Karas Ukrainoje. 2022 metai

„Mano nuotraukos negali sustabdyti karo, bet paveikti – gali, nes dokumentinė fotografija yra liudijimas. Gera dokumentinė fotografija išlieka ilgam, ir ji pasakoja apie tai, kaip viskas vyko iš tikrųjų.“ ,– sako fotografas Aleksandras Gliadelovas. A. Gliadelovas (g. 1965 m. Legnicoje, Lenkijoje) yra ukrainiečių fotografas-dokumentalistas, vienas žymiausių Ukrainos kultūros atstovų. Fotografuoti pradėjo 9 dešimtmečio pabaigoje, apdovanotas keliomis svarbiomis meno premijomis. Svarbiausios kūrybos temos – visuomenės socialinės ir sveikatos problemos, humanitarinės krizės, kalėjimai, beglobystė ir kariniai konfliktai. A. Gliadelovas dirbo Moldovoje, Kalnų Karabache, Čečėnijoje, o nuo 2014 m. fotografuoja Ukrainoje. Menininkas bendradarbiauja su daugeliu tarptautinių humanitarinių organizacijų, tarp jų ir su „Gydytojais be sienų“.

2022 metų vasario 24 dienos 5 valanda ryto – tai akimirka, kai po pirmosios sprogimų bangos aido visų Ukrainos žmonių gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Karo metu kinta prioritetai, pasaulėžiūra, keičiasi viskas, ir kiekvienas privalo akimirksniu pasirinkti tam tikrą poziciją. Aleksandras Gliadelovas savąją pasirinko gerokai anksčiau, nei prasidėjo bombardavimai – jis karą Ukrainoje fotografuoja nuo 2014-ųjų, savo ginklu pasirinkęs LEICA M6 analoginį fotoaparatą.

Fotografo tikslas – pasakoti už tuos, kurie jau nebegali prabilti. Kai kovo 30 d. rusų daliniai pasitraukė iš Kyjivo srities Bučos rajono miestų ir gyvenviečių (Irpinės, Bučos, Hostomelio, Borodiankos ir kt.), kitą dieną į šias priešo nusiaubtas teritorijas įžengusi Ukrainos kariuomenė išvydo neįtikėtiną skausmą ir tragediją. A. Gliadelovas ten padarė šimtus sugriautos praeities kadrų, bet visose jo nuotraukose matyti ir viltis, ir grįžimo į įprastą gyvenimą galimybė.

Šį tekstą parašė Katerina Kostenko, Kyjivo Nacionalinės vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijos Meno istorijos ir teorijos fakulteto studentė. Nuo 2022 metų kovo mokslą tęsia Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedroje.

Parodos kuratorius – Gintaras Česonis

Parodos organizatorius – LNDM Nacionalinė dailės galerija

Parašai po nuotraukomis:

Prekybos ir pramogų centras „Retrovilis“ po apšaudymo. Kyjivas. 2022

Vyras dairosi pro skylę savo bute. Jis retkarčiais grįžta į namus ir pasiima knygų. Buto šeimininkas turėjo gerą biblioteką ir dabar ją po truputį tvarko. Kyjivo sritis. 2022

Operacinė. 2022

Operacinė. 2022

Kritusių ukrainiečių karių atminimui – gėlėmis nuklotas sudegęs Ukrainos šarvuotis. Makarovas. 2022

Automobilio tempimas per sugriautą tiltą. Kyjivo sritis. 2022

Tankas Žytomyro kelyje. 2022

Makarovas. 2022

Jaučiai ir sudegęs rusų šarvuotis. Kelyje į Didžiąją Dymerką. 2022

Žuvęs rusų kareivis. Kelias už Brovarų. 2022

Sunaikintas „AN-225 Mrija“, didžiausias lėktuvas pasaulyje. Hostomelis. 2022

Sugriautos aviacijos gamyklos „Antonov“ teritorijoje – sudegusi rusų technika. Kyjivas. 2022

Sugriautos aviacijos gamyklos „Antonov“ teritorijoje – sudegusi rusų technika. Kyjivas. 2022

Gaisras biurų pastate po apšaudymo. Čaiki. 2022

Gaisras biurų pastate po apšaudymo. Čaiki. 2022

Ukrainos kariai. 2022

Civilių evakuacija iš okupuotų Kyjivo srities miestų. Tiltas per Irpinę. 2022

Sugriautas namas Kyjivo srityje. 2022

Rusų kareivių apšaudytas Taraso Ševčenkos biustas. Buča. 2022

Vienintelė galimybė išsigelbėti iš Rusijos armijos okupuotų miestų – iš Bučos ir Irpinės pereiti į Kyjivą susprogdintu tiltu per Irpinės upę. 2022

Ukrainos kariai gelbsti sužeistą žmogų. Tiltas per Irpinę. 2022

Sudegęs kovinis žvalgybos automobilis. Buča, Kyjivo sritis. 2022

Ukrainos kariai padeda civiliams persikelti susprogdintu tiltu iš Irpinės ir Bučos į Kyjivą. Šis kelias – vienintelis, gelbstintis iš Rusijos armijos okupuotų miestų. 2022

Kapelionas laimina išsigelbėjusius Bučos rajono (Kyjivo sritis) gyventojus. Tiltas per Irpinę. 2022

 

L. Kovalevskienės nuotraukos (paroda Ignalinoje)