų, kitų įstaigų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms patikrinti, jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos pratybos.
Vadovų ir atsakingų darbuotojų mokymas. Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai, paskirti į tam tikras pareigas, įeina į nustatytas klausytojų kategorijas ir privalo baigti nurodytos trukmės civilinės saugos mokymo programos kursą bei tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje nustatytu periodiškumu. Civilinės saugos mokymas pagal nustatytas klausytojų kategorijas vyksta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centre (Civilinės saugos mokymo centras) ir apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose.
Mokymo kursai vyksta pagal atitinkamą metinį civilinės saugos mokymo kursų grafiką. Klausytojai į šiuos kursus priimami pagal išankstines ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovų pasirašytas ir (ar) patvirtintas paraiškas. Metinis civilinės saugos mokymo kursų grafikas bei paraiškos forma skelbiami Ugniagesių gelbėtojų mokyklos interneto svetainėje https://pagd.lrv.lt
Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitos.
Nuolat stiprinami radiacinio pavojaus stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumai.
