Erdvi pakalnė už buvusios Linkmenų vidurinės mokyklos, link ežero – Jurgelėnų valdos. Pavasarėjant gali manyti, kad čia – tikras kurortas. Gražus dviaukštis namas, langais besidairantis į ežero platybę, kitais – vis dar mokyklos pusėn pažvelgiantis. Dabar jame jau kurį laiką Jadvyga gyvena viena. Bet – ne vieniša.

Buvusi Gaidelytė gimė ir su dviem jaunesniais broliais augo Šiūlėnuose. Visi Gaidelių vaikai linko mokytis. Jadvyga baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą ir su paskyrimu atvyko į Tverečių mokyti to krašto vaikų lietuvių kalbos ir literatūros. Jos brolius Vygandą ir  Valentą paviliojo fizika. Valentas netgi tapo habilituotu mokslų daktaru.

O jaunai mokytojai Jadvygai Tverečiuje bendradarbis mokytojas Antanas Jurgelėnas pasiūlė ranką ir širdį. Šeimoje gimė sūnus Laimis ir dukra Vida. Laimis šiuo metu matuoja Europos kelius – yra tolimųjų reisų vairuotojas, jau užauginęs dvi dukras, Indrę ir Kristiną, ir besidžiaugiantis anūku Matu. Juo, beje, džiaugiasi ne tik visa Jurgelėnų giminė. Matas Šurna, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos moksleivis – sporto pasaulyje jau atpažįstamas kaip perspektyvus plaukikas. Jis promočiutei linkėjimus iš Kipro siunčia, kur šiuo metu treniruojasi. Jadvygos dukra Vida pasirinko mokytojos profesiją, kurį laiką dirbo šį darbą, vėliau darbavosi Ignalinos krašto muziejuje, Ignalinos rajono kultūros centre. Jos didysis turtas – trys sūnūs: Mantas, Giedrius ir Domantas.

Tad nors jau daugelį metų Jadvyga Jurgelėnienė, po vyro mirties, gyvena viena, vieniša ji tikrai nesijaučia. Lanko vaikai, atvažiuoja išsiilgę anūkai, proanūkis pradžiugina. O kad ji nepamiršta, mylima, rodo gražiausių rožių puokštė ir vis suskambantis telefonas... Nereikia pamiršti, kad ji – buvusi mokytoja, tad tarp sveikintojų - ir jos buvę mokiniai.

Jubiliatę gražaus gimtadienio proga sveikino ir Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Linkmenų krašto bendruomenės pirmininkė Jolanta Mačiulienė, Linkmenų bibliotekos bibliotekininkė Danutė Daubarienė. Pastaroji žavėjosi Jadvygos užsidegimu skaityti, noru pažinti pasaulį ir polinkiu bendrauti. Gerai, kad iki bibliotekos Jadvygai - žingsniais matuojamas kelias.

Mero pavaduotojas Juozas Rokas perdavė jubiliatei nuoširdžiausius rajono savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimus ir palinkėjimus: ramių dienų, sveikatos, žmonių gerumo ir Dievo palaimos.  Juozas Rokas  įteikė dovaną ir gėlių, linkėdamas jubiliatei visa, kas geriausia.

Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, rišdamas jubiliejinę juostą, priminė Jadvygai buvęs jos mokinys. Jurgelėnai į Linkmenis atsikėlė gyventi 1980-aisiais, kai Antanas buvo paskirtas šios mokyklos direktoriumi. Jono Aleknos prisiminimai apie Jadvygą Jurgelėnienę – patys šviesiausi. Ir ne vien dėl to, kad reiklios mokytojos nebuvo dvejetais „apdovanotas“. Jadvyga Jurgelėnienė daug dėmesio skyrė savo mokiniams, pati mėgo literatūrą ir ragino savo mokinius panirti į knygų pasaulį. Ne vienas buvęs mokinys pasekė jos keliu: pasirinko mokytojo profesiją, lietuvių kalbą ir literatūrą.

Nors jau tris dešimtmečius Jadvyga gyvena ne pagal mokyklinių skambučių ritmą, nors jau seniai yra senjorė, bet pagal metus dar labai guvi, šviesaus proto, puikios atminties, pasitempusi, kas, kad kartais reikia ir lazdelės nusigriebti. Sveikata didžiai nesiskundžia, tik jau daržus ir gėlynus jaunimui patikėjo. Pati godžiai, kaip visą gyvenimą, skaito knygas, žiūri filmus, nepraleidžia žinių, tad puikiai žino, kas dedasi šaly ir pasaulyje, visais klausimais turi savo nuomonę.

Gimtadieniui pasisekė sulaukti ir sūnaus Laimio, kuris ilgam pradingsta užsieniuos. Visą Europą išmaišiusį vyrą traukia Linkmenų ramybė ir namai, kur laukia mama. Negali gi leisti, kad mama savo vaikus, anūkus matytų tik nuotraukose. Jadvyga laiminga dar ir dėl to, kad niekas iš jos išauginto pulko savo krašto neapleido, į užsienius neišskrido.

Galėtų daug pasakoti apie savo, vaikų gyvenimus, gerai prisimena anūkų pirmus žingsnius ir žodžius. Tik kaip jos pačios metai, dešimtmečiai pralėkė – nepastebėjo. Nors juk ne pro šalį ėjo: džiaugsmu apdovanojo, netektimis virkdė, patarimų negailėjo ir į sunkias pamokas lydėjo. Ir vis kvietė tikėti šviesesne rytdiena. Su viltimi dieną palydėti ne taip baugu, su ja rytas šviesesnis aušta.

Ilgiausių metų! Laimingų ir džiugių!

Vida Gasparavičienė