Ignaliną džiugino „Bildučiai“
Lapkričio 14-ąją Ignalinoje po lietaus nušvitusi saulutė pasveikino XXXI vaikų ir jaunimo teatrų festivalį Bildučiai. Šis visų mylimas ir laukiamas renginys subūrė teatro kūrėjus, jaunuosius aktorius, režisierius iš Vilniaus, Alytaus, Molėtų, Jurbarko, Anykščių ir Rokiškio rajonų. Dvi dienas Ignalinos mažieji ir vyresni žiūrovai džiaugėsi kūryba, geromis emocijomis, gražiais susitikimais bei prisiminimais.
O tų prisiminimų tikrai daug. Kaip sakė ignaliniečius ir svečius sveikinęs savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, keičiasi kartos, festivalis vis labiau bręsta, o vyriausiems Bildučiams jau 48-eri. Meras dėkojo pagrindinei organizatorei, festivalio sumanytojai ir gerajai sielai Jolantai Narbutaitienei, kuri kasmet suburia teatrą mylinčius, puoselėja teatrinę kultūrą, augina asmenybes ir išlaiko gyvas tradicijas. ,,Šį savaitgalį visi palikim technologijas ir atverkim širdis geriausioms emocijoms...",– kvietė meras.
Festivalio atidarymo tema irgi kvietė pamąstyti apie dirbtinio intelekto iššūkius. Nuskambėjus tradicinei bildutiškai dainelei, dirbtinio intelekto paveiktas Bildutis siūlė keisti dainelę ir sukurti tobulą teatrą be jausmų: ,,jokio šėlsmo, jokio juoko, mums nereikia jausmo jokio...“. Laimei, jis galiausiai atsikvošėjo. Bildučių dainelė skambėjo ir skambės, o festivalio spektaklius, kurie šiemet buvo ypač meniškai stiprūs, juos sutiko pilnos salės žiūrovų.
Pirmąją dieną jie pamatė septynis spektaklius. Vaikams skirtą programą šauniai pradėjo Anykščių kultūros centro Troškūnų teatro studija „MES“ ir jų smagus spektaklis „Iš gyvenimo paršelių“ (scenarijaus autorė ir režisierė – Jolanta Pupkienė). Vėliau pasveikintas Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose lėlių teatras „ČIZ“. Trys moterys į pasakojamojo spektaklio „Trijų pasakų mazgelis“ (rež. Nijolė Čirūnienė) veiksmą įtraukė ir mažuosius žiūrovus. Ištikimi festivalio draugai – Alytaus jaunimo centro teatro studija „Drevinukas“, kaip ir visada, stebino vaidinančių, šokančių ir dainuojančių vaikų gausa, gražiais kostiumais ir dzūkišku nuoširdumu. Šįkart alytiškiai pakvietė į muzikinę pasaką „Broliai, juodvarniais lakstę“, sukurtą pagal Renatos Šerelytės pjesę. Įsimintino spektaklio režisieriai – Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas.
Jaunimui skirtoje programoje Molėtų kultūros centro teatro studija „Remarkа“ pristatė dramą „Gėlės Aldžernonui“ pagal Danielio Keyeso apsakymą. Kviesta susimąstyti apie kitokio vaiko ir jauno žmogaus išgyvenimus, jo priėmimą, mūsų visuomenės požiūrį, dažnai pasitaikantį žiaurumą ir šeimos dramatizmą. Dramoje pasakojama apie Čarlį Gordoną – žemo intelekto žmogų, kuriam atliekama eksperimentinė operacija (išbandyta su pele Aldžernonu), kelianti klausimus apie protą, laimę ir jų kainą. Spektaklio režisierė – Jolanta Matijošiūtė-Žalalienė.
Savo premjerinį spektaklį pristatė ir festivalio šeimininkai – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras „IKI“. Tai „Utenos gongai“ pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą (režisierė – Jolanta Narbutaitienė). Spektaklyje gražiai atskleista tarpukario dvasia ir parodyta Utena, turėjusi 700 trobų, mergaičių gimnaziją, žibalo krautuvę, žydo Finkelio kirpyklą, vilnų karšyklą, kurioje dirbo gražuolė Judita. Pavaizduota dėl jos galvą ir gyvenimą pametusio vaikinuko drama ir tragiškas likimas. Puiki vaidyba ir režisūriniai sprendimai – viskas taip išgryninta ir talentingai sudėliota. Šį spektaklį tikrai galima būtų parodyti ir Utenoje.
Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ žiūrovams pristatė dramą „Maratonas“ pagal Roberto Swindellso romaną. Spektaklio režisieriai – Birutė Šneiderienė ir Kajus Kalvelis tikrai įtaigiai sukūrė žiūrovų dėmesį prikausčiusias scenas. Jauniems žmonėms teko sunki užduotis – scenoje kalbėti apie sudėtingus ir netgi tragiškus reiškinius, kuriuos visuomenėje kartais linkstama nutylėti. Ir jiems tikrai pavyko. Atidengiamas ,,teisingos, dorovingos“ šeimos fanatizmas. jo sukeltas protu nesuvokiamas žiaurumas savo vaikams ir paliekama išsilaisvinimo viltis.
Na, o pirmosios dienos teatro programą įspūdingai užbaigė Alytaus jaunimo centro dramos studija „Skrajokliai“ su spalvingu miuziklu „Drugeliai po ratais“, sukurtu pagal filmą „Čikaga“. Tai buvo nepakartojamas šou, kurį režisavo Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas. Už muzikos, dainos ir šokio dermę bei plastiškumą šiam teatrui meras L. Ragaišis įteikė pagrindinį festivalio apdovanojimą – Giedriaus Mackevičiaus atminimo statulėlę, kuri kasmet skiriama už plastiškiausią spektaklį. Šiuo apdovanojimu pagerbiamas garsiausias visų laikų Ignalinos krašte gimęs menininkas – aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, plastikos teatro įkūrėjas, vienintelis lietuvis, kurio vardas įtrauktas į pasaulinę teatro enciklopediją.
Tarp spektaklių festivalio dalyviai ir žiūrovai galėjo mėgautis muzikinėmis pertraukomis, kurių metu pasirodė jaunieji Ignalinos dainininkai ir šokėjai, o vakare visų laukė smagus pasibuvimas – festivalio dalyvių vakaronė. Antrąją dieną surengtos kūrybinės dirbtuvės. Teatralai dalijosi patirtimi, idėjomis ir atradimais.
Festivalio programą užbaigė „NO SHOES“ teatro N-14 interaktyvus monospektaklis „Avinai“. Jį pristatė aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys (režisierius – Justas Tertelis). ,,Avinai“ – tai ne įprastas teatro pasirodymas, o labai asmeniškas, psichologiškai jautrus pasakojimas, į kurį įtraukiami ir žiūrovai. Kalbėjimas apie vaikystės patirtis, šeimos santykius, tėvo ir sūnaus ryšį, žmogaus tapatybę, gebėjimą atleisti buvo papildytas emocingais judesio akcentais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais. Žiūrovus tai paveikė.
Festivalio uždaryme Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė dėkojo visiems teatrams, režisieriams, aktoriams, kūrybinėms komandoms, organizatoriams, žiūrovams ir rėmėjams. Ji įteikė padėkas ir saldžias dovanas. Teatrų režisieriai šiltai ir nuoširdžiai dėkojo Jolantai Narbutaitienei, visai komandai ir sakė, kad į Ignaliną kasmet sugrįžta tarsi į namus, nes čia gera ir tikra.
„Bildučiai“ ir vėl sukūrė didelę ir gražią teatro šventę, kuri neturi amžiaus ribų, kasmet nustebina, leidžia kūrybingai augti, jaunimui išreikšti save, laisvai kalbėti apie svarbius dalykus, pažinti ir ieškoti atsakymų. Tai ir nuostabus draugystės bei meninės bičiulystės pavyzdys – dešimtmečius augantis ir auginamas. Tegul ši kūrybinė dvasia skamba dar ilgai, o meilė teatrui stiprėja iš kartos į kartą!
Lina Kovalevskienė,