Kai atvedė Janiną Palminas Čičelis į marčias, taip nuo to laiko ir gyvena Janina Paragiškėj, netoli Ceikinių. Nepasakysi, kad toli atitekėjo. Gimė Janina Švenčionių rajone, prie Adutiškio esančiame Kukiškės kaime. Mykolo ir Marijonos Bagdonavičių šeimoje ji buvo viena iš devynių vaikų. Brolių Bernardo, Karolio ir Juozo jau nėra tarp gyvųjų, nulydėtos į kalnelius ir Janinos seserys Polionija ir Jadvyga.

- Bet mes keturios dar laikomės, - džiaugiasi Janina ir vardija: - Bronė ir Malvina gyvena Vilniuje, Veronika – Kačėniškėje. Na, ir aš – ketvirta.

Per Veronikos vestuves Kačėniškėje Janina ir savąjį Palminą sutiko. Ilgokai vienas kitam laiškelius siuntinėjo, kolei atkaklus jaunuolis (jis buvo septyneriais metais už Janiną jaunesnis) įkalbėjo Janiną prieš Dievą ir žmones pasižadėti džiaugsme ir varge, sveikatoje ir ligoje...Taip tapo Janina Čičeliene, nors vietos raštininkai kažkodėl tos lietuviškos galūnės jos pavardei pagailėjo ir oficialiai ji taip ir liko Čičel. O paskui pabiro savi vaikai - Čičeliukai: Laima, Leonas, Nijolė, Danguolė.

Šitokį pulką aprengti, pamaitinti – ne juokas. Abu Čičeliai dirbo Ceikinių kolūkio fermose, neretai jiems talkindavo ir vaikai. O dar nuosavas tvartas buvo gyvybės pilnas. Aplink kiekvieną gyvulį reikėjo šokinėti, pasirūpinti, kad būtų sveiki, pašerti. Kol dar abu buvo, jėgų turėjo – tiek tos ir bėdos. Tik Janina savo Palminą į kapelius nulydėjo dar nė penkiasdešimtmečio neatšventusį. Liko jai vienai ir ūkis, ir visi darbai. Vyresnieji jau savo lizdus suko, o Nijolei tebuvo 14, Danguolė be tėvelio liko vos dešimties... 

Bet argi buvo kas sunku pokario kartai? Ir Janina iš tos karų, nepriteklių užgrūdintos vaikystės, jaunystės, iš to laiko, kai buvo dirbama draugiškai, dalijamasi nuoširdžiai. Janina, kaip buvo gyvenimo išmokyta, savo įprastų darbų ir po vyro mirties neapleido: daržus sodino, gyvulius augino. Atvirkščiai, visko teko imtis pačiai, nesitikint pagalbos.

Daugiau nei tris dešimtmečius  (nuo 1989-ųjų) Janina namuos ne tris, o visus keturis kampus laiko. Kai sulaukė pensijos, prie lango neatsisėdo, nors pro tuos langus ir toli matyti, o į Paragiškės piliakalnį, kuris yra Janinos žemėse, net iš toli atvažiuoja ekskursijos.  Palyginti ne taip seniai iš tvarto buvo išvesta paskutinė Čičelių karvė. Bet višteles smagaus būdo šeimininkė ir šiandien prižiūri, lesina, kiaušinius surenka.

Kartais ilgesniam laikui į Paragiškę iš Vilniaus atvažiuoja jaunesnioji Janinos sesuo Malvina. Joms abiems ir linksmiau, ir lengviau. Ir Janinos vaikams ta sesių draugystė dienas palengvina. O ir Janinai su Malvina, kartu besikalbant, namus tvarkant, valgį ruošiant, daug smagiau. Dienos tarsi sutrumpėja, kai ne tik su televizoriumi kalbiesi. Bet šįkart Malvinos neužtikome: pačiai prireikė medikų pagalbos. Bet kokiu atveju Janina nebūna palikta viena. Greičiausios pasiekti gimtuosius namus Paragiškėje – Nijolė, gyvenanti Paringy ir Ignalinoje gyvenanti Danguolė. Jos pasirūpina mamos gyvenimu, sveikata, padeda buityje, atveža vandens. Jo, tinkamo gerti, Čičelių sodyboje niekada nebuvo, tad ši šeima žino vandens vertę – arba iš kaimynų kibirais nešdavo, arba, kaip dabar, iš parduotuvės įvairiomis talpomis vaikai mamai veža.

