Vasario 19 dieną Vilniaus Rokantiškių kapinėse Amžinojo poilsio atgulė didis Lietuvos disidentas Antanas Terleckas, miręs Vasario 16-ąją. Politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas palaidotas šalia savo žmonos Elenos.

Ignalinos rajono gyventojams Antanas Terleckas brangus dar ir kaip kraštietis. Linkmenų seniūnijos Krivasalio kaimas, kuriame gimė ir užaugo Antanas Terleckas, ir dabar yra lankomas jo vaikų.

Bičiuliai, artimieji ir kiti pagarbą atiduoti norintys žmonės nuo šeštadienio atsisveikinti su Antanu Terlecku rinkosi Vilniaus laidojimo namuose. Paskutinį kartą tarti „sudie“ vienam iš žymiausių pasipriešinimo dalyvių rinkosi buvę bendražygiai. Atsisveikinti atvyko ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Pagerbti Antano Terlecko atminimo ir išsakyti užuojautos žodžių artimiesiems iš Ignalinos vyko Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Linkmenų seniūnas Jonas Alekna.

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime. Dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 m. buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Po poros mėnesių, pritrūkus įrodymų, Antanas Terleckas buvo paleistas į laisvę. 1946 m. persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi Vilniaus prekybos technikume. Jį baigęs įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. 1976–1977 m. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau – leidinį „Vytis“. Su bendraminčiais 1978 m. birželį įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kuri siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kelti Lietuvos laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose. 1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kolegomis parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Jame buvo smerkiamas Ribentropo–Molotovo paktas ir raginama pripažinti okupuotų Baltijos kraštų teisę į laisvę ir nepriklausomybę.

Artėjant nepriklausomybei, Antanas Terleckas rengė piketus, mitingus, iš kurių reikšmingiausias įvyko 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, pasisakydavo aktualiausiais politinio ir visuomenės gyvenimo klausimais.

Antanas Terleckas 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. 2009 m. – ordinu „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 metais – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu, tais pačiais metais  Seimas Antanui Terleckui skyrė Laisvės premiją. 2023 m. apdovanotas Laisvės kovų kryžiaus ordino šlovės žvaigžde „Už pilietinę drąsą“.

Iki paskutinės dienos patriotas ir amžinai – Lietuvos istorijos dalis. Tai žodžiai, skirti Antanui Terleckui.

Parengė Vida Gasparavičienė