-  Baigiantis metams, dažname darbo kolektyve aptariami nuveikti darbai, pasidžiaugiama pasiektais rezultatais, pasiryžtama ateityje nuveikti daugiau, dirbti, atsižvelgiant į vyresniųjų patirtį, jaunimo ryžtą. Tokiais rūpesčiais gyvena tie, kas turi darbą. Bet Jūs susiduriate su darbo, o dažnai ir vilties  netekusiais. Kokia situacija rajone šiuo metu?

- Gruodžio 1 dieną Užimtumo tarnybos Ignalinos skyriuje buvo registruoti 1467 rajono gyventojai. Vyrų nedarbas rajone yra aukštesnis nei moterų.. Vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių grupėje nedarbo lygis yra daugiau nei tris kartus aukštesnis nei jaunimo iki 29 metų. Per 70 procentų registruotų bedarbių sudaro kaimiškų vietovių gyventojai.

- Apžvelgiant nedarbo situaciją, labai svarbios tendencijos. Kur link juda nedarbo kreivė?

- Gruodžio pradžioje nedarbas Ignalinos rajone siekė 18,1 procento. Situacija nėra džiuginanti, prastesnė ji tik Lazdijų rajone. Bet rajone būta ir didesnio nedarbo  - vienu metu jis siekė ir 22,9 proc.. O ir šių metų pradžioje nedarbas Ignalinos rajone buvo 21,2 procento, Taigi galima teigti, kad šiuo metu nedarbas mažėja.

Apskritai, nemažą nedarbo procentą rajone lemia santykinai mažas darbingo amžiaus žmonių skaičius – tokių rajone šiuo metu tėra tik kiek daugiau nei 8 tūkstančiai. Tokiu atveju ir keli darbo netekę asmenys pastebimai didina nedarbo procentą,

- Kaip COVID-19 keitė nedarbo lygį, kas nukentėjo labiausiai ir turėjo mažiausiai šansų įsidarbinti?

- Sunku įvertinti, kas dėl pandemijos nukentėjo labiausiai. Griežti ribojimai pirmojo karantino metu turėjo neigiamos įtakos visoms be išimties amžiaus grupėms. Aukštas nedarbo lygis vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių grupėje fiksuotas ir iki pandemijos (vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais – 18,4 proc.). Pandemija tikrai nepadėjo spręsti šios amžiaus grupės žmonių užimtumo problemų – vidutinis metinis vyresnių žmonių nedarbo lygis pernai išaugo 3,8 procentinio punkto (iki 22,2 proc.). Panaši situacija ir šiemet. Pradedant šių metų kovu, nedarbas mažėja kiekvieną mėnesį, su nedideliais svyravimais į neigiamą pusę kai kuriais mėnesiais.

Vyresnių asmenų įsidarbinimą apsunkina mobilumo stoka. Nemaža dalis vyresnių asmenų turi nepaklausias darbo rinkoje profesijas arba neturi jokios profesijos, kiti turi tam tikrų sveikatos problemų. Sudėtingiau darbo paieškose sekasi vyresniems kaimo gyventojams, kurie susiduria su susisiekimo problema, o darbdavių, galinčių pasiūlyti darbo vietą netoli gyvenamosios vietos, beveik nėra. Galima teigti, kad būtent šios grupės žmonių užimtumo problemas pandemija tik dar labiau išryškino.

- Kai kyla problemos, ieškome išeičių, galimybių. Jūs esate ta institucija, į kurią darbo netekę žvelgia su viltimi. Kokios programos siūlomos bedarbiams, kokie mokymai rekomenduojami, kokia to grąža? Ar daug kas pasinaudoja siūlomomis galimybėmis?

- Norintys įgyti profesiją arba persikvalifikuoti gali pasirinkti dominančią sritį bei profesinio mokymo teikėją. Šį sprendimą darbo ieškantis žmogus priima asmeniškai arba suderinęs su būsimu darbdaviu.

Šiemet mokytis bei persikvalifikuoti nusprendė 29 rajono gyventojai. 35 procentai dalyvių mokymą pradėjo, pasirašę trišalę profesinio mokymo sutartį, kurioje numatoma, kad kursus užbaigęs žmogus iš karto pradės dirbti sutartį pasirašiusioje įmonėje.

Daugiausiai profesinio mokymo dalyvių šiemet rinkosi dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo programas.

- Ar yra prasmės mokytis? Klausiu to, norėdama sužinoti, kur grįžta mokslus baigusieji? Kurios rajono verslo įmonės palaiko glaudų ryšį su Užimtumo tarnyba, inicijuoja bedarbių perkvalifikavimą, įdarbina baigusius?

