Kryžiai prie kelio palinko, 

Tyliai varteliai pravirko, 

Mojo dūmelis iš gryčios, 

Graudžiai raudojo seklyčios.

Ąžuolas graudžiai vaitojo,

Lietuvai puolęs po kojom...

 

Ignalinoje birželio 14-ąją jautriai – su muzika, daina, poezijos žodžiu ir šviesiais palinkėjimais – paminėta Gedulo ir vilties diena. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje už mirusius ir gyvus tremtinius buvo aukojamos šv. Mišios, o prie Kryžiaus tremtiniams surengtas atminimo renginys.

 

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Imantas Umbražiūnas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas, Seimo narys Gintautas Kindurys, ignaliniečiai prie paminklo padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakeles. 

 

Renginio vedėjas Matas priminė, kad šiemet sukanka lygiai 83-eji metai nuo kraupių tautos išgyvenimų. Rodos, praėjo jau pakankamai laiko, kad  galėtų susidaryti erdvė užmarščiai ir nejautrai. Tačiau tautos atmintis yra nemirtinga, perduodama iš kartos į kartą. 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Lyg juodas debesis, lyg baisi neganda uždengė be kaltės pasmerktųjų namus. Ir ši neganda truko daugiau nei dešimt metų. Tremtį ir jos žiaurumus Lietuvoje patyrė apie 130 tūks. žmonių: inteligentų, šviesuolių, dvasininkų, ūkininkų..  Tą juodąją naktį iš  Ignalinos rajono ištremta keliolika šeimų – apie 50 žmonių iš Ignalinos, Dūkšto, Paberžės, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų, o iki 1953 metų – apie 1260 gyventojų.  Žiaurią tremtį išgyvenusiųjų patirtis tapo  ištvermės, viltingos kančios bei  laisvės ilgesio simboliu. Kančias ištvėrusi tauta, tarsi iškankintas medis, išliko, o 1990 m. gyvi lapeliai vėl sužaliavo laisve.  

 

Tylos minute pagerbtas negrįžusių iš tremties atminimas. Į susirinkusius kreipėsi Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Priminęs baisią tragiškų įvykių statistiką jis sakė, kad šiandien labai svarbu turėti ne tik vilties, bet ir išminties  suvokti,  ką mums reikia daryti, kaip  ruoštis gynybai. ,,Lenkiu galvą už visus žuvusius, kentėjusius. Linkiu stiprios Lietuvos mums  visiems ir didelio  tikėjimo Lietuva, darbo jos labui... ", – kalbėjo meras.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Vytautas Gimžauskas prisiminė savo tėvus tremtinius ir dabar už laisvę kovojančius ukrainiečius. Jis linkėjo jaunimui nepamiršti tautos istorijos, mylėti savo tėvynę ir būti pasiruošusiems ją ginti. Juk Rusijos imperialistinė sąmonė nesikeičia, ji kelia grėsmę visai Europai. 

 

Prie kryžiaus sustoję Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos jaunieji savanoriai tarsi patvirtino, kad esame labai patriotiškai nusiteikusių jaunų žmonių. 

 

Už prasmingas ir jaudinančias akimirkas, širdis palietusias gražiausias patriotines dainas, muziką dėkota Didžiasalio moterų vokaliniam ansambliui „Vėtrungė“, smuikininkui Žilvinui Bulavui ir Ignalinos gimnazistams – teatrui IKI ir ,,Joručio“ šokėjoms. Renginys užbaigtas viltinga mintimi, kad birželio 14-osios įvykiai niekada nebepasikartos: ,,Būkime verti to tautos išsaugoto tikėjimo ir visomis išgalėmis remkime Ukrainą, kuri savo žmonių krauju saugo ir mus“. 

 

parengė  Lina Kovalevskienė,

vyr. specialistė ryšiams su visuomene

Tel. (8 386) 51824, mob. 8 656 70424

el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt