Šiemet žvyrkelių būklė yra prasta, tačiau nepaisant permainingos žiemos nuo sausio valstybinės reikšmės žvyro dangos keliuose nuolat dirbo AB „Kelių priežiūra“. Bendrovės greideriai per šių metų tris mėnesius profiliuodami žvyrkelius jau nuvažiavo 5 tūkst. kilometrų. Mechanizmai ir šiuo metu nesustodami tęsia darbus ten, kur danga pradžiūvo ir yra optimali darbams vykdyti.

Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga prižiūri „Kelių priežiūra“. Tai daroma pagal turimą pavedimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šalyje nuolat vykdomos kelių patrulinės apžiūros, kurių atlikimo tikslas – nuolat fiksuoti kelio elementų ar jo dalių pažaidas tiek asfalto, tiek žvyro dangų keliuose, jas šalinti (pagal pavojingumą ir technines galimybes – skubos tvarka) arba planuoti reikalingus atlikti priežiūros darbus.

Kelininkų teigimu, ši žiema nebuvo dėkinga keliams dėl nedidelio įšalo ir nuolatinių atšilimo ciklų. Pirmiausia, įšalusios dangos sluoksnis iš esmės daugelyje vietų ganėtinai plonas, tad sunkus transportas jį laužo, formuojasi didelės ir gilios duobės, provėžos. „Kelių priežiūra“, suderinusi su LAKD, polaidžio laikotarpiui apriboja krovininių automobilių eismą kai kuriuose keliuose, kurių danga silpnesnė, labiau nudėvėta ir kyla pavojus, kad gali būti sulaužyta. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kad sunkiasvorės transporto priemonės nesilaiko apribojimų, apie tai kelininkus informuoja ir patys gyventojai.

Antra, žvyro danga didelėje dalyje kelių labai nudėvėta, suplonėjusi, daug kur nebelikę viršutinio profiliuojamo sluoksnio. Dėl šalyje lėšų kelių infrastruktūrai stygiaus vėluoja paprastasis kelių remontas, kurio metu būtų storinama žvyro danga, sutvarkomas vandens nuvedimas, atstatomi kiti kelio parametrai.

Trečia, kol įšalas nebuvo pilnai nepasitraukęs (ypač miškingose vietovėse arba ten, kur sunkesni molingi gruntai) neturėta galimybių žvyrkelių tvarkingai sugreideriuoti, nes mechanizmai negali atlikti darbus pilnu dangos storiu, taip pašalindami esamus nelygumus ir atnaujindami dangą iki vienalytės konsistencijos. Be to, kai greideriuojamas tik viršutinis, vandens prisotintas dangos sluoksnis, tiesiog palyginama paviršiuje atšilusi patižusi danga, taip suteikiant ypač trumpalaikį efektą.

Ketvirtas svarbus žvyrkelių priežiūros aspektas, pralūžusių vietų taisymas užtrunka dėl tokių defektų gausos bei jau minėto lėšų stygiaus.

Penkta, esant tinkamoms oro sąlygoms, pasitraukus įšalui ir pradžiūvus dangoms, žvyrkeliai palaipsniui sugreideriuoti.

Šiuo metu Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose yra apie 5 800 km rajoninių kelių su žvyro danga. Žvyrkeliai reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl atsiradę defektai šalinami, atsižvelgiant į orų sąlygas – kaip jau minėta, žvyrkelių negalima tinkamai suprofiliuoti esant per daug sausai kelio dangai arba ilgą laiką gausiai lyjant, kai danga permirkusi. Dėl šių priežasčių žvyro dangos gali būti rečiau profiliuojamos, tačiau jos yra stebimos ir darbai atliekami tik tada, kai dangų drėgnumas tampa optimalus.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visos valstybinės reikšmės žvyro dangos turi būti ir yra profiliuojamos, jeigu matuojant po 3 m ilgio liniuote skersine ir išilgine kryptimi yra atsiradusių pasikartojančių iškilimų ar įdubų (bangų), kurių aukštis ar gylis neturi būti didesnis kaip 4 cm. Vykdant kelio apžiūrą, aptikus ribines reikšmes viršijantį defektą – organizuojamas profiliavimo darbas. „Kelių priežiūros“ teigimu, visi valstybinės reikšmės žvyrkeliai yra apžiūrimi nustatytu periodiškumu, tuomet vertinami ir jeigu yra poreikis atlikti priežiūros darbus – organizuojami darbai.

Atsiradusios didesnės pažaidos turi būti pašalinamos esant tinkamoms oro sąlygoms ne vėliau kaip per 3 dienas. Bendros patrulinės apžiūros žvyrkeliuose vykdomos ne rečiau kaip kas 21 dieną. Gavus kritinę informaciją, pavyzdžiui, dėl didelių pažaidų žvyro dangoje, tuomet vykstama patikrinti ir jeigu bangos pažaidos viršija reikalavimų ribines reikšmes, organizuojami žvyro dangos profiliavimo darbai, kiti galimi sprendimai, statomi atitinkami kelio ženklai saugiam eismui užtikrinti.

Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose galima sužinoti www.eismoinfo.lt. Taip pat paskambinus į visą parą dirbantį Eismo informacijos centrą trumpuoju tel. numeriu 1871 arba numeriu 8 (5) 232 9677, vairuotojai gali gauti ir perduoti informaciją apie eismo sąlygas.

Situacija rajon keliuose

Rajono teritorijoje driekiasi gerokai per penkis šimtus kilometrų krašto kelių, iš kurių daugiau nei trečdalis – žvyrkeliai. Juos prižiūrinti Molėtų kelių tarnybos Ignalinos meistrija dar balandžio mėnesį išvažiavo į kelius pirminiam greideravimui. Šiuo metu, kaip teigė meistrijos vyr.inžinierius Gintaras Bagdonas, po vieną kartą sugreideruoti ir suprofiliuoti visi žvyrkeliai. Didžiausių pralaužų po šios žiemos būta  ties Kačergiške, Šiūlėnais, ties Lazinokomis, Pivorais. Problemų daugiau tuose ruožuose, kur į žvyrkelius išvažiuoja miškovežiai.

Meistrijos patruliai, kaip ir numatyta, kas 20 dienų atlieka visų kelių patruliavimą, tad problemos kelininkams žinomos. Pagal patrulių ataskaitas (kartais – ir skambinančių piliečių pranešimus) ir sudarytas užduotis technika išvažiuoja į kelius. Dabar greideris rajono žvyrkeliais važiuoja jau po antrą kartą. Pavyzdžiui, šiandien greideris jau nuo 6 valandos ryto dirba rajono keliuose, ir jį vairuotojai galėtų pamatyti  ties Mielagėnais, Paliesiumi, Paringyje, Rubelninkuose, Kazimierave ar Meikštuose. Kaip pabrėžė Gintaras Bagdonas, sunkesniuose kelio ruožuose per dieną greideris gali tinkamai sutvarkyti tik kokių 10 kilometrų kelio, tad kai kam tenka geresnio kelio ir palaukti.

Apskritai, kaip pastebi meistrijos specialistai, rajone krašto kelių dangos susidėvėjusios ir dažnai tenka tik „gaisrus gesinti“: lokaliai užpilti didesnes kelio pralaužas žvyro mišiniu. Didesniems kelio remontams reikia rengti defektinius aktus ir tikėtis finansavimo.

Vida Gasparavičienė.