Ar reikia linksniuoti žodį „omikron“?

Graikiškų raidžių pavadinimai termininiuose junginiuose rašomi lietuviškais rašmenimis, mažąja raide, be kabučių, negramatinami (nederinami nei linksnio galūne, nei kirčiavimu). Taigi dalykinėje kalboje – „omikron atmaina“. Šnekamojoje kalboje gali būti vartojama „omikrono atmaina“.

Kaip rašyti: „Kuršių nerija“ ar „Kuršių Nerija“?

Astronominių ir geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žvaigždė, ūkas, planeta, sala, pusiasalis, ragas, nerija, sąsiauris, pelkė, kalnas, kelias, gatvė, alėja, sritis, rajonas). Taigi rašytina „Kuršių nerija“.

Ar galima vartoti terminą „imposteris“?

Tai nevartotina svetimybė. Galimi pakaitalai – „apsimetėlis; apsišaukėlis, apgavikas“.

Kaip taisyklingai: „ekslibrisas“ ar „ekslibris“?

Norminė forma yra „ekslibrisas“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama: „ekslibrisas – meniškas knygos savininko ženklas“.

„Vienaaukštis namas“ ar „vienaukštis namas“?

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiami abu variantai: „vienaaukštis“ ir „vienaukštis“.

Ar vartotinas terminas „akvatlonas“?

Taip, tai teiktinas tarptautinis sporto terminas. Akvatlonas – triatlono rūšis, susidedanti iš dviejų rungčių – bėgimo ir plaukimo: 2500–5000 m bėgimo, 1000–2000 m plaukimo ir vėl 2500–5000 m bėgimo. Plaukimas – pagrindinė, kovos rezultatą lemianti rungtis.

„Būti greta“ ar „būti šalia“?

Prieveiksmis „greta“ reiškia buvimą šalia ko nors. Taigi abu pasakymai – „būti greta“ ir „būti šalia“ – yra taisyklingi.

Ar galimas pasakymas „atstatyti sveikatą“?

Veiksmažodis „atstatyti“ reikšme „grąžinti kokį dalyką į buvusią (nesusijusią su stovėjimu) padėtį“ vertinamas kaip verstinis ir vengtinas vartoti. Vartotini junginiai su veiksmažodžiais „grąžinti“, „atkurti“. Tačiau ne visada medicinos srityje „atstatyti“ tiksliai gali būti pakeistas. Todėl siūloma vartoti „susigrąžinti sveikatą“, o pasakymas „atstatyti sveikatą“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

Ar reikia didžiąja raide rašyti žodį „gavėnia“?

Laikotarpių pavadinimai  dažniausia rašomi mažąja raide: „adventas“,  „pasninkas“, „ramadanas“ ir pan.  Taigi žodis „gavėnia“ rašomas mažąja raide. Tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų.

Ar reikia nosinės raidės žodyje „užgeso“?

Šio žodžio tik esamojo laiko šaknyje rašoma nosinė raidė – „gęsta“, „užgęsta“. Kitos formos rašomos be nosinės raidės. Taigi – „užgeso“.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, terminų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Tarptautinių žodžių žodynu“, „Sporto terminų žodynu“, leidiniu „Kalbos patarimai. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S 2)“.