Vyresni Naujojo Daugėliškio seniūnijos gyventojai, greičiausiai, dar atsimena čia kelis dešimtmečius apylinkės pirmininku, vėliau – seniūnijos viršaičiu dirbusį Semioną Bereziną. 1993 vasarį jis išėjo į pensiją, o tų pačių metų liepą perdavė seniūnijos reikalus Juozui Paukštei. Netrukus paliko ir Naująjį Daugėliškį, savo gyvenimą ir turėtus 5 hektarus žemės „perkėlęs“ į Švenčionių rajono Rudžionių kaimą, kur ir dabar, kaip pats juokiasi, ūkininkauja.

Semionas gimė Izabelinos kaime, buvo penktas vaikas šeimoje. Bet ne pagrandukas. Iš viso Berezinai susilaukė septynių dukrų ir sūnaus Semiono. 1941 metais pagal sufabrikuotą byl, kaip Semionui vėliau pasakojo motina, jo tėvas buvo suimtas ir kalintas Kauno IX forte, iš kurio taip ir negrįžo. Motinai teko vienai per karo, pokario negandas, nepriteklius nešti šeimos naštą ir auginti aštuonis vaikus. Šiuo metu be Semiono gyvos dar jo seserys Olga, Darija bei Vidiškėse gyvenanti ir šių metų vasarą šimto metų jubiliejų švęsianti Marfa.

Todėl ir Ignalinos rajono savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimus Semionui Berezinui perdavęs mero pavaduotojas Juozas Rokas  linkėjo jam stiprios sveikatos, artimų žmonių gerumo, šilumos, supratimo ir, žinoma, sulaukti dar gražesnio jubiliejaus.

Kol kas Semionas nesiskundžia sveikata, pats suvaldo traktorių, vairuoja mašiną. Su juo ir gyvenimo palydovė žmona Anastazija, kuriai kovo 3 dieną sukaks 85-eri. Tai dėl to Berezinų vaikai tėvams surengė jubiliejinį tarpušvenčio pokylį. Kai nugyventa tiek metų, jau ne tik vaikai, anūkai užauginti, bet ir proanūkių sulaukta. Kai visas pulkas – seserys, sūnūs, marčios, anūkai su šeimomis – susirenka, plataus stalo prireikia. Nedažnai tokį tenka balta staltiese užkloti. Kodėl tad,šventei atėjus, nepasidžiaugti.

Berezinų šeimoje augo trys sūnūs: Nikolajus, Aleksejus ir Semionas. Nikolajus, kuris gyvena Švenčionių rajone, ir pats jau senelis, mat jo Oksana augina Smiltę, o Tatjana – Simą ir Ameliją. Ignalinoje gyvenantis sūnus Aleksejus irgi jau džiaugiasi savo sūnaus Olego atžalomis – Ugniumi ir Urte.  Kas žino, gal Semionui Berezinui dar bus leista ir proproanūkiais pasidžiaugti: juk Smiltei jau 14, Urtei – 13, Ugniui - 12...

Prisimindamas savo vaikystę, jaunystę, Semionas Berezinas linkęs pasakoti tik tai, ką jam gyvenimas gražaus padovanojo. Gyveno tarp žmonių, jų gerumą patyręs, pats skolingas jiems neliko: atjautė jų vargą, bėdoje pagelbėdavo.

Mokėsi Naujojo Daugėliškio mokykloje, anksti pradėjo dirbti. Dirbo elektriku „Pergalės“ kolūkyje, statė Padysnio HES, grįžęs iš karinės tarnybos (tarnavo Sakartvele), mokėsi Buivydiškių žemės ūkio technikume ir tapo diplomuotu agronomu. 1961 metais pradėjo dirbti tuometinės Kačergiškio apylinkės pirmininku, po 12 metų, 1973 metų vasarą, buvo išrinktas Naujojo Daugėliškio apylinkės pirmininku ir šiose pareigose (vėliau – viršaičiu) buvo lygiai du dešimtmečius.

Jubiliatą gražaus jubiliejaus proga sveikino bei jubiliejine juosta apjuosė ir dabartinis Semiono valdytos teritorijos, Naujojo Daugėliškio seniūnijos, seniūnas Gintautas Ruseckas. Ignalinos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Marijona Lukaševičienė, sveikindama Semioną Bereziną, prisiminė, kad būtent prie šio apylinkės pirmininko pradėjusi savo darbinę karjerą, iš jo išgirdusi padrąsinimą ir palinkėjimus.

Sako, kad kolei mes jauni, kolei bėgame, gyvenimas eina, o kai mūsų žingsniai sulėtėja, gyvenimas ima bėgti. Taip ir Semionui devyni dešimtmečiai, regis, eikliais žirgais nušuoliavo. Ir jei ne tas skausmas, kuris Berezinus aprengė gedulo rūbais dėl šiemet mirusio sūnaus Semiono,  galėtumei kartu pasidžiaugti, kaip prasmingai, gražiai ir džiaugsmingai žmogus leidžia savo dienas, sulaukęs spalvingo savo gyvenimo rudens. Juk tos spalvos – tai vaikų šeimos, užaugę anūkai, gražiai besistiebiantys proanūkiai. Tik stiprybės, tik sveikatos ir ilgiausių metų linkėta Semionui gražaus jubiliejaus proga. Tesipildo!

Vida Gasparavičienė