Sekmadienį, sausio 23-iąją, Janina Petrauskienė, kaip įprastai, nuėjo į Naujojo Daugėliškio bažnyčią, išklausė Šv.Mišias, pasimeldė, o parėjusi į namus užsikūrė krosnį. Prieš dieną, sumokėjusi 220 eurų, nusipirko kuro briketų, tad jų ir įmetė į krosnį. Vakarop prigulė, bet po kurio laiko nubudo, pajutusi kažkokį gailumą burnoje. O tada pamatė ir dūmus, tįstančius nuo krosnies. Ten buvo sumetusi drabužius, kad bet kada šiltus ir sausus galėtų apsivilkti. Bet nuo jų jau kilo liepsnos. Janina puolė gesinti gaisro, pildama dubeniu vandenį, kol galiausiai suprato, kad viena ugnies nenugalės. Basa, užsimetusi ant pečių megztuką, puolė pro duris. Ir vakaro tamsoje... pasiklydo, įstrigusi savo kiemo gyvatvorėje.

Gyvenimas – kaip svarstyklės: tai į vieną pusę, tai į kitą. Ir toje nelaimėje Janiną, įstrigusią kiemo gyvatvorėje pamatė atsitiktinai pro šalį važiavęs Ignalinos policijos pareigūnas Antanas Dervinis Jis pirmasis pasirūpino, kad senolė nesušaltų, iškvietė ugniagesius, greitąją medicinos pagalbą.

Aštuoniasdešimt septintuosius metus balandžio 1-ąją švęsianti Janina ligoninėje neužsibuvo. Rimtų problemų ji turi tik dėl regėjimo. Nuo 1984 metų ji – Ignalinos aklųjų ir silpnaregių draugijos narė. (Tai dėl to ir tas paklydimas savame kieme.) Tad nieko stebėtino, kad, išgirdusi apie Janinos nelaimę, jai pagelbėti pasisiūlė Ignalinos aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė Stasė Kulvietienė. Ji priėmė Janiną į savo namus (kuriuose, beje, yra įsikūrusi ir draugijos būstinė). Visi suprato, kad tai – tik laikina pastogė.

Buvo siūlyta Janinai keltis gyventi į globos namus, bet senolė iškart atkirto, kad nori savo krašte būti. Kad ir pirtelėj. Nors pati  kilusi iš Taujūnų, bet Naujasis Daugėliškis jai tapo per daugelį metų savas. Anksti netekusi savo vyro, pati viena augino du sūnus, sunkiai dirbdama, susitaupė pinigų ir nusipirko namus Naujajame Daugėliškyje. Tai kaip tie namai nebus brangūs? Sūnus užaugino, bet - abu ir palaidojo. Vasario 8 dieną bus Vilmanto mirties metinės. Ir vėl, taupydama pinigėlius, vylėsi gedinti motina pastatyti sūnui paminklą.

Ir... Viską surijo liepsnos. Bet ir vėl buvo pasistengta, kad gyvenimo svarstyklėse pilnėtų gerumo lėkštė. Daugėliškiečiai visi kartu nusprendė susigrąžinti Janiną į jos pamiltą kraštą, neaitrinti jos širdies, leisti lankyti jos pažįstamą bažnytėlę. Iniciatyvos ėmėsi Janinos kaimyne save įvardijusi Ramunė Cibulskienė, į darbus kibo Naujojo Daugėliškio seniūnas Gintautas Ruseckas su visa palaikymo komanda.

Tris dienas seniūnijos darbuotojai, Darius, Vytas ir Gintas, kuriems talkino jau minėtoji Ramunė, Aldutė Rudokienė, Elvyra ir Juozas Patiejūnai, švarino, remontavo ir tvarkė pastaruoju metu tuščią buvusį namą Mokyklos gatvėje. Apie nelaimę sužinoję geros valios ir širdies žmonės  ne vien lingavo galvas, atjausdami Janinos nelaimę.

Ramunė vardija: Jekaterina Paukštienė, Onutė Kamarauskienė  ir Danutė Pajarskienė perdavė 250 eurų, Melanija Mačiulienė atvežė reikalingų daiktų, Svajonė Dubinovič atidavė virtuvinius baldus, skalbimo mašiną, dar atveš ir sekciją į didįjį kambarį, „Bikuvos“ prekybos centro direktorius Edvinas Raduševičius parūpino biotualetą, seniūnija įrengė kriauklę (ir ne tik), Genutė iš Vidiškių atvežė šaldytuvą, elektrinę viryklę Janinai padovanojo Ignalinos rajono meras Justas Rasikas. Jo dovanota ir naujutėlaitė minkšta lova, kad Janinos miegas būtų ne tik ramus, bet ir patogus. Apie Janinos bėdą išgirdo net Mielagėnuose. Šio miestelio bendruomenė, „Dainorių“ ir „Volungės“ kolektyvai, seniūnijos darbuotojai, kultūros padalinio, bibliotekos darbuotojai, klebonas Marijonas Savickas „sumetė“ savo atjautą krūvon ir – šiandien Mielagėnų seniūnas Adas Trakymas atvežė Janinai televizorių. Kas pats panašią bėdą išgyvenęs, tas jautriau į kito nelaimę reaguoja. Prisiminkim, kaip lyg Feniksas iš pelenų pakilo Ceikinių bažnytėlė. O Adas Trakymas primena dar ir pernai jo vadovaujamoje seniūnijoje, Raketiškėje, kilusį gaisrą ir po jo nusiritusią gerumo bangą.