- Užimtumo tarnybos Ignalinos skyrius palaiko nuolatinius ryšius su 206 darbdaviais. Iš jų daugiausia paslaugų (105) bei žemės ūkio (53) sektorių įmonių. Pagal darbuotojų skaičių vyrauja labai mažos įmonės – 67 procentuose aptarnaujamų įmonių dirba iki 10 darbuotojų, visos įmonės priskirtinos mažoms ir vidutinėms įmonėms. 

Mokymą pagal trišalę profesinio mokymo sutartį baigę darbo ieškantys ignaliniečiai įgijo CE kategorijos vairuotojo kvalifikaciją ir įsidarbino UAB „Stateksa“, UAB „Miktransa“. Pasirašytos trišalės profesinio mokymo sutartys su D. Kindurio įmone (CE kategorijos vairuotojo kvalifikacija),  UAB ,,Ignalinos autobusų parku“ (D kategorijos vairuotojo kvalifikacija).

Rajono darbdavius norėtume paskatinti rinktis vis dar mažai naudojamą profesinio mokymo formą – pameistrystę. Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Kuo patraukli ši mokymo organizavimo forma? Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje (gamybos įmonėje, organizacijoje), o mokymo įstaigoje pagilinamos arba įgyjamos teorinės žinios bei suteikiami pradiniai praktiniai gebėjimai.

Darbdaviai aktyviai dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse, ypač įdarbinime subsidijuojant, gaudami subsidijas darbo užmokesčiui už įdarbintus Užimtumo tarnybos klientus.

- Užimtumo tarnybos Ignalinos skyrius kartu su Ignalinos rajono savivaldybe įgyvendina pilotinį Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį. Kokie bendro projekto rezultatai, kas ir kaip juo pasinaudojo, ar ketinama tęsti panašaus pobūdžio bendradarbiavimą?

- Pagrindinis projekto tikslas –  padėti ilgą laiką nedirbantiems asmenims integruotis į darbo rinką, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, teikiančių užimtumo skatinimo, motyvavimo paslaugas ir piniginę socialinę paramą nedirbantiems asmenims, veiklos koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

Nedarbas, ypač ilgalaikis, yra didelė problema ne tik Ignalinos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bedarbiai dažnai susiduria su visuomenėje vyraujančiomis neigiamomis nuostatomis jų atžvilgiu, socialine atskirtimi, finansinėmis problemomis. Ilgalaikio nedarbo pasekmės gali būti itin skaudžios: skurdas, priklausomybės, prarasta motyvacija dirbti, socialinė atskirtis, nuolatinis stresas. Labai svarbu ilgą laiką nedirbantiems žmonėms laiku suteikti reikiamą pagalbą, padėti įveikti iškilusius sunkumus ir krizes, motyvuoti juos sugrįžti į darbo rinką, skatinti jų socialinę integraciją ir užimtumą.

Siekiant palengvinti ilgą laiką nedirbusių asmenų perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje, su kiekvienu asmeniu dirbama individualiai, atliekamas poreikių bei galimybių vertinimas, sudaromas atvejo vadybos planas, kuriame numatoma, kokios paslaugos ir kokiu eiliškumu bus teikiamos.

Pagrindinėmis nedarbo priežastimis projekto dalyviai įvardija: prastą susisiekimą, sveikatos problemas, priklausomybes, kvalifikacijos neturėjimą, mažamečių vaikų priežiūrą, įsiskolinimus, nepasitikėjimą savimi. Dalis bedarbių yra patenkinti esama situacija ir įsidarbinti arba pozityviai keisti savo gyvenimo būdą neturi motyvacijos.

Per gana trumpą projekto įgyvendinimo laiką norą dalyvauti projekte išreiškė 127 dalyviai, iš kurių, suteikus reikalingas paslaugas, 10 asmenų įdarbinti neterminuotai, 13 terminuotai 2 pradėjo savo verslą. Kitiems projekto dalyviams, atsižvelgiant į asmens individualius poreikius, teikiamos paslaugos: pavėžėjimo,  psichologo, teisininko, sveikos gyvensenos, konsultavimo, informavimo bei aprūpinti būtiniausiais darbo drabužiais. Užimtumo didinimo programos dalyviams buvo vedami skaitmeninio raštingumo mokymo kursai.

Šis modelis bus įgyvendinamas ir kitais metais.

