Su pačiais artimiausiais, jai labai svarbiais ir mylimais žmonėmis Genovaitė savo ypatingąjį jubiliejų šventė dar sekmadienį. Prie gražiai žydinčių gimtadienio puokščių pirmadienį rasta vietos ir dar vienai – Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio. Ją, dovanas ir mero sveikinimus jubiliatei perdavė vicemeras Imantas Umbražiūnas. Sveikatos ir gražių, šviesių dienų jai linkėjo ir Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis.

Šiuo metu Genovaitė gyvena su vyru Pranu (Pranciškumi). Ji – metais jaunesnis, tad kitąmet laukiamas dar vienas solidus jubiliejus. Šita jų namus gaubianti tyla ir ramybė yra kaip dovana, prisimenant įtampos, veiksmo, bendrystės su žmonėmis laiką. Genovaitė gimė ir augo Antaprūdės kaime (Linkmenų seniūnijoje). Onos ir Igno Gimžauskų šeimoje ji buvo dvyliktas vaikas. Jauniausia šeimoje. Vyriausiajam broliui Kazimierui tada jau buvo 25-eri. Genovaitė prisimena, kad vienas broliukas ir net keturios sesutės mirė dar visai maži, savo gyvenimo kelius atrasti buvo lemta trims Gimžauskų dukroms ir keturiems sūnums. Dabar iš viso pulko beliko tik Genovaitė.  Užtat yra brolių, seserų vaikai, anūkai ir jau – proanūkiai. Yra ir tų, kurie jai arčiausiai širdies.

Kūrė savo gyvenimą ir Genutė. Baigusi Linkmenyse septynmetę mokyklą, 1953 metais vidurinę baigė jau Ignalinoje. Abiturientės džiaugsmą užtemdė tėvelio mirtis, bet mergina ryžosi važiuoti į Kauną ir ten baigė prekybos mokyklą. Apsukusi ratą, vėl grįžo arčiau gimtų vietų, įsidarbino Ignalinos universalinėje parduotuvėje. 36-erius metus dirbo galanterijos, parfumerijos skyriuose, tad neabejotinai Ignalinoje ji buvo daug kam pažįstama. Dabar, kai pasidairo, beveik nėra su kuo pasikalbėti. Kaimynų namai tuštėja, keičiasi jų šeimininkai.

Genutė gyvenime dar ne kartą patyrė, kad džiaugsmas gali slapta atsivesti į namus bėdą, skausmą.  Štai 1990-aisiais ji, brolio Kazimiero pakviesta, skrido pas jį į Floridą. Regėjos, kad išsipildė jos gyvenimo svajonė apkabinti ilgai nematytą brolį, susitikti su kitu broliu, kuris atvyko iš Kanados. O čia iš Lietuvos ją pasivijo žinia, kad mirė vyras Jonas. Išlydėjo, sutarė, kada ir kur pasitiks iš Amerikos sugrįžtančią, o sugrįžusiai teko pirmiausia prie jo kapo galvą nulenkti. 

Apie savo vyresnįjį brolį Kazimierą Genovaitė kalba su ypatinga pagarba. Ne be reikalo. 1999 metais Vilniuje buvo išleista Kazimiero Gaižausko prisiminimų knyga „Tave kaip motiną mylėjau“ atskleidžia sudėtingą ir labai spalvingą sąžiningai Lietuvos valstybei tarnavusio saugumo darbuotojo, visuomenininko, literato gyvenimo kelią. Toje knygoje yra ir jautrus Genutės pasakojimas apie brolį. Kazimieras bendravo su Jonu Basanavičiumi, Augustinu Voldemaru, kunigu Mečislovu Reiniu, steigė Lietuvoje Šv.Kazimiero draugijos skyrius, vėliau buvo areštuotas, kalinamas, karo metais emigravo į JAV. Tik 1956 metais šeimą pasiekė pirmieji Kazimiero laiškai iš užjūrių. Štai ten, į  saulėtąją Floridą, ir vyko Genovaitė džiaugsmingam susitikimui su seniai matytu vyresniuoju broliu. Dar po trejų metų Kazimieras ir Eugenija Gimžauskai grįžo į Lietuvą. Čia ir mirė, sulaukęs 92-ejų metų.

Su pirmuoju vyru Jonu Genovaitė nugyveno dvidešimt metų, bet vaikų šeima nesusilaukė, tad po jo mirties liko vienut vienutėlė. Bet, išties, kaip seriale, našliu jau buvo likęs ir Genovaitės brolio žentas Pranas, palaidojęs vos ketvirtą dešimtį įpusėjusią savo žmoną Liuciją. Su Pranu liko ir našlaičiai sūnūs Rimantas ir Tadas.

1995-uosius Genovaitė žymi kaip naujo gyvenimo pradžią. Tais metais ji ištekėjo už brolio žento, o pastarojo anūkai tapo jai mylimais vaikais. Rimanto ir Tado vaikus  Genutė laiko pačiais tikriausiais anūkais. Jų Genutė su Pranu turi šešis. Taip jau gavos, kad Rimantas augina tris berniukus, o Tadas, 2018-aisiais susituokęs su Elena Puidokaite (labiau Lietuvai pažįstama kaip dainininkė Atlanta) ir prisiėmęs atsakomybę už jos dukrą Saulę, dabar jau augina ir savo dvynes dukras Liuciją ir Elžbietą.

Paskutiniąją iš savo brolių seserų pulko Genovaitė išlydėjo seserį Onutę, ėjusią 91-iosius metus. Ir vėl – jos išėjimas sutapo su Prano operacija, tad Genutei teko dvigubas skausmas ir rūpesčiai. Pati Genovaitė jau netiki atsitiktinumais, rodo, kad tai pats Aukščiausiasis nusprendžia, kada žmogų džiaugsmu apdovanoti, kada skausmo angelus pasiųsti, kada ir vienam, ir kitam plačiai duris atidaryti.

Bet šį savaitgalį durys vėrėsi džiaugsmui, sveikinimams, palinkėjimams. O ir svečiams duris užvėrus, Genutei su Pranu yra ką prisiminti, ką veikti. Vasaros juos apdovanoja ir žiedais, ir darbais. Kolei gali, dar šį tą darže užaugina, tvarką namuos palaiko, gydytojams  už pastiprintą sveikatą dėkoja.

Vida Gasparavičienė