Gerb. Mere, kalbant apie Ignaliną dažniausias jos apibūdinimas – Žiemos sporto sostinė, bet Ignalinos rajonas žavus ir vasarą. Kokiomis naujovėmis ieškančius poilsio, naujų patirčių rajonas nudžiugins šią vasarą?

Poilsiui nuteikiantį Ignalinos kraštą pristatantis  simbolis – baltoji vandens lelija – kalba apie tyrą gamtos grožį ir švarią aplinką. Mūsų kraštą kviečiame aplankyti visais metų laikais, bet, žinoma, vasarą čia gražiausia. Ignalinos rajonas yra vienas miškingiausių ir ežeringiausių šalyje, kartais pavadinamas Lietuvos Šveicarija. Vasarą jis tampa tikru prieglobsčiu ieškantiems ramybės, gamtos grožio ir įdomių, autentiškų patirčių. Vandens turizmo mėgėjai leidžiasi į baidarių žygius, keliautojai atranda vaizdingus pažintinius takus, o poilsiautojai mėgaujasi maudynėmis skaidriuose ežeruose.  

Šiemet galime pasidžiaugti nauju lankytinu objektu – turizmui atsivėrusiu gražiuoju Dūkšto dvaru, Palūšės patrauklumą dar labiau didinančiu puikiu Istorinių augalų sodu ir statoma modernia Mėnulio laboratorija, taip pat naujais maršrutais, puikiais gidais, kurie veda ekskursijas, ekožygius,  organizuoja turus. Turizmo veiklai atgimė poilsio namai Švedriškėje, ant Ažvinčio ežero kranto. Čia veikia Ignalinos vasaros nuotykių ir poilsio kompleksas, pritaikytas vaikų ir jaunimo poilsio stovykloms. Poilsiautojų laukia ir turizmui atsivėręs Gaveikėnų vandens malūnas. Atsiranda naujų patyriminio turizmo formų, pvz. naktiniai plaukimai, ,,River Hiking“ žygiai, kurie rengiami einant upės vaga. Modernėja laivų turizmas, pradėti naudoti elektriniai varikliai ir saulės baterijos.

Ignalina pirmiausia siejama su Aukštaitijos nacionaliniu parku ir jo lankomais objektais, bet nereikėtų pamiršti ir kitos rajono dalies su įdomiais etnografiniais kaimais, Mielagėnų bažnyčios meniniu paveldu, Paliesiaus dvaro kultūrine raiška ir garsių atlikėjų koncertais. Ypač unikali istorinė Jakštų sodyba Mėčionių kaime, sauganti daugiau nei 300 metų giminės istoriją ir iš kartos į kartą perduodamas paslaptis. Archajiškas XIX a. medinės architektūros ansamblis pastaruoju metu pristatomas turistams ir sulaukia vis daugiau dėmesio. Populiarėja ir lėtojo turizmo vietos. Ignalinos rajone žinomiausia ,,Sūrio kelias“ – ūkininkė Monika Šimonėlė savo ūkyje augina avis ir gamina jų pieno produkciją, verpia vilną, audžia ir siuva, pina iš regioninio parko teritorijoje užaugusių žolynų pintines, ruošia gydomąsias arbatas, organizuoja degustacijas ir daugelį įdomių veiklų. 2024 m. Monikos Šimonėlės ūkis  gavo ,,Slow Food Farm“ nominaciją. 

Sezono pradžioje vykusiame Turizmo forume buvo pristatytas neseniai parengtas naujas maršrutas ,,Identiteto kelias“, kuris apima 110 km maršrutą Ceikinių, Mielagėnų, Naujojo Daugėliškio, Vidiškių seniūnijose. Tai degustacijos, edukacijos, muziejinės ekspozicijos, bažnyčių, senųjų kaimų, sodybų, dvarų lankymas ir kt. Daug iniciatyvos rengiant šį maršrutą parodė patys žmonės, bendruomenių atstovai. Kviečiame jį išbandyti ir geriau pažinti Ignalinos kraštą. 

Kaip prie turizmo paslaugų teikimo, rajono patrauklumo didinimo prisideda bendruomenės – tiek miesto, tiek kaimo?

