Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena. Bet ilgainiui ši diena įgavo ir kitą vardą. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių Tautos, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę. Visi ten buvę jautė turį bendrą tikslą – būti laisvi.

Kelias nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline ėjo ruožu Vilnius-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Bauskė-Ryga- Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas. Trasa M12 Lietuvoje, kur rikiavosi Baltios kelio dalyviai, buvo apie 220 kilometrų. Ruožas buvo suskirstytas į 50 atkarpų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų – 50 metų nuo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo). Kad būtų lengviau koordinuoti, visa trasa buvo padalyta į tris atkarpas ir paskirti koordinatoriai. Atkarpą Vilnius–Ukmergė koordinavo Arūnas Grumadas (Vilniaus Sąjūdžio tarybos organizacinės komisijos pirmininkas ir koordinacinio centro kuratorius), atkarpą Ukmergė–Panevėžys – Aleksandras Abišala ir Algimantas Norvilas (Kauno Sąjūdžio tarybos nariai), atkarpą Panevėžys–Latvijos siena: nuo Panevėžio iki Pasvalio – Algis Plitnikas ir Rytis Račkauskas (Panevėžio Sąjūdžio tarybos nariai), o nuo Pasvalio iki sienos su Latvija – Algirdas Mulevičius (Pasvalio Sąjūdžio tarybos narys). Suskaičiavus, kad vienam kilometrui reikėtų apie 1,5 tūkst. žmonių, ir atsižvelgus į miestų, rajonų gyventojų skaičių, ypač į miestų, rajonų Sąjūdžio rėmimo grupių skaičių ir jų narių aktyvumą, miestams ir rajonams paskirtos Baltijos kelio atkarpos. Ilgiausia, net 37 kilometrų, atkarpa buvo skirta Vilniaus miestui, ji dar buvo suskirstyta į 8 mažesnes atkarpas. Kaunui ir Kauno rajonui skirta 20 km, Klaipėdai ir Klaipėdos rajonui – 8 km, Ukmergei – 7 km, Panevėžiui – 5 km (Baltijos kelias ėjo per Panevėžio miestą), Šiauliams ir Jonavai – po 4 km, kitiems rajonams – nuo 5 iki vieno kilometro.  Tame kelyje, netoli Ukmergės, gyvoje grandinėje susikibo ir ignaliniečių rankos. Įvykiui atminti ignaliniečiams skirtoje atkarpoje buvo pastatytas kryžius.

Žmonių entuziazmas buvo begalinis. Į Baltijos kelią jie važiavo organizuotai, kolonomis – autobusais, automobiliais, net ir sunkvežimiais. Važiavo visų kartų žmonės: seneliai, tėvai, vaikai. Žmonės susikibo rankomis ne tik stovėdami kelyje, bet ir miestuose, miesteliuose, kaimuose, savo kiemuose – ten, kur buvo. Akcijoje dalyvavo įvairių tautybių, skirtingos socialinės padėties, įvairias pareigas einantys žmonės. Dalyvavo daug dvasiškių, tremtinių, politinių kalinių, partizanų, jaunimo ir visuomeninių organizacijų atstovų. Lietuvoje akcijoje dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir tautinių bendrijų atstovai su savo tautinėmis vėliavomis. Nėra žinoma, kiek tiksliai žmonių dalyvavo Baltijos kelyje. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje.

Akcijoje dalyvavo nemažai žurnalistų iš užsienio. Baltijos kelio akcija pateko į pirmąsias televizijos žinias, pirmuosius laikraščių puslapius, taip akivaizdžiai laisvajam pasauliui buvo parodydama trijų Baltijos tautų apsisprendimą ir ryžtą siekiant atkurti Nepriklausomybę. 

Vakarų demokratinėse šalyse Baltijos kelio akcija užsienio žurnalistų buvo plačiai nušviesta, sulaukta didžiulio demokratinių šalių visuomenės palaikymo.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai, Į Baltijos kelią paminėti šios akcijos dar buvo renkamasi, minint jubiliejines datas.

2015 –aisiais metais Aidas Jarušaitis įveikė Baltijos kelią dviračiu. Kaip ir buvo planavęs, kaunietis per tris paras dviračiu įveikė visą Baltijos kelio atkarpą. Po poros metų dviračiais šį kelią, bet per vieną parą, be poilsio, pakartojo trys entuziastai, tarp kurių buvo ir ignalinietis Mykolas Mačiulis.

2016-aisiais vakarą muzikos prodiuseris Gediminas Zujus surengė projektą „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“, skirtą Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai paminėti.

Baltijos kelias įkvėpė ir kitas tautas. 2013 m. rugsėjį Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudarė 400 km ilgio grandinę. Taip jie deklaravo nepriklausomybės siekį. Grandinė driekėsi nuo Pirėnų iki Valensijos. Joje stovėjo stovėjo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona – Katalonijos vėliavos spalvomis – pasidabinusių žmonių.

Baltijos kelio įamžinimas

• 2009 m. Baltijos kelias buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO globojamą programą „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą; 
• 2014 m. Baltijos kelio vietos, kuriose stovėjo akcijos dalyviai ir buvo pastatyti paminklai, įrašytos į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 127„Dėl Baltijos kelio pavadinimo suteikimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km“ dviems kelio ruožams suteiktas Baltijos kelio pavadinimas;
• Baltijos kelias įamžintas filmuose, nuotraukose, žmonių prisiminimuose ir įvairiuose projektuose. 1990 m. apie šį kelią Audrius Stonys ir Artūras Matelis sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą "Baltijos kelias".

Juodojo kaspino (Baltijos kelio) diena kasmet prisimenama renginiais, parodomis. Primename, kad Ignalinos krašto muziejuje veikia nuotraukų paroda, skirta Baltijos kelio atminimui.