„Rūbas“ ar „drabužis“?

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tiek žodis „rūbas“, tiek „drabužis“, „apdaras“. Tačiau žodis „rūbas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o pirmenybė teikiama žodžiui „drabužis“.

Ar vartojamas muzikos terminas „hip hop“?

Siūloma vartoti adaptuotą formą „hiphopas“.

Ar reikia kabučių pavadinime „Sodra“?

Žodis „Sodra“, kaip ir kiti simboliniai įmonių pavadinimai, rišlioje kalboje rašomas laikantis bendrųjų rašybos taisyklių, t. y. su kabutėmis – „Sodra“.

Ar taisyklinga rašyti „eko žygis“?

„Eko-“ yra sudurtinių žodžių pirmoji dalis, rodanti jų reikšmės sąsają su namais, ūkiu, augimo, buvimo vieta, aplinka (ekologija), ūkio tvarkymu. Su kitais žodžiais „eko-“ rašoma kartu. Taigi – „ekožygis“.

Kaip taisyklinga: „aplinkkelis“ ar „aplinkelis“?

Sudurtiniuose žodžiuose dėmenų sandūros priebalsiai paprastai rašomi pagal žodžio sudedamąsias dalis, nors jie ir būtų suskardėję, suduslėję ar susilieję. Todėl rašytina „aplinkkelis“.

Ar vartotinas žodis „foto“?

„Foto-“ yra pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba fotografija. Dėmuo „foto-“ vienas nevartojamas, jis eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomas kartu su antruoju – fotodokumentai, fotokopija.

Kaip atskiras žodis pavartotas „foto“ laikomas svetimybe. Jis keičiamas žodžiais „nuotrauka“, „fotografija“.  

Ar vartotinas žodis „piknikas“?

Vaišių gamtoje reikšme tiek žodis „iškyla“, tiek „piknikas“ vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.

Kuo keisti muzikos terminą „folk rock“?

Siūloma vartoti adaptuotą formą „folkrokas“.

Kada vartojamas terminas „medijos“?

Medija – komunikacijos priemonė arba kanalas – informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą; medijos yra tarpasmeninės (telefonas) ir masinės (radijas, spauda, televizija; jų visuma vadinama žiniasklaida).

„Medijos, medijų menas“ – menas, kuriamas naudojantis aparatinėmis medijomis, paprastai jas jungiant ir derinant.

„Vestibulinis aparatas“ ar „vestibuliarinis aparatas“?

Abu terminai yra vartotini. „Tarptautinių žodžių žodyne“ teikiama „vestibuliarinis, žr. vestibulinis“. „Vestibulinis aparatas“ – kūno pusiausvyros organas, juntantis galvos judėjimą ir jos padėtį erdvėje. Terminų banke siūlomas sutrumpintas variantas vestibulinis ir jo pakaitalas – „pusiausvyros aparatas“.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, Terminų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.