Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamu čempionatu norėta atkreipti dėmesį į lyderius, kurie rūpinasi bendruoju visų mūsų gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta.

- Lietuvos žmonės nusipelnė gyventi sveikoje aplinkoje ir valgyti sveiką maistą, o prie šių tikslų labiausiai prisideda darnoje su gamta ūkininkaujantys ūkininkai, – sakė vienas iš čempionato iniciatorių ir šventės vedėjų Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Vesti renginį jam padėjo virtuvės guru bei aplinkosaugos entuziastė Beata Nicholson.

Kaip pažymėjo konkurso organizatoriai, žemės ūkis – vienas taršiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, kur sparčiausiai nyksta biologinė įvairovė, ir tik tinkamos, gamtai palankios ūkininkavimo praktikos gali būti šios problemos sprendimas. Todėl pirmą kartą organizuojamo „Gero ūkininko čempionato“ tikslas buvo atkreipti dėmesį į lyderius, kurie rūpinasi visų mūsų bendruoju gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta – ir kartu aktualizuoti aplinkosaugos problemas žemės ūkyje bei galimus pozityvius sprendimo būdus. Geraisiais pavyzdžiais siekiama parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas gali būti agrarine, ekonomine ir socialine prasme progresyvus.

„Gero ūkininko“ čempionatui buvo nominuoti 22 pavyzdiniai ūkiai. Po registracijos pabaigos visus ūkius aplankė iš žemės ūkio ir gamtosaugos ekspertų sudaryta komisija. Reitinguodami ūkius jie vertino ūkininkų pažangą saugant ar gerinant gamtos būklę savo ūkyje, jų aplinkosauginį sąmoningumą; kuriamą socialinę naudą vietos bendruomenei, ūkio ekonominį gyvybingumą, tvarumą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, komunikabilumą, norą ir pastangas dalintis savo ūkininkavimo praktika su kitais.

Iš visų pretendentų visuomenės vertinimui buvo išrinkti: sūrininkai iš Dzūkijos Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė, veisline gyvulininkyste užsiimantys Nerijus ir Agnė Sukackai, ekologinį ūkį „Farmers Circle“ Ukmergės rajone įkūręs Nielsas Pretzmanas, augalininkyste Žemaitijoje užsiimantys Vladas ir Laima Chockevičiai bei jų idėjinis ūkis „KasMes“ ir ekologinį vaistažolių ūkį puoselėjanti Jadvyga Balvočiūtė.

Čempionato seniūnijų konkurso dalyje buvo apdovanojamos didžiausią proveržį propaguojant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos. Pagal deklaravimo statistiką renkamos: „Agrarinės aplinkosaugos čempionė” – seniūnija, kurioje daugiausiai savo žemės ūkio naudmenų ploto deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms bei „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė” – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per 2021 m. padariusi seniūnija. Buvo skaičiuojama, kiek procentų žemės ūkio naudmenose deklaruotos žemės seniūnijoje ūkininkai realiai deklaruoja priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” veikloms.

Pagal poveikį gamtai specialistai išskyrė prioritetines seniūnijas, kuriose itin svarbu skatinti ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas konkrečioms priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloms. Gamtininkai išskyrė prioritetines veiklas, kurios padeda išsaugoti pievas ir šlapynes (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius, specifinių pievų tvarkymas, ekstensyvus šlapynių tvarkymas, nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose, nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse). Pastarosios dvi priemonės itin buvo palankios Didžiasalio seniūnijai, agrarinės aplinkosaugos priemonėms deklaravusiai daugiausiai savo žemės ūkio naudmenų ploto. Ji ir buvo paskelbta „Agrarinės aplinkosaugos čempione”.

ĮĮ šventinį renginį vyko Ignalinos rajono savivaldybės Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Cicėnienė ir Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas.

Garbingi apdovanojimai – sveikinimo raštas, konkurso statulėlė, padėka Didžiasalio seniūnijos žemės ūkio specialistei Dangirai Laurutėnienei - parvežti į Didžiasalio seniūniją, o seniūnas Antanas Pauliukėnas jau svarsto, kaip dar labiau prisidėti prie meldinės nendrinukės – vienos rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, nykstančios  rūšies –  apsaugos projektų, kurti ilgalaikę gamtosaugos sistemą, kuri užtikrintų atliktų gamtosaugos darbų tolimesnį palaikymą. Viena iš krypčių – galimybė reguliuoti pievose vandens lygį.

„Gero ūkininko čempionatas“ vykdomas nacionaliniu lygmeniu, jį kartu organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit” partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas. Organizuojant čempionatą bendradarbiaujama su analogiška airių iniciatyva „Farming for Nature”, todėl išrinkti čempionato ambasadoriai taps kuriamo tarptautinio tinklo nariais.

Čempionatas bus tęstinis. Iš čempionato nugalėtojų ir ambasadorių tikimasi, kad jie: toliau dirbs gerinant gamtos būklę savo ūkyje, seniūnijoje, dalinsis savo žiniomis ir meile gamtai su kitais, viešins ir palaikys čempionatą, dalinsis žiniomis su čempionato organizatoriais ir kitais, kaip ūkininkauti gamtai palankesniu būdu, informuos, kilus situacijai, dėl kurios būtų pažeisti esminiai šio čempionato principai, liks aktyviais čempionato ambasadoriais kitais metais

Parengė Vida Gasparavičienė