Lapkričio 18 d., minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre vyko konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“. 

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Konferenciją vedęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka kalbėjo, kad gyvename kalba, su kalba ir kalboje. Tačiau išgyvename nerimą dėl kalbos, kadangi keičiantis geopolitinei situacijai, daugėjant imigrantų, valstybinė kalba patiria nemažai iššūkių.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 215 000 užsieniečių ir dauguma jų nekalba lietuviškai. Aptardamas gyventojų apklausos duomenis, A. Valotka atkreipė dėmesį, kad 9 iš 10 gyventojų teigia, jog Lietuvoje gyvenantys imigrantai privalo mokėti valstybinę kalbą.

Pagrindinė mūsų visų vizija – į lietuvių kalbą turi būti žvelgiama pagarbiai, paslaugos turi būti teikiamos lietuvių kalba, atvykstantieji turi suvokti ir prisiimti kalbines pareigas, finansinė našta mokant ir mokantis kalbos neturėtų tekti vien mokesčių mokėtojams, turi išlikti lietuviškas viešųjų užrašų kraštovaizdis.

To pasiekti galima bendromis piliečių, imigrantų, politikų, institucijų, verslo pastangomis.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė, patirtimi, kai integruojami užsieniečiai jų įmonėse, dalijosi RIMI personalo vadovė Vaida Kaikarienė, UAB „Kulverstukai“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas ir personalo vadovė Jūratė Steponavičienė.

Konferencijoje pasidalyta lietuvių kalbos mokymo organizavimo patirtimi prekybos tinkle RIMI, UAB „Kulverstukai“, išklausyta Tautinių mažumų departamento informacija apie migrantų kiekius, jų integraciją, problemas ir iššūkius.

Vilniaus situaciją imigracijos kontekste plačiai nušvietė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė. Ji pažymėjo, kad  užsieniečių skaičius Vilniuje auga ir 2025 m. spalio mėnesį jų buvo 77,5 tūkst. Didžiausią užsieniečių bendruomenę sudaro baltarusiai – 24,9 tūkst.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pateikė informaciją apie teisinę užsieniečių integracijos bazę, atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 17 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 7¹straipsniu įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, privalo užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

Prievolę bendrauti lietuviškai įgyja ir asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą. Daugiausia tai pavežėjai, grožio salonų darbuotojai, masažuotojai, sporto instruktoriai.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė