Kaip kirčiuoti: „baravykùs“ ar „baravỹkus“, „raudonikiùs“  ar „raudoni̇̀kius“?

„Baravykas“ ir „raudonikis“ yra antrosios kirčiuotės žodžiai, todėl daugiskaitos galininke kirtis šoka į galūnę –  „baravykùs“, „raudonikiùs“.

Kaip taisyti: „krepšinio podcastų veidas“?

Svetimybę „podcast“ siūloma keisti atitikmeniu „tinklalaidė“. Todėl taisoma „krepšinio tinklalaidžių veidas“.

Ar vartotinas žodis „kriteriumas“?

Ne, „kriteriumas“ nevartotina svetimybė, vartotina „žiedinės lenktynės“.

Kaip taisyti: „gavosi taip, kaip norėjome“?

Veiksmažodis „gautis“ nevartotinas savaimine rezultatine reikšme, jis keičiamas „išeiti“, „atsitikti“, „būti“. Todėl taisome „išėjo taip, kaip norėjome“.

Kaip kirčiuoti: „asmuo su negalià“ ar „asmuo su nẽgalia“?

Daiktavardis „negalia“ kirčiuojamas dvejopai: pagal 2 kirčiuotę „negalià“ ir pagal 1 kirčiuotę „nẽgalia“.

„Kas vakaras“ ar „kas vakarą“ vis naujas koncertas?

Veiksmo dažniui reikšti vartotinas ir vardininkas, ir galininkas, todėl abu pasakymai yra lygiaverčiai bendrinės kalbos normos variantai.

Kiek didžiųjų raidžių gatvės pavadinime „Senojo Kaimo g.“?

Kai gatvės vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide. Taigi rašoma – „Senojo Kaimo g.“

Rūkyti ar rūkinti žuvį?

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas žodis „rūkyti“ – dūmuose laikyti, kad apdžiūtų ir ilgiau negestų.

Kaip vertinamas žodis „stresas“?

Tai tarptautinis žodis, jis gali būti vartojamas, tačiau pirmenybė teikiama lietuviškiems atitikmenims „įtampa“, „sukrėtimas“.

Ar vartojamas terminas „inspiruoti“?

Jis gali būti vartojamas, tačiau geriau rinktis lietuviškus atitikmenis „įkvėpti“, „sužadinti“.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi „Tarptautinių žodžių žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.