Ignalinoje aptarti atliekų tvarkymo iššūkiai ir sprendimai

Kovo 31 dieną Ignalinoje vyko Atliekų forumas, subūręs savivaldybės, įmonių, seniūnijų ir bendruomenių atstovus diskusijai apie atliekų tvarkymo aktualijas ir ateities sprendimus. Renginį vedė SĮ „Kompata“ direktorė Rasa Šatienė. Forume dalyvavo savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, savivaldybės administracijos specialistai.

Regioninė atliekų tvarkymo sistema – nuo surinkimo iki energijos gamybos

Ramūnas Juodėnas, Utenos regiono atliekų tvarkymo centras direktorius, pristatė regiono atliekų tvarkymo sistemą ir jos veiklą. Utenos regiono sistema apima visą atliekų tvarkymo grandinę: komunalinių atliekų surinkimą; rūšiavimo infrastruktūrą; didelių gabaritų atliekų aikšteles; žaliųjų atliekų kompostavimą; regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną; atliekų perdirbimą bei energijos gamybą. Kasmet regione susidaro dideli kiekiai komunalinių atliekų – dalis jų perdirbama, dalis panaudojama energijai, o likusi dalis šalinama sąvartyne.

Pažymėta, kad visos likusios atliekos yra vežamos deginimui į Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Per metus iš Utenos regiono išvežama apie 12 tūkst. tonų atliekų, o už jų priėmimą mokamas vadinamasis vartų mokestis.

Elektronikos atliekos – augantys kiekiai ir iššūkiai

Apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kalbėjo Vladimiras Jankoit, įmonės ,,Man rūpi rytojus“ vadovas. Įmonė kasdien surenka įspūdingus kiekius atliekų:  kelis šimtus šaldytuvų, televizorių, apie 100 stambios buitinės technikos vienetų, ypač daug smulkios elektronikos vienetų. Tačiau iššūkių netrūksta. Tarp pagrindinių įvardytas nelegalus atliekų rinkimas dėl metalo bei elektronikos išmetimas į bendrus konteinerius.

Gyventojams sudarytos galimybės patogiai atsikratyti elektronikos atliekomis – Lietuvoje įrengti 182 baterijų surinkimo nameliai, galima užsisakyti nemokamą didžiosios technikos išvežimą arba palikti ją specialiose vietose. Įmonėms siūlomos specialios surinkimo talpos.

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užsiregistruoti nemokamam jų išvežimui galima „Man rūpi rytojus“ interneto svetainėje: www.manrupirytojus.lt.

Rūšiavimo įpročiai – tarp žinių ir praktikos

Atliekų rūšiavimo ypatumus pristatė Asta Burbaitė, viešosios įstaigos ,,Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė. Pasak jos, net 94 proc. gyventojų mano, kad moka rūšiuoti, tačiau praktika rodo, jog maždaug pusė jų daro klaidų. Forumo dalyviams taip pat pasiūlyta sudalyvauti žinių patikrinime. 

Akcentuota, kad reikėtų rūšiuoti absoliučiai visas pakuotes. Jų plauti nebūtina, svarbu, kad būtų tuščios. Popierių sekasi rūšiuoti geriausiai, sunkiau stiklą. Į popieriaus konteinerį negalima mesti panaudotų servetėlių, segtuvų, pakuočių su maisto likučiais, sauskelnių.  Į stiklo konteinerį negalima mesti indų, veidrodžių, langų stiklų, kapų žvakių įdėklų. Į plastiko konteinerį nėra metami tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, nuo aušinimo skysčio, kenksmingų ir/ar pavojingų medžiagų tara, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys. Medikamentus reikia priduoti vaistinėse.

Atliekų rūšiavimo atmintinė: https://www.zaliasistaskas.lt/teisingo-rusiavimo-atmintine/

Atliekų forume akcentuota, kad būtina auginti gyventojų sąmoningumą, gerinti rūšiavimo įpročius ir spręsti netinkamo atliekų tvarkymo problemas. Renginio dalyviai sutarė, kad tik bendromis savivaldos, įmonių ir gyventojų pastangomis galima pasiekti pagrindinį tikslą – mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir didinti perdirbimą.