Ir tikrai. Šeštadienį nuo ankstaus ryto Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos stadionas buvo pripildytas šventinio šurmulio: rikiavosi kiemeliai, kurie buvo labai sumaniai ir kūrybingai išpuošti, aplinkui sukiojosi darbščios šeimininkės, įvairiausiomis gėrybėmis nuklojusios stalus. Ir ko tik ant jų nebuvo! Visa, kas soduose, daržuose užaugo, prisirpo, sunoko, visa dabar buvo sunešta, ant stalų sudėliota. Ne tik akis pradžiuginti, bet ir kūnus pasotinti. Puoduose virė ir sriuba, ir arbata, o siūlomi pyragai buvo vieni už kitus skanesni.  

Šventėn susirinkusius džiugiai pasveikino žodžius lyg žirnius saujom berianti Gaspadinė  ir uolusis Gaspadorius. Didžiasalio seniūno pareigas laikinai einanti Nina Keturkienė susirinkusiems priminė, jog pirmoji rudens šventė Didžiasalyje buvo surengta 2008  metais, tad šioji – jau penkioliktoji  - šventė jau pelnytai vadinama tradicine ir yra labai laukiama. Juk tai puiki proga, didžiuosius rudens darbus nudirbus, susitikti su kaimynais ir seniai matytais, toli gyvenančiais, pasidžiaugti užaugintu derliumi, pasidalyti sodų ir daržų gėrybių auginimo gudrybėmis ir patiekalų iš jų receptais.

Sulaukta šventėje ir svečių, LR Seimo narys Gintautas Kindurys dėkojo šventės organizatoriams, dalyviams, linkėdamas jiems neliūdno rudens ir sėkmės darbuose. Naudodamasis proga, jis asmeniškai padėkojo Arvydui Keturkai, ilgamečiam UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ vadovui už ilgametį ir nuoširdų darbą.  

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas pirmiausia pradžiugino didžiasaliečius žinia, kad, vos už dešimties ar net mažiau kilometrų lyjant lietui, jiems leista pasidžiaugti švente, kurią aplenkė debesys. Gal kiek ir vėsoką rudens šeštadienį nuotaiką kėlė saulėta padangė. Meras taip pat prisiminė, jog Didžiasalyje ne kartą lankėsi, kai čia kildavo didesnių ar mažesnių problemų, tad su šio krašto žmonėmis yra pažįstamas.

- Dabar džiaugiuosi, galėdamas su jūsų bendruomene dalytis ir šventės nuotaikomis, - sakė meras. -  Man labai malonu matyti jus gausiai susirinkusius, uoliai padirbėjusius, gražiai bendraujančius. Šventę reikia švęsti, tad linkiu, kad to džiaugsmo nepristigtumėte ir kasdienoje.

Meras Justas Rasikas priminė, kad yra vertinamas kiekvieno žmogaus darbas, pastebimos pastangos, priimamos iniciatyvos. Tad, dėkodamas Arvydui Keturkai už jo darbus, be kita ko sakė lauksiąs jo spalio 10-ąją, minint Vietos savivaldos dieną.

Palinkėjęs visiems gražios, o kartu ir sočios šventės, meras Justas Rasikas  drauge su šventėje dalyvavusia administracijos direktore Jūrate Balinskiene įteikė Ninai Keturkienei šakotį. Tad didžiasaliečių vaišių stalas pasipildė ir ignaliniečių pamėgtu saldumynu. Dar vieną šakotį dovanų švenčiantiems didžiasaliečiams atvežė ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Laimutis Ragaišis.

Puikia kultūros darbuotojų, bendruomenės komanda šventėje pasidžiaugė ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narė  Ignalinos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Marijona Lukaševičienė. Už nuoširdų darbą ji dėkojo ir Ignalinos rajono kultūros centro direktorės Giedrės Katinienės padėkas įteikė sumaniai švenčių organizatorei ir vedėjai Valentinai Sinkevič bei fotografui Juozui Navickui.

Padėkota buvo ir Didžiasalio rudens švenčių pradininkėms Gemai Pundienei ir Audronei Marčiulionienei. Be kitų dovanų joms Gaspadinė įteikė ir šiltų kojinių, kurios, anot jos, ir kojas šildys, ir pinigams laikyti gali būti tinkamos. Taip pat šventėje padėkos ir dovanėlės buvo įteiktos jaunosiosms menininkėms, gražiausiai nupiešusioms savo augintinius.

Sveikinimams ir linkėjimams išsekus, Gaspadinė pakvietė susirinkusius šventę švęsti. Siūlė apsilankyti Didžiasalio seniūnijos, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, Dysnos ir Tverečiaus bendruomenių, Didžiasalio vaikų globos ir paramos šeimai centro, medžiotojų būrelio „Birvėta“ kiemeliuose, pakalbinti šventinius stalus nuklojusius darbštuolius, pasivaišinti. Kartu kvietė ir patogiai prieš sceną įsitaisyti, mat šalia jau lūkuriavo į rudeninę didžiasaliečių šventę su koncertine programa atvykęs Zarasų rajono kultūros centro senjorų šokių kolektyvas „Sėliai“, vadovaujamas Voldemaro Skardžiaus. Gražią šokių pynę scenoje supynusius zarasiškius scenoje vėliau pakeitė  Mielagėnų krašto muzikos mylėtojų kolektyvas „Dainoriai“, vadovaujamas Onutės Mačiulienės. Skambėjo nuo jų dainų visas Didžiasalis. Dar viena dovana susirinkusiems rudens šventės žiūrovams – pasieniečių kinologų tarnybinių šunų parodomoji programa.

Bet gal smagiausi šventės įspūdžiai – iš bendravimo kiemeliuose, kur akis lepino spalvingos dekoracijos, širdis šildė draugiški, kaimyniški pokalbiai, kūnus – karšta arbata, sriuba, kątik iš krosnių ištraukti kepiniai. Originalumu išsiskyrė Didžiasalio komunalininkai, į švenę  traktoriumi  atriedėję.

Visus kiemelius aplankė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas su žmona Irma bei administracijos direktore Jūrate Balinskiene. Su visais turėjo apie ką pakalbėti, didžiasaliečių švente pasidžiaugdamas, jų vaišes girdamas.

Medumi šventėje prekiavo Didžiasalio, Tverečiaus krašto bitininkai, moterys prie medaus siūlė pirkti kątik suspaustų sūrių, jaunos panelės dairėsi rankų darbo papuošalų, vyresnieji – meniškų odos dirbinių, žiemai besiruošiantieji – šiltų vilnonių kojinių. Galima buvo visa tai šventės dieną pirkti, dėl visko derėtis, Didžiasalio krašto darbštuolius pakalbinti, jų darbais pasidžiaugti.

Į edukacinę valandėlę kvietė Ema Trapikienė su savo pagalbininkėmis Rūta Laurinėnaite ir Raminta Dudėnaite. Norinčių papilstyti „smėliuką“, apžiūrėti eksponuojamas lėlytes skudurinukes, rankų darbo papuošalus rikiavosi eilutė.

Apie visus buvo pagalvota, visiems veiklos parūpinta, tad niekas į namus ir neskubėjo. Ir kur skubėsi, kai stalas lūžta nuo gėrybių, o šviesi rudens diena tiesiog prašyte prašosi ja smagiame būryje, draugiškame šurmulyje pasidžiaugti.

Vida Gasparavičienė