Kaip kirčiuojamas gatvės pavadinimas „Pelenių gatvė“?

Gatvės pavadinimas padarytas iš vietovardžio „Pelẽniai“, kuris kirčiuojamas pagal antrą kirčiuotę (riestinis kirčio ženklas ant antrosios -e-). Daugiskaitos kilmininke kirtis lieka toje pačioje vietoje, todėl kirčiuojame – „Pelẽnių gatvė“.

„Gegužė“ ar „gegužis“?

Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui – „gegužė̃ “. „Gegužis“ – šalutinis normos variantas, prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

Kaip kirčiuoti: „prìtarta“ ar „pritárta“?

Bevardės giminės neveikiamosios rūšies dalyvis „prìtarta“  kirčiuojamas priešdėlyje – „sprendimui prìtarta“.

Kuo pakeisti terminą „hostingas“?

Lietuviškas terminas yra „priegloba“ (tai svetainės paslauga, tinklalapių priėmimas, publikavimas; paslaugų arba vietos ištekliams suteikimas kam nors kitam savame kompiuteryje, savoje svetainėje, duomenų saugykloje).

Ar vartotinas žodis „baneris“?

„Baneris“ – svetimybė. Vartotini pavadinimai „reklaminė juosta“, „reklamjuostė“, „reklaminis paveikslėlis“, „reklaminis langelis“, „kaičioji reklama“.

„Pėsčiasis“ ar „pėstysis“?

„Pėstysis“ yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra „pėsčiasis, pėsčioji“.

Ar pasvirasis brūkšnys tarp žodžių turi būti rašomas su tarpais ar ne?

Pasvirasis brūkšnys tarp žodžių ir jų sutrumpinimų rašomas su tarpais: „rajonų / miestų tarybose“, „tel. / faks.“.

Tarp simbolinių santrumpų pasvirasis brūkšnys rašomas tarpų: „vėjas 5–7 m/s“.     

Kaip taisyklingai: ingredientas ar ingridientas“?

Taisyklinga rašyba – „ingredientas“.  Tačiau jį siūloma keisti lietuviškais atitikmenimis: „sudedamoji dalis“, „sudėtis“. „Ingredientas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

Kaip kirčiuoti: „pãveldas“  ar „pavéldas“?

Tai 3b kirčiuotės žodis. Vienaskaitos vardininkas – „pãveldas“ (K. pãveldo, N. pãveldui, G. pãveldą, Įn. pãveldu, Vt. paveldè, Š. pãvelde).

„Nedarbas“ ar „bedarbystė“?

Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ įrašyti abu žodžiai: „nedarbas“ – nebuvimas darbo, uždarbio; „bedarbystė“ – darbo nebuvimas.

Tačiau terminas šiam reiškiniui pavadinti yra „nedarbas“ (padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti). Su šiuo žodžiu sudaryti ir kiti terminai: „nedarbo draudimas“, „nedarbo mažinimas“ ir pan.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.