Dabar jau veža ir anūkai. Jų Janina turi net devynis: Leono – Dainius ir Darius, Laimos – Lina ir dvyniai Živilė ir Evaldas, Nijolės – Tomas ir Laimonas, Danguolės – Milda ir Dovydas.  Močiutė jau ir Janinos Laimutė, besidžiaugianti Linos Nojumi ir Evaldo Jokūbu.

Nijolė džiaugiasi, kad mamytė dar pati tvarkosi namuose: krosnį pasikūrena, valgį suruošia, mėgsta ir savimi pasirūpinti. Ir šiandien svečių ji laukė pasipuošusi, gražiai sutvarkytuose namuose. Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio patarėjas Darius Lukoševičius, perdavęs jubiliatei mero sveikinimus, linkėjo Janinai stiprios sveikatos, laimingų gyvenimo metų. Yra į ką lygiuotis: Janinos tėvelis mirė 75-erių sulaukęs, užtat mama ir 103-ejų sulaukė. Taigi linkėta ir Janinai ir šimto sulaukti, ir savo mamytę amžiumi pralenkti. Džiaugėsi gražiais savo seniūnijos gyventojos metais, jos puikia darnia šeima ir  seniūnas Saulius Zabolevičius.

Trumpam prisėdęs argi gali viso gyvenimo godas išgodoti. O dar ir pačiai Janinai rūpi, kas tokie jos namų slenkstį peržengė: ar jie šeimas sukūrę, kiek vaikų užaugino... Tai ir liejos pašnekesiai. Pynėsi su prisiminimais, įvairiausiom gyvenimo istorijom.

Janina šiandien dar gyvena vakarykščiu džiaugsmu. Jos gimtadienis tapo švente visai Ceikinių parapijai, mat atvykusiai į Ceikinių bažnytėlę Janinai visi drauge su kunigu Marijonu Savicku sugiedojo jai „Ilgiausių metų“, linkėjo artimųjų meilės ir sveikatos. O sugrįžus į Paragiškę Janina galėjo į valias džiaugtis mielais ir mylimais žmonėmis, kurie sunkiai besutilpo nameliuose: pilnas kiemas buvo norinčių mamą, močiutę, promočiutę apkabinti, prie jos prisiglausti, jai gražiausius linkėjimus išsakyti (visas jų pulkas - Dauguolės Vaitkevičienės nuotraukose).. Kaip nesidžiaugsi, jei vaikai gražiai užaugo, mokėsi,dorai šeimose gyvena. Dabar jau ir anūkai savo gebėjimais stebina. Yta Čičelių giminėj ir mokytojų, ir mokslo daktarų, ir garvežio mašinistų, ir kultūros darbuotojų, ir oro uosto inžinierių... Bet gal dar svarbiau, kad jie prie Janinos "limpa", jos patarimų vis dar klausia ir klauso.

Gėlės, ir namuos, ir prie namų sumerktos, tik rodo Janinos kieme didelį svečių pulką buvus. Regis, Čičelių giminė greitai ir vėl smagiam suėjimui ruošis, puošis. Močiutė paragino savo anūką Tomą vestuves kelti. Tas ir paklausė. Dar rugsėjį numatyta puota. Vėl Janina rūpinsis gražiausiom suknelėm – juk proga neeilinė!

Artėjantis ruduo, bauginanti žiema, regis, daugiau rūpesčio kelia tik Janinos vaikams. Ji pati laikosi įsikibusi savo namų, savo vištelių, katinėlių, nes čia ji jaučiasi tikra šeimininkė, čia ji laiminga. Kol jėgos leis. Iki šimto ir dar daugiau metų!

Ir visus atvykusius ji lydi į kiemą, linkėdama visiems gero kelio, pamodama ranka. Čia jos namai. Iš čia ir stiprybė.

Vida Gasparavičienė