Ignalinos rajono bendruomenės reikšmingai prisideda prie turizmo paslaugų plėtros ir krašto patrauklumo didinimo. Jų indėlis pasireiškia kultūrinių renginių organizavimu, vietos tradicijų puoselėjimu, turistinių objektų priežiūra, edukacinių veiklų kūrimu ir vietos produktų pristatymu. Daugelis aktyvių bendruomenių narių ir patys yra turizmo paslaugų teikėjai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

Bendruomenės – organizacijos, pavieniai gyventojai, verslininkai – prisideda organizuodamos įvairius renginius, kurie pritraukia lankytojus iš kitų Lietuvos regionų. Pavyzdžiui, aktyviai įsitraukia į miesto šventės organizavimą: dalyvauja mugėse, įsitraukia į menines programas, eisenas. Iki šiol gyva seniūnijų kiemelių tradicija, savo veiklą pristato ir nevyriausybinės organizacijos.  Bendruomenių nariai noriai savanoriauja švenčių metų, pvz., prižiūri tvarką kaip policijos rėmėjai. Visa tai kuria gerą įvaizdį, bendruomeniškumo ir saugumo jausmą.

Kaimų bendruomenės taip pat ženkliai prisideda – organizuoja šventes, kultūros paveldą pristatančias veiklas, prižiūri lankytinus objektus, žaliąsias erdves. Vietos bendruomenių atstovai, įstaigų kolektyvai noriai dalyvauja talkose prižiūrint ir puoselėjant tokius kraštą garsinančius turistinius objektus kaip Bitininkystės muziejus ir A. Hrebnickio muziejus Rojuje. Visa tai didina turistinį patrauklumą.

Labai džiaugiamės, kad bendruomenės aktyviai įsitraukė į Ignalinos turizmo informacijos centro projektą ,,Identiteto kelias“,  jos vis drąsiau dalyvauja bendruomenių iniciatyvų projektų konkursuose. Ir miesto, ir kaimo bendruomenės yra svarbios Ignalinos rajono turizmo sistemos dalyvės – jos ne tik teikia paslaugas, bet ir kuria unikalią lankytojų patirtį, paremtą vietos gamta, istorija, tradicijomis, kulinariniu paveldu.

Neseniai abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis, jauni žmonės ir jų tėvai planuoja ateitį, kaip dažnai išvykusieji studijuoti sugrįžta gyventi ir dirbti į Ignalinos rajoną?  Kaip sekasi rajonui apsirūpinti specialistais?

Ignalinos rajone stebime, kad dalis jaunų žmonių renkasi grįžti gyventi ir dirbti į savo kraštą. Tokį sprendimą skatina savivaldybės sudaromos sąlygos specialistams ir taikomos studijų rėmimo priemonės. Vykdome studijų rėmimo programą – baigusiems rajono mokyklas numatytas 100 proc. studijų mokesčio kompensavimas, 400 Eur išmoka praktikai ar 5000 Eur vienkartinė išmoka įsidarbinus pagal rajonui reikalingą specialybę, kartu įsipareigojant dirbti savivaldybės įstaigose nustatytą laikotarpį.

Šiuo metu rajono įstaigos iš esmės apsirūpina reikalingais specialistais, tačiau iššūkių išlieka švietimo srityje – labiausiai trūksta švietimo pagalbos specialistų. Į Ignalinos rajoną grįžta ne tik buvę rajono mokiniai – pastebime ir atvykstančias jaunas šeimas, kurios renkasi lėtesnį gyvenimo ritmą bei palankią aplinką vaikams auginti – rajone veikia stipri ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo sistema, mokyklose dirba kvalifikuoti pedagogai. Smagu, kai jauni žmonės, jaunos šeimos ne tik apsigyvena Ignalinoje, bet ir kuria verslą: džiaugiamės kepyklėle ,,Lile“, baru ,,Laisvės 65“, kavine ,,Šeimos virtuvė“, reklamos įmone ,,O, spauda“, projektu ,,Pokalbių gidas“ ir kt. 

Kokia švietimo padėtis Ignalinos rajone?

Šių metų Lietuvos savivaldybių reitinge pagal švietimo srities rodiklius esame penktoje vietoje. Manome, kad tai yra   ne atsitiktinumas, o nuoseklaus visos savivaldybės švietimo bendruomenės darbo  rezultatas. Ignalinos rajonas – ryčiausiai nutolusi, viena rečiausiai apgyvendintų savivaldybių Lietuvoje, todėl vaikų užimtumas ir ugdymo organizavimas reikalauja gerokai daugiau pastangų nei didmiesčiuose. Mūsų savivaldybėje švietimas atlieka platesnę funkciją – padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina bendruomeniškumą ir kuria vaikams galimybes, kurių geografinė ar socialinė aplinka savaime negarantuoja.

Siekiame, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę kokybiškai ir prasmingai leisti laiką saugioje, ugdančioje aplinkoje: išlaikome, kad ir negausias, ikimokyklinio ugdymo grupes kaimiškose vietovėse; ko gero esame vienintelė savivaldybė, kur tėvai nemoka abonementinio mokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse; esant poreikiui, užtikriname ikimokyklinukų pavėžėjimą iki/iš mokyklų.

Nuosekliai siekiame neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo: turime didelę būrelių pasiūlą – veikia dvi neformaliojo švietimo mokyklos, kuriose ugdymo kokybė ir pasiekimai tikrai aukšti. Užtikriname nemokamą mokinių pavėžėjimą iki neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, o ir patys teikėjai vyksta į kaimiškas vietoves organizuoti būrelių arčiau mokinių namų. Mokestis už būrelius tėvams gana simbolinis – nuo kelių eurų už sporto, šokio, dailės, keramikos, iki 25 eurų už muzikos formalųjį švietimą papildančias švietimo programas.

Gero mokyklų materialinio aprūpinimo ir mokiniams teikiamų paslaugų įvairovės žymia dalimi pasiekiama dalyvaujant įvairiuose projektuose. Jie skatina mokinių pasiekimus ir mokytojų profesinį augimą. Vienas tokių projektų – Tūkstantmečio mokyklos programa (TŪM), turėjusi tikrai didelę reikšmę tokiai aukštai vietai švietimo reitinge. TŪM visus išmokė lankstumo ir prisitaikymo prie nuolatinės kaitos, sustiprino partnerystes ir tinklaveiką ir, žinoma, padėjo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Savivaldybėje dirba aukštos kvalifikacijos nuolat besitobulinantys ir prireikus persikvalifikuojantys švietimo darbuotojai, daugiau kaip pusė mokytojų įgiję aukščiausias kvalifikacines kategorijas (metodininkai ir ekspertai).

Rezultatai rodo teigiamą dinamiką: gerėja mokinių lankomumas, mokslo pasiekimai, o pagal laimėjimus olimpiadose savivaldybė užima lyderiaujančias pozicijas šalyje. Galimybių tobulėti visada yra, ypač kai savivaldybės švietimo vizija – laimingas, savimi ir kitais pasitikintis, išsilavinęs ir sveikas žmogus, kuriantis gerovę savo krašte.

Kuo Jums ir Ignalinos rajono savivaldybei svarbūs 2026-ieji?

Šiemet Ignalina mini gražią sukaktį – 160-ąjį miesto gimtadienį. Tai ne tik skaičius istorijos puslapiuose, bet ir gyvas pasakojimas apie žmones, kurie čia gyveno, kūrė, puoselėjo ir mylėjo savo kraštą, išlaikė aukštaitišką dvasią. Ignalina gali džiaugtis ne tik Dievo dovanota gamta, bet ir vis augančiu bendruomeniškumu. Miesto šventės kasmet suburia gyventojus, kraštiečius ir svečius bendram džiaugsmingam pasibuvimui.

Šventiniai renginiai vyks liepos 14–19 dienomis (pagrindinė šventės diena – liepos 18-oji). Kviečiame švęsti 160 valandų, suburti 160-ies ignaliniečių balsų chorą premjerinei dainai, kalbėti apie 160 priežasčių mylėti Ignaliną. Linkiu, kad  Ignalinos gimtadienis būtų proga didžiuotis tuo, kas nuveikta, prisiminti miesto istoriją ir drąsiai žvelgti į ateitį.

Na, o šie metai mums svarbūs ir svarbiais darbais. Savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti 9 funkcinės zonos VIZA viešosios infrastruktūros projektus, kurių bendra jų vertė – 9,853 mln. Eur, savivaldybės prisidėjimas – 1,510 mln. Eur. Projektai turi tam tikrą kompleksiškumą, skirti ir rajono, ir Ignalinos kurortinės teritorijos turistiniam stiprinimui. Tai Ignalinos paplūdimio prie Gavio ežero tvarkymas, pėsčiųjų ir dviratininkų tako Ignalina–Palūšė  tiesimas, Lūšių ežero pakrantės pritaikymas lankymui (paplūdimio, automobilių aikštelių ir kt. infrastruktūros įrengimas), riedučių tako atnaujinimas, poilsio vietų sukūrimas, turizmo infrastruktūros įrengimas Ignalinos Sporto gatvėje, Paplovinio ežero pritaikymas lankymui, Adomo Hrebnickio muziejaus ir sodo Rojaus kaime tvarkymas, verslų bendradarbystės erdvės įkūrimas Lietuvos žiemos sporto centre ir kt. Šiais projektais siekiame didinti  krašto žinomumą, patrauklumą, sudaryti geresnes sąlygas turizmo ir poilsio paslaugų plėtrai.

,,Savivaldybių žinios“ Nr. 6-7, 2026 m. birželio 16 d.