Šiemet švenčiame lietuviškos spaudos atgavimo 120-ąsias metines. Ta proga Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje vyko netradicinės pamokos.  5-8 klasės aktų salėje su mokytoja Nijole Keraitiene ne tik kalbėjo apie spaudą, knygą, kalbą, bet ir  prisiminė Tverečiaus krašto knygnešius, svariai prisidėjusius prie to, kad ryčiausias Lietuvos pakraštys niekados nepasidavė nutautinimui.

Taigi truputis istorijos. Po 1863 m. sukilimo uždraudus spaudą lietuviškais rašmenimis Tverečiuje veikiančioje valsčiaus mokykloje mokoma tik rusų kalba, lietuviškai kalbėti mokiniams draudžiama ir per pertraukas. Yra ir kitas pavojus: valstiečiams ponų peršama nuostata, kad lietuvių kalba – prasčiokų kalba, daug geriau yra kalbėti lenkiškai. Tokioje situacijoje labai daug kas priklausė nuo kunigų pozicijos. Tverečiui pasisekė: 1882 m. pabaigoje čia perkeliamas dirbti kunigas Jonas Burba, kuris lietuvybės gaivinimui ruošėsi dar besimokydamas kunigų seminarijoje. (Vėliau jis iškeltas į Daugėliškį, kur sėkmingai tęsė savo lietuvybės gaivinimo veiklą.)  O per penketą Tverečiuje praleistų metų J. Burba ne tik įvedė bažnyčioje pamaldas lietuvių kalba, paskatino parapijiečius kalbėti lietuviškai, daug jų  pastūmėjo į blaivybę, bet ir sutelkė aplink save būrelį knygnešių, užtikrinusių lietuviškų knygų platinimą krašte. Vienas rimčiausių jo pagalbininkų buvo Aleksandras Telyčėnas-Lazinka, kurio namas ir dabar tebestovi Tverečiuje. Jis ir pats pasiekdavęs Rytprūsius, važiuodavo vežimu dvigubu dugnu, kur ir slėpdavo draudžiamą spaudą.  Panašiai veikė ir pasiturintis Vosiūnų kaimo ūkininkas Mykolas Gylys.

Pirmą lietuvišką knygelę iš J. Burbos rankų gavo ir kitas knygnešys – Augustinas Janutėnas iš Guntauninkų. Vėliau jis bendradarbiavo ir su kitais kunigais iš Vydžių, Adutiškio, Švenčionių. Garbingame krašto knygnešių sąraše įrašyti ir Adomas Čekutis, Pranas Malinauskas, Leonas Bielinis bei  Pranciškus Voldemaras. Pastarieji savo švietėjišką veiklą tęsė ir lenkmečiu. Nemažai medžiagos apie šiuos knygnešius sukaupta gimnazijos muziejuje, ja ir remiamasi per tokias pamokas. Pasižiūrėję pateiktį, pamėginę paskaityti „graždanka“ ir įsiminę bent tris knygnešių pavardes, mokiniai dar pažiūrėjo mokytojos Valentinos Sinkevič su Juozu Navicku ir dabartiniais dvyliktokais kurtą nuotaikingą filmuką apie knygnešį Leoną Bielinį.

Apskritai turime senas ir gilias dalyvavimo kraštotyriniuose, kultūriniuose, kūrybiniuose konkursuose tradicijas. Tad tokios šventės proga gimnazijos lituanistės ir bibliotekininkė Gintarė Jurgelėnienė nutarė padėkoti mokiniams, kurie negaili laiko ir jėgų papildomam darbui. Parengti auksiniai, sidabriniai ir bronziniai diplomai tiems, kurie dalyvavo bent viename respublikiniame konkurse ar svarbiame rajoniniame renginyje. Juk konkursuose ne visada laimima, nors pastangų būna įdėta ir daug. Apdovanojimus įteikė direktorė Jelena Tumanovienė.  5-8 klasių koncentre bronzinius diplomus pelnė šeštokė Valerija Irida Aduškina ir  septintokė  Ieva Mikulėnaitė. Sidabrinis diplomas įteiktas aštuntokei Dominikai Bezrodnajai, o jos bendraklasė Jurgita Pauliukėnaitė vienintelė mokykloje pagerbta auksiniu diplomu: dvylikos respublikinių konkursų ir dviejų rajoninių renginių dalyvė!

Bet gegužės septintoji – ir knygos diena. Tad mokytoja Nijolė Berdikšlienė įteikė mūsų krašto kūrėjos Nijolės Labuckaitės-Bielinienės poezijos knygeles kūrybingiausioms penktokėms, o bibliotekininkė G. Jurgelėnienė paskatino aktyviausius bibliotekos lankytojus ir skaitytojus.

O gimnazinės klasės rinkosi į susitikimą su LRT kalbos redaktore, netolima mūsų kaimyne Darija Žuravliova. Susitikimo pradžioje įteikti bronziniai  diplomai už respublikinius konkursus vyresniesiems: Vilijai Talejūnaitei, Vaidui Veličkai, Aistei Žabelovič, Germanui Veličko, Gintarei Baliukevičiūtei, Aleksandrai Karpenko, Nojui Matiešai, o sidabrinius diplomus pelnė Ignas Andrijauskas, Justina Šeštokaitė, Kamilė Filipavičiūtė, Inga Bilaišytė ir Mantas Tekorius. Daugiausia su mokiniais dirbo ir konkursams juos rengė mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė.

Toliau  vyresniųjų mokinių pamokoje daug dėmesio buvo skiriama kalbai ir jos puoselėjimui. Darija Žuravliova įdomiai papasakojo apie savo tvirtą apsisprendimą būti lituaniste, (mokydamasi Ignalinos gimnazijoje ji buvo Jaunųjų filologų konkurso prizininkė).  Supažindinusi mokinius su LRT struktūra, aptarė savo darbo specifiką, iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Naudingas egzaminams besiruošiantiems buvo jos pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias kalbos klaidas. Tad šis susitikimas tapo ir ugdymo karjerai renginiu, ir puikiu pavyzdžiu, kaip rusakalbė mergina puikiai, be priekaištų įvaldo lietuvių kalbą, o tai ypač aktualu mūsų auditorijai. Be to, labai smagu ir gera klausytis jauno žmogaus, kuris jaučiasi esąs savo vietoje, tikras dėl to, ką daro.

Per 120 metų požiūris į spaudą, knygą ir kalbą, žinoma, pasikeitė. Tačiau bendras vardiklis vis dar išlieka: noras išsaugoti, įprasminti, įveiklinti kiek galima daugiau turtingos mūsų krašto kultūros istorijos. Norėtųsi ją išlaikyti ateinančioms kartoms.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos informacija