Kelionė į tolimą praeitį
Europos archeologijos dienos Ignalinoje: pažintis su Nalšios žemės praeitimi
Birželio 13 dieną Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos archeologijos dienų renginys, pakvietęs lankytojus leistis į pažintį su seniausia mūsų krašto istorija. Šiemet Europos archeologijos dienos Europoje surengtos jau aštuntą, o Ignalinoje – trečiąjį kartą.
Muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pabrėžė, kad šis renginys yra puiki proga geriau pažinti archeologijos mokslą ir atrasti savo krašto istoriją. Pasak jos, muziejuje pristatyta Nalšios žemės praeitis atskleidžia, kokie turtingi ir vertingi yra mūsų regiono archeologiniai lobiai. Buvo pristatyta paroda ,,Ignalinos ir Utenos krašto priešistorės paveldas: archeologiniai artefaktai iš Utenos kraštotyros muziejaus“.
Renginio dalyvius ir svečius iš Utenos kraštotyros muziejaus pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius. Jis priminė, kad rajone yra net 46 pilkapynai ir 5 pavieniai pilkapiai – unikalūs mūsų praeities liudininkai ir tikri istorijos lobiai, kuriuos svarbu išsaugoti.
Didelio susidomėjimo sulaukė Utenos kraštotyros muziejaus rinkinio kuratoriaus, ekskursijų gido Audriaus Grinskio paskaita „Muziejus ne už stiklo“. Renginyje dalyvavo ir vyriausioji archyvų saugotoja Bronislava Juknevičienė. Įtraukiančiai ir vaizdingai pasakodamas lektorius pakvietė nusikelti į akmens amžių, kai šiose vietovėse dar ganėsi šiaurės elniai. Jis priminė, kad Utenos ir Ignalinos kraštas nuo seno buvo patrauklus gyventi dėl kalvoto kraštovaizdžio, daugybės miškų ir ežerų. Išsakyta mintis, kad muziejų saugyklos galbūt turėtų būti atviresnės visuomenei, nes lankytojai pamato vos apie dešimtadalį visų muziejuose saugomų eksponatų. Archeologija, pasak lektoriaus, yra būdas suprasti praeitį, nors „žemė viską suryja, bet akmuo išlieka“.
Renginio dalyviai ne tik išgirdo pasakojimus, bet ir galėjo iš arti apžiūrėti bei rankose palaikyti archeologinius radinius – akmeninius kirvukus, skiltuvus, senovinius įrankius, bronzos, žalvario ir geležies amžių artefaktus: iečių ir strėlių antgalius, simbolinius raktus, papuošalus. Ypač įdomus Ignalinos apylinkėse, prie Apvartų ežero, rastas mažas kirvukas, naudotas kaip ginklas smūgiui į smilkinį.
Klausytojus sudomino ir klausimas, kaip senovėje akmeniniuose kirvukuose buvo išgręžiamos skylės kotui. Pasirodo, tam naudotas tvirtas tuščiaviduris kaulas. Pasakojant apie pilkapius buvo akcentuota, kad jie – ne tik kapai, bet ir senųjų bendruomenių bendrystės bei religingumo ženklai. Senovės baltų tikėjime ypatingą reikšmę turėjo ugnis, todėl mirusieji dažniausiai būdavo deginami. Ignalinos apylinkėse suskaičiuojama net 148 šventvietės, liudijančios turtingą dvasinį ir kultūrinį šio krašto paveldą. Europos archeologijos dienų renginys dar kartą priminė, kad mūsų krašto istorija slypi ne tik knygose ar muziejų vitrinoje, bet ir po kojomis – žemėje, saugančioje tūkstantmečių paslaptis.
parengė Lina Kovalevskienė,
Tel. (0 386) 51 824, mob. +370 656 70 424
