Sekmadienį Kačergiškėje švęsti ne tik Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios  tituliniai, Šv. Jono, atlaidai, bet ir paminėtos 30-osios  bažnyčios atstatymo metinės.

Pradžiai šiek tiek istorijos. Svarbiausias Kačergiškės praeities privalumas—sakralinis. Ir ši nuostata aukštaičių atmintyje išliko šimtmečius. Neišnyko ji, ir keičiantis religijoms. Krikščionybė, nepajėgdama atpratinti žmonių  lankytis šventose pagonims vietose, pradėjo jose statyti bažnyčias, koplyčias, kryžius ir senojo apeigų tikėjimo vietas taikė krikščionybei. Kačergiškė - ne išimtis. Šiandien tai - mažiausias ir seniausias Lietuvos bažnytkaimis.

Lietuvos didikams Goštautams XVI a. pradėjus plėsti savo valdas Daugėliškio dvare, 1525 m. Daugėliškyje rašytu raštu Daugėliškio parapijos bažnyčiai aprūpinti buvo perduodami didžiuliai žemės plotai, vandens telkiniai. Kačergiškė tapo parapijos filija. Vienas iš tokių atstatymų, minimas bažnytinėse knygose, įvyko 1748 m. Tada Daugėliškio klebonas Jonas Rozenas iš pušinių rąstų pastatė bažnyčią ir varpinę. 1783 m. ji buvo perstatyta, šventorius aptvertas tvora.

Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, o 1961 m. sovietinės valdžios ji buvo paversta sandėliu. 1990 m. klebono Edmundo Paulionio iniciatyva pradėtas bažnyčios remontas. Atstatymo darbai buvo tęsiami, vadovaujant kunigui klebonui Kęstučiui Raliui, ir baigti 1993 metais.

Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia priklauso Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapijai, turi Šv. Jono titulą. Iškilmingos šventės vyksta Šv. Jono Krikštytojo (06-24) ir Šv. Baltramiejaus (08-24) vardadieniais. Švento Jono titulas bažnyčiai buvo suteiktas neatsitiktinai. Tuo titulu buvo įprasminta ne tik krikščioniška atlaidų šventė, bet prisitaikyta ir prie etninių papročių, turėjusių šimtmetines tradicijas.

Šioje bažnyčioje kunigo tarnystę ėjo  Aldas Čeponis (1998-2010), Jonas Kardelis (2010 – 2013), Antanas Domeika (2013 – 2015), Bernardas Augaitis (2015 -2022), dabar šias pareigas eina kunigas Rimas Kalmatavičius.

Kaip ir bet kuri bažnyčia, Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia telkė aplink save tikinčiuosius ir visą vietos bendruomenę. 2012 metais, įgyvendinant projektą „Atsigręžkime į kultūros paveldą, papročius“, vyko pleneras, parengta ir išleista istorinė knygelė „Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštys istorijos verpetuose“, bažnyčia restauruota.

1995 metais prie bažnyčios iškilo Teofilio Patiejūno „Jėzaus žengimo į Dangų“ skulptūra, šventoriuje stovėjusi iki 2021 metų. 2021 metų spalio mėnesį Šiūlėnų kaimo bendruomenės iniciatyva pastatyta nauja „Jėzaus žengimo į Dangų“ skulptūra (autorius Vladas Sviridovas).

Šalia bažnyčios nuo 2011 metų stovi ir Teofilio Patiejūno skulptūra 1831 metų sukilimo įvykiams atminti.

Sekmadienį patsai Dangus laimino šventę, į kurią susirinko didelis pulkas tikinčiųjų, bendruomenės narių. Sulaukta ir svečių.

Po iškilmingų Šv. Mišių, kurias aukojo kunigas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Ralys, sveikinimo žodį tarė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, pasidžiaugęs susirinkusiais ir jų puoselėjamomis tradicijomis.

Tikintieji9, bendruomenė dėkojo bažnyčios atstatymo darbus vykdžiusiems kunigams Edmundui Paulioniui ir Kęstučiui Raliui. Jiems skirti bendruomenės suvenyrai. Kadangi Edmundo Paulionio šventėje nebuvo, jam skirtą dovaną pažadėjo perduoti kunigas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Ralys, nuoširdžiai pasidžiaugęs bendryste su šio krašto žmonėmis. Pagarba ir džiaugsmas – abipusis: šio krašto žmonės ir šiandien su meile mini čia tarnystę ėjusį kunigą Kęstutį.

Tikinčiųjų dovanos buvo skirtos ir kitiems Kačergiškėje dirbusiems kunigams. Visiems geradariams Naujojo Daugėliškio parapijos choras sugiedojo „Ilgiausių metų“.

Pagerbti buvo ir dienos varduvininkai: Jonų ir Janinų galvas papuošė ąžuolo vainikai.

O vėliau bažnyčios erdves užpildė nepaprastai dvasingas violončelininkės Kornelijos Petkutės ir dainų autorės bei atlikėjos Vilijos Radvilės koncertas.

Po iškilmių visi šventės dalyviai buvo pakviesti į agapę, kurioje buvo vaišinami net keliais karštais patiekalais ir užkandžiais. Labai pasistengė Šiūlėnų bendruomenės moterys, Zita Raketienė iš Gilūtų. Visi buvo sotūs. O smagumo visiems dovanojo šventoriuje koncertavusi „Sadūnų“ kapela.

Kas muzikos klausėsi, kas seniai matytus pažįstamus kalbino, kas šokiui pakilo, kas čia pat eksponuojamą Teofilio Patiejūno tapybos darbų parodą apžiūrėjo, talentingąjį savo kraštietį geru žodžiu prisimindami.

Šventę organizavo Ignalinos rajono kultūros centro Šiūlėnų padalinys, Šiūlėnų kaimo bendruomenė, Naujojo Daugėliškio seniūnija. Šventę parėmė Daivos Laurinčiukienės įmonė, Ignalinos kredito unija, Ignalinos rajono kultūros centras

Marijona Lukaševičienė