.- Kalba apie nedarbą nėra lengva ar džiuginanti. Ir vis dėlto – gal galite pateikti sėkmės pavyzdžių?

- Tokių, žinoma, yra. Ir ne vienas. Gal ką įkvėps ir štai toks sėkmės pavyzdys. Kaimiškoje vietovėje gyvenanti Lida darbo ieškojo ne vienerius metus. Siuvėjos profesiją ir darbo patirtį turinti moteris ne vieną kartą registravosi Užimtumo tarnyboje, sekė darbo skelbimus spaudoje, kreipėsi į darbdavius, tačiau darbo susirasti nepavyko.

Moteris buvo įsitikinusi, kad dėl laisvų darbo vietų trūkumo nuolatinį darbą pagal įgytą profesiją susirasti bus ypatingai sunku. Siuvyklų Ignalinos rajone nebuvo, o vykti dirbti į kitą rajoną nebuvo galimybių. Apie dešimt metų dirbusi nekvalifikuota gyvulininkystės darbininke moteris norėjo pokyčių – buvo išvykusi dirbti į užsienį, tačiau ir tai nebuvo išeitis.

Lida norėjo surasti pastovų, širdžiai mielą darbą. Užimtumo tarnybos Ignalinos skyriuje moteris sulaukė pasiūlymo persikvalifikuoti – įgyti slaugytojos padėjėjos kvalifikaciją bei įsidarbinti tuo metu slaugytojų padėjėjų ieškojusioje įstaigoje. Nuvykusi pas būsimą darbdavį, Lida liko patenkinta tiek darbo sąlygomis, tiek lanksčiu darbo grafiku. Jau prieš išvykdama mokytis moteris žinojo, kad turės darbo vietą, nes buvo pasirašyta trišalė profesinio mokymo sutartis. Balandį persikvalifikavimas buvo sėkmingai baigtas ir jau po kelių dienų prasidėjo nauja darbinė patirtis – slaugytojos padėjėjos darbas su senyvo amžiaus pacientais. 

- Pastaruoju metu Užimtumo tarnybą imta lyginti su socialines išmokas mokančia kontora. Ar numatomi pokyčiai, kas gali motyvuoti žmogų imtis veiklos, užuot „sėdus ant išmokų“.

- Užimtumo tarnyba nemoka jokių socialinių išmokų. Nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria, apskaičiuoja bei moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), socialines pašalpas – rajono savivaldybės socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius. Šalyje paskelbtų karantinų metu (ir du mėnesius jiems pasibaigus) Užimtumo tarnyba klientams mokėjo darbo paieškos išmokas. Tai buvo tik laikina priemonė karantinų metu.

- Nuolat bendraujate su darbo netekusiais, jo ieškančiais asmenimis. Kokie dažniausi jų klausimai, pageidavimai?

- Dažniausiai sulaukiame tokių klausimų: Kaip užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje? Ar priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka? Kada reikia registruotis Užimtumo tarnyboje išėjus iš darbo? Ar būtina registruotis tame Užimtumo tarnybos skyriuje, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta?

- Gal, naudojantis proga, galėtumėte pateikti informacijos tiems, kurie šiuo metu praranda darbą ir neturi beldimo į UT duris patirties? Taigi: kada, kur kreiptis, kokius dokumentus turėti?

- Registracija vyksta internetu, pasinaudojant Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Tai – greita ir patogu. Registruotis Užimtumo tarnyboje siūlome internetu (www.uzt.lt pasirenkant skiltį Registracija).

Norint užsiregistruoti internetu – būtina patvirtinti tapatybę. Kai žmogus neturi galimybės patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis (nesinaudoja nei elektronine bankininkyste, nei elektroniniu stacionariu arba mobiliu parašu), siūlome registruotis telefonu.

Po registracijos, atvykus į Užimtumo tarnybos Ignalinos skyrių, su savimi reiktų turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (kvalifikacijos pažymėjimas, diplomas).

Nesvarbu, ar žmogus registruotas Užimtumo tarnyboje, ar ne – kiekvienas gali paskambinti bendruoju konsultacijų telefonu 1883 (arba +370 5 250 0883) ar kreiptis bendruoju Užimtumo tarnybos elektroniniu paštu info@uzt.lt.ir gauti konsultaciją rūpimu klausimu, pasitarti, kaip elgtis konkrečiu atveju.

Bet kokiu atveju, žmogus nebus paliktas vienas nežinioje. Tikimės, kad, suvieniję jėgas ir galimybes, rasime geriausią sprendimą – padėsime susigrąžinti viltį, surasti darbą.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė