Ar taisyklingas terminas „vandens skaitliukas“?

Skaičiuojamasis įtaisas yra ne „skaitliukas“, o „skaitiklis“. Taigi turi būti – „vandens skaitiklis“.

Kuo pakeisti žodį „inspiruoti“?

Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi lietuviški pakaitai „įkvėpti“, „sužadinti“.

Kaip rašyti: „mašinėlė iš lego detalių“ ar „mašinėlė iš „Lego“ detalių“?

Simbolinis pavadinimas žaidimas „Lego“, kilęs iš Danijos bendrovės pavadinimo, jau tapo bendriniu žodžiu ir rašomas be kabučių. Todėl rašykime – „mašinėlė iš lego detalių“.

Kaip kirčiuoti: „palaikyti Lietuvos rinktìnę“ ar „palaikyti Lietuvos riñktinę“?

Tai antros kirčiuotės daiktavardis, kirčiuojamas taip: rinktìnė, rinktìnės, rinktìnei, rinktìnę, rinktinè, rinktìnėje.

Kartu ar atskirai rašoma „per daug“?

Samplaika „per daug“ visada rašoma dviem žodžiais. Dalelytė „per“ visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių: „per pilnas“, „per brangu“, „per didelis“, „per platus“.

Išimtis:„pernelyg“, „nepernelyg“.

Ar galima prie elektroninio laiško „prisegti priedą“?

Jau ne kartą buvo rašyta, kad tiek prie elektroninio, tiek prie paštu siunčiamo laiško priedai pridedami, o ne prisegami. Taigi sakykime – „pridėti priedą“.

Ar reikia antro taško, jei sakinys baigiasi trumpiniu „ir kt.“?

Sakinio gale, kai susiduria grafinės santrumpos taškas ir sakinio pabaigos taškas, rašomas vienas taškas – „ir kt.“ 

Ar reikia taisyti: „teikiame tvirtinimui pareigybių sąrašą“?

Abstrakčiųjų priesagos „-imas, -ymas“ daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti yra nevartotinas. Dažniausia jis taisomas bendratimi. Todėl taisykime – „teikiame tvirtinti pareigybių sąrašą“.

Kuri forma taisyklinga: „sudie“ ar „sudiev“?

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ abu variantai – „sudie“ ir „sudiev“ – teikiami kaip lygiaverčiai.

„Atleistas iš darbo paties prašymu“ ar „atleistas iš darbo pačiam prašant“?

Pagrindinio veiksmo pagrindui, susijusiam su veiksmo sukėlėju, reikšti esamojo laiko padalyvio konstrukcija vengtina, vartotinas kilmininkas su „-imas (-ymas)“ daiktavardžio įnagininku.  Taigi – „atleistas iš darbo paties prašymu“.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, Terminų banku.