Birželio 4 d. Ignalinos rajono savivaldybėje surengta išskirtinė mokslinė konferencija. Jos tema – „Mokslas ir Tvarumas: tendencijos Lietuvoje ir Europoje“. Renginys subūrė  šioje srityje dirbančius mokslininkus ir  praktikus, puikiai išmanančius savo amatą meistrus. Dėmesio  centre atsidūrė tai, ką galima sukurti, pasitelkiant vietinius išteklius. Pristatytos  kanapių pluošto, avių vilnos, šiaudų ir molio panaudojimo galimybės bei naujausios  technologijos. ,,Europos horizonto“ programos atstovės informavo apie tvarumą skatinančių projektų finansavimo galimybes. Smagias muzikines pertraukas dovanojo atlikėjas Ignas iš Ignalinos. Konferenciją moderavo Indrė Gruodienė, mero patarėja, ,,Europe Direct Visaginas“ vadovė. 

Ignalinos svečius ir susirinkusius sveikino savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, linkėjęs išgirsti geras idėjas ir bent jau kai ką realiai  įgyvendinti, nes geriausias verslas gali gimti iš tų medžiagų ir priemonių, kurios po ranka, kurios istoriškai, tradiciškai savos. ,,Mes atviri visoms iniciatyvoms ir sveikinsim kiekvieną, kuris imsis sau bei visam kraštui naudingos ir prasmingos veiklos...",– sakė meras. 

Konferencija pradėta Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Egidijaus Zvicevičiaus pranešimu apie tvarias technologijas ir tvarų išteklių naudojimą Žemės ūkio gamyboje. Minėta, kad Lietuvos žemės ūkis gerai išvystytas, jis sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau būtina atsisakyti kai kurių kenksmingų trąšų, investuoti į technologijų tobulinimą bei orientuotis į daugiafunkcinių kultūrų plėtrą. Pristatyti atliktų tyrimų rezultatai.

Konferencijoje pristatyti sprendimai ir technologijos, leidžiantys vietinius žaliavų išteklius paversti vertingais, tvariais produktais. Daug dėmesio sulaukė kanapių pluošto apdirbimo ir pritaikymo galimybės – nuo ekologiškų statybinių medžiagų iki tekstilės gaminių.

Apie pluoštinių kanapių auginimo technologijas, derliaus nuėmimą, perdirbimą kalbėjo agronomas Mindaugas Skruzdys, sakęs, kad Lietuvos klimatas ir dirvožemis puikiai tinka kanapėms auginti ir jų plotai vis didėja. Lietuvoje yra ir taip vadinamų kanapinių namų. Juose labai geras mikloklimatas, komfortas ir žiemą, ir vasarą, puikios šiluminės savybės, atsparumas ugniai, sienose nesiveisia graužikai. 

MB ,,Baltijos Šamanai" vadovas Martynas Moška konferencijos dalyviams pasakojo apie suburtą tvarų gyvenimo būdą propaguojančios  bendruomenės ūkį, kuriame auginamos kanapės, statomi kanapiniai namai, naudojama labai sena technologija. Jų gaminamas kanapių spalių ir kalkių mišinys – ideali medžiaga ne tik naujai statybai, bet ir senų pastatų renovacijai. Palikęs šurmulingą gyvenimą sostinėje, darbą nekilnojamojo turto srityje ir didžėjavimą, Martynas Moška kartu su žmona ir vaikais gyvena visiškame gamtos ramybės kampelyje ir jaučiasi laimingi.

Avių vilna, ilgai laikyta tik šalutiniu gyvulininkystės produktu, taip pat buvo pateikta kaip daugiafunkcinė žaliava, tinkanti šilumos izoliacijai, rūbų gamybai ar net garso izoliacijai. Lietuvoje gyvuoja 7773 avių ūkiai, todėl labai svarbus vilnos panaudojimo technologijų vystymas. Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virgilijus Skulskis pristatė  termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos ir kanapių pluošto gamybą. Pasakota, kaip vyksta vilnos pluošto paruošimas (nuriebalinimas, plovimas, kietinamas, sluoksniavimas), kokie atliekami vilnos gaminių tyrimai, koks gali būti paruošto pluošto panaudojimas statybos objektuose.

,,Sėkmės niekas neatneš ant lėkštės... ", – tokia taisykle vadovaujasi žemaitis verslininkas Antanas Poška, labai smagiai pasakojęs apie jurtų statybas iš vilnos veltinio. Jos gali būti pritaikomos ir pirtelėms įrengti, nes vilnos savybės unikalios. Iš Antano gamyklėlėje suvelto veltinio jo žmona siuva antklodes, čiužinius, pagalves, kuriuos žmonės noriai perka. Likusios atraižos naudojamos juostelėms, skirtoms rankų, kojų sąnarių skausmams malšinti. Vilną, kaip minėta, ir kūdikėliams dėl jų ramaus miegelio reikėtų dėti ant pilvuko.

Dar viena įdomi konferencijos tema – šiaudų ir molio technologijos, kurios, nors ir siejamos su senosiomis statybų tradicijomis, šiandien vis dažniau vertinamos kaip šiuolaikiškas atsakas į klimato kaitos iššūkius. Pranešėjai akcentavo, kad šios medžiagos leidžia kurti tvarius, ekologiškus pastatus, kuriuose dera  gamtos ritmas ir žmogaus poreikiai.

MB ,,Molio galia“ vadovas Ryšard Barkovski sakė esąs tiesiog sužavėtas molio panaudojimo galimybėmis. Jis gamina rankų darbo plytas, molines krosnis, molines plytelės dvarų restauracijoms, stato molio ir šiaudų namus, žavisi tų statinių aura. Kaip pasakojo, kažkada sėdėjo stikliniame biure, gerai uždirbo, bet nesijautė laimingas, dabar užsiima 17 a. technologijomis ir mėgaujasi pačiu procesu. Vyro planuose – pastatyti molio gamyklėlę-muziejų, kuriame vyktų lipdymo edukacijos.

Konferencijos tikslas buvo padėti mokslininkams, verslui ir bendruomenėms, besidominantiems įvairiomis tvariomis technologijomis, ieškoti bendrų sprendimų aplinkos apsaugos, socialinės gerovės ir ekonominio augimo srityse. Visi pranešimai ne tik suteikė žinių, bet ir paskatino diskusijas apie galimybes Ignalinoje plėtoti mažąsias gamybos šakas. Mokslininkų ir praktikų dialogas atvėrė naujas perspektyvas, kaip atgaivinti regioninę ekonomiką, tausojant gamtą ir išsaugant tradicijas. Akcentuota, kad naujas požiūris į tvarumą leidžia kitaip mąstyti. Ir visų svarbiausia žmogus – svajojantis, kuriantis, bandantis, gal kiek keistokas, bet labai darbštus, siekiantis tikslo ir neprarandantis vilties.

Konferenciją organizavo ,,Europe Direct Visaginas“ kartu su partneriais Ignalinos rajono savivaldybe, VšĮ Visagino turizmo plėtros centru, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija.