Ignalinos jubiliatės
Rugsėjo 12 d. garbingo 90-ojo jubiliejaus proga pasveikintos dvi ignalinietės Franciška Valėnienė ir Emilija Bartašienė. Jas aplankė savivaldybės meras Justas Rasikas ir seniūnas Valentinas Rumbutis, jubiliatėms dėkoję už jų gyvenimo darbus, sukauptą išmintį ir patirtį, linkėję sveikatos, šviesių dienų, artimųjų meilės ir šilumos. Abi moterys tiesiog sužavėjo savo optimizmu, mokėjimu džiaugtis gyvenimu ir žmonėmis.
Franciška Valėnienė sakė jau kelinta diena jaudinasi svečių laukdama. Su savo šeima jubiliejų atšventė savaitgalį. Nors iš pradžių ir labai nenorėjo, buvo nuvežta į restoraną, o kai jau didžiulis būrys vaikų, anūkų ir proanūkių susirinko, tai liko labai patenkinta gražia švente ir visais savo mylimais. Ir kaipgi nesidžiaugsi!
Franciškos vaikystė prabėgo Rizgūnų kaime. Sunkūs buvę laikai, tačiau žmonės mokėjo linksmintis: ,,nors ir neturėjom kuo labai pasipuošti, bet buvom linksmi, šokdavom, dainuodavom...“. Moteris prisiminė, kaip būdama 18-os važiavo uždarbiauti į Rusiją, dirbo prie geležinkelio, gyvendavo vagone, maistą lauke virdavo. Grįžusi ištekėjo, trijų sūnų ir dukros susilaukė. Ji dirbo Kančioginos fermoje melžėja, vyras Antanas kolūkio laukuose triūsė. Greitai prabėgo tie metai, lyg upėje vanduo nutekėjo, vasarų žiedais nužydėjo... Vyrą palaidojusi dar kurį laiką viena kaime gyveno, nejauku ir baisoka vienai moteriai. Kaip sunku jai buvę palikti savo namelius, kokia skaudančia širdimi ji važiavo į Ignaliną. Į savo Valėnų kaimą vis sugrįždavo, tai vieną, tai kitą daiktelį pasiimdavo. Paskui sodybą pardavė ir ilgainiui pamiršo. Dabar ramiai gyvena savo mažame, gražiame butuke, kur viskas po ranka. Ir į polikliniką, ir į bažnyčią pati nueina. Džiaugiasi gerais vaikais, 7 anūkais, 9 proanūkiais ir Dievuliui dėkoja už kiekvieną gražią dieną...
Emilija – smagi žemaitė, kilusi iš Rietavo krašto. 1963 m. ji su vyru Alfonsu ir dviem mažais vaikais atvažiavo gyventi į Ignaliną, nes vyras gavo paskyrimą dirbti laikraščio ,,Nauja vaga“ redaktoriumi. Tačiau jaunai šeimai neilgai buvo lemta džiaugtis laime, po sunkios ligos vyras mirė ir Emilija svetimame krašte liko viena auginti vaikų. Užsimiršo visi sunkumai, liko tik gražūs prisiminimai. Emilija dirbo buhaltere Buitinio aptarnavimo kombinate, labai tą darbą mylėjo, gražiai prisimena savo vadovus, kolegas. Daugelį jų jau amžino poilsio išlydėjo. Ignaliną moteris atsimena labai suvargusią, akmenimis grįstomis gatvelėmis su mediniais nameliais, paskui ji matė, kaip miestelis augo, statėsi, kaip gražėjo. ,,Mes esame labai dėkingi mamai, kad ji mus su broliu Arvydu taip gražiai augino, į mokslus išleido, džiaugiamės, kad dar galim ja pasidžiaugti...“,– pasakojo dukra Nijolė. Emilija gyrė ir dukrą, ir sūnų, ir savo marčią, ir vienintelį anūką, būsimą gydytoją... ,,Myli mane vaikai dar kol kas...“,– šypsodama sakė. Su savo artimaisiais jubiliejų atšventė savaitgalį. Sakė buvę taip smagu, kad net verkusi iš didelio džiaugsmo...Merui jubiliatė ir toliau linkėjo gražinti Ignaliną, kviesti čia sugrįžti jaunimą.
parengė Lina Kovalevskienė,
tel. (8 386) 51824, mob. 8 656 70424,
el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt
www.instagram.com/ignalinos_savivaldybe/