Šiandien Janiną aplankė ir ugniagesiai- atvežė ir įrengė dūmų detektorių, kad šis praneštų apie galimą bėdą.Llinkėjo, kad detektorius nereikėtų siųsti tokių signalų.

Nepaliko Janinos vienos bėdoje ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaurės rytų centras, mat Janina yra šios draugijos narė nuo 1984-ųjų Pervedė jai 300 eurų, draugija jau užsakė Janinai naujus akinukus (jie irgi tris šimtus kainuoja...), mat senieji liko sudegusiame name. Stasė Kulvietienė perdavė  ir „kalbantį“ laikrodį.

Šį sekmadienį Janina jau naujuoju keliu ėjo į Naujojo Daugėliškio bažnyčią, mat penktadienį Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, mero pavaduotojas Juozas Rokas pasibedė į Stasės Kulvietienės namų duris, pasirengę nuvežti Janiną į jos naujuosius namus. Palydėti savo globotinę panoro ir Stasė Kulvietienė. Sakė nenoriai Janiną į kelią išleidžianti, mat turėjo gerą pašnekovę. „Daug kabėjom tas dvi savaites, bet daug dar kas liko neišsakyta“, - sakė Stasė.

Važiuojant Naujojo Daugėliškio link, Janinai paskambino kaimynė. „Veža mane namo“, - ištaria Janina ir net kviečia užeiti į svečius. O kai jau Naujajame Daugėliškyje pravažiavome pro jos sudegusius namelius, neišsilaikė – balsu raudojo. Aprimusi kaip maldą kartojo: „Jėzau, negalvojau, kad tiek daug gerų žmonių yra. Kokie man visi geri. Kiek gerų žmonių...“

Bet – tolyn nuo nelaimę primenančios vietos. Sustojam prie namo, kur Janinai paruošta viskas, kad galėtų šiltai ir jaukiai leisti savo dienas, bendrauti su jai nuo seno pažįstamais žmonėmis. Nuo naujųjų namelių, išėjus į gatvę, iškart matyti ir Naujojo Daugėliškio bažnyčia.

Iš tikro, ji – namie. Vos išlipusią iš mašinos, Janytę glėbyje priglaudžia Ramunė. Tarp pasitinkančių- ir Naujojo Daugėliškio seniūnas Gintautas Ruseckas, Marijona Lukaševičienė su kilimu glėbyje.

Pirmajai į namus žengti leista šeimininkei. Nesunku juose taip pasijausti: sutvarkyta virtuvė, įrengtas miegamasis, baigiamas tvarkyti didysis kambarys. O jau pakūrenta! Janina net sutrinka, sako pati daugiau krosnies nekursianti, nors \visą gyvenimą tai darė. Ją ramina Ramunė ir veda į miegamąjį, sodina, kad senolė apsiramintų – tiek visko per vieną dieną. Ant lovos net dvi poros megztų  kojinių padėtos, kad kojoms būtų šilčiau. Ir net šventųjų paveikslai ant sienos. Kiek gerumo ir šilumos šiose detalėse.

Ignalinos rajono meras Justas Rasikas pirmiausia dėkojo visiems, kurie kas kuo galėjo prisidėjo, įkurdinant Janiną naujame būste.

- Gerai, kai aplinkui šilti, atjaučiantys žmonės, bėdoje atskubantys į pagalbą. Juk kiekvienas gali atsidurti tokioje situacijoje, - sakė meras, Janinai linkėdamas apsiprasti naujuose namuose, kreiptis, jei dar reikės kokios pagalbos. O kad ateinančius svečius Janina turėtų kuo pavaišinti savotiškų įkurtuvių proga įteikia ir šakotį,

Naujojo Daugėliškio seniūnas Gintautas Ruseckas ta pačia proga atnešė žydinčių gėlių vazonėlyje – ir gyvasties namuose bus, ir Janinai bus kuo rūpintis, pavasario laukiant. O kad ji tikrai jaustųsi šių namų šeimininke, perdavė Janinai raktą.

Marijona Lukaševičienė kviečia talkon, mat reikia patiesti jos atvežtą dovanų kilimą. Taip po trupinį dedant – kupina gerumo lėkštė! Prisėdo Janina ant naujos (mero dovanotos!) lovos ir susigraudino:

- Aš jums tik ačiū galiu pasakyti. Tik ačiū.

O Ramunė primena, kad Janytė žadėjusi ir Mišias už visus, jai padėjusius, užsakyti, ir melsti, melstis...

Melstis ji galės ir namuose. Ramunė pasakoja, kad sudegusiame name likęs vienas kambarys permerktas vandeniu. Po gaisro triskart į šiuos namus su Janina važiavusi Ignalinos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė Lina Baušienė surado permirkusius Janinos dokumentus, namuose laikytus pinigus. Iš gaisravietės Janinos kaimynės paėmė tik dvi vazas ir du šventųjų paveikslus, kuriuos ir perdavė jos įkurtuvių naujuose nameliuose dieną. Tebus visos Janytės maldos ten, Danguje, išgirstos ir įskaitytos.

Vida Gasparavičienė