Labanoro girios glūdumoje įsikūrusioje Žymanto ir Mildos Petkevičių Dečkų Antaviešės sodyboje vyko KAVPIA organizacijos rengta nuo seno Lietuvoje augintos ir labai vertintos pluoštinės kanapės pažinimo šventė. Į ją sugužėjo bendruomenės iš visos Lietuvos, tarp jų –  ir  Daugėliškio krašto bendruomenė. 

Jaukiai sutikti prie laužo kanapei skirtomis sutartinėmis, leidomės į pažintį su jos pluošto gamybos procesu. Milda Petkevičienė Dečkuvienė mums pademonstravo ir leido patiems išbandyti visą kanapės stiebo tapimo audeklu kelią – nuo mynimo, šukavimo, iki virvės vijimo. 

KAVPIA asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas skaitė paskaitą apie šio augalo naudą – dėl tvirtumo ir atsparumo vandeniui lietuviškos kanapės lynai buvo nepamainomi laivyboje, netgi naudoti keliose svarbiausiose Europos ekspedicijose. Neliko nepaminėtos ir nepaprastai vertingos šio augalo maistinės ir vaistinės savybės. Iš jo gaminama kosmetika ir sveikatą atstatantys maisto papildai. Sužinojome, jog kanapėse esančios medžiagos neįtikėtinai artimos motinos pieno sudėčiai.

Aldona Čiūtienė demonstravo nepaprastai skanius ir sveikus patiekalų iš kanapių sėklų receptus, kuriuos galėjome čia pat degustuoti. Išmokome gaminti kanapių pieną, iš kurio netgi galima spausti sūrį. O ką jau kalbėti apie galimybę patiems iš kanapių produktų kurti skaniausius desertus... 

Natūralaus ūkio Molėtų krašte puoselėtojas Andrius Šironas seminaro dalyvius mokė spausti aliejų, dalijosi savo žiniomis apie stebuklingą jo naudą mūsų sveikatai - šis produktas netgi gali malšinti uždegimų sukeliamą skausmą. 

Renginio organizatoriams buvo labai svarbu akcentuoti, jog XX a. kanapė buvo nedaramai demonizuota, manant, jog iš šio augalo išgaunamos vien narkotinės medžiagos, tačiau Lietuvos klimato sąlygos tam net nėra tinkamos. 

Net ir pasibaigus renginio programai, visiškai nesinorėjo stengtis išvaikyti lietų, nes buvo labai gera dalintis, diskutuoti, jausti, kiek daug Lietuvoje šviesių žmonių. Kilo minčių apie daugybę besiveriančių galimybių - bendruomenės turėtų jungtis savo stiprybėmis. Taip būtų klojama dirva tiek mūsų etninių tradicijų puoselėjimui, tautinės tapatybės išsaugojimui, tiek smulkaus verslo, atskleidžiančio kiekvieno regiono veidą, kūrimui. Kilo idėjų, jog Daugėliškio krašte taip pat būtų labai naudinga auginti pluoštines kanapes, sieti su Duonos kelio edukacijomis. 

Esame dėkingi renginio organizatoriams, nes grįžome įkvėpti veikti. 

Vaiva Lanskoronskytė

Daugėliškio krašto bendruomenė