Tai jau antrasis U. Žilytės kurtas pašto ženklas Lietuvos kulinarinio paveldo tema. Ji nupiešė ir 2020 m. išleistą pašto ženklą šaltibarščiams.

Apie šakočio kepimą Europos šalyse jau yra žinoma nuo XV a. Jį Vakarų Europoje kepdavo vienuoliai, kurie šio skanumyno gamybos receptus laikė paslaptyje. Panašius saldėsius kepa ir kitose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje šiuo metu egzistuoja net apie 60 skirtingų šakočio receptų, todėl jie gali skirtis ir skoniu, ir formavimo principas. 

Pasakojimai apie šakočius siekia XV a., kuomet šakočius kepti pradėjo vienuoliai ir ilgą laiką griežtai slėpė jo receptą.

Pagrindiniai lietuviško šakočio ingredientai – kvietiniai miltai, cukrus arba medus, kiaušiniai bei grietinė. 

Manoma, kad šis saldumynas į Lietuvą iš Vokietijos atkeliavo XIX a. antroje pusėje, kuomet jį pradėta kepti pirmiausiai dvaruose ir klebonijose. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jis vadinamas ragiumi, raguotiniu arba bankuchenu – pastarasis žodis kilęs nuo vokiškio šio deserto pavadinimo Baumkuchen (medis-pyragas).

Šakočiai yra vieni iš garsiausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių, kurie itin dažnai sutinkami ant vestuvių, krikštynų ar jubiliejų vaišių stalo.

Maža to, 2015 m. mūsų šalyje per dvi valandas buvo iškeptas ir didžiausias šakotis visame pasaulyje, kuris įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 

Parengta pagal AB Lietuvos paštas informaciją

Apie šakotį – pasaulio rekordininką

Primename, kad 2015 metų gegužės 30 dieną šalia Druskininkų esančiame Jaskonių kaime UAB „Romnesa“  (vad. Romualdas Spulis) iškeptas šakotis pateko į Gineso rekordų knygą.

Rekordinis šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną degant tikrai malkų liepsnai. „Factum“ rekordų agentūra užregistravo šiuos rekordo duomenis:

 kepinio aukštis 372 cm,

šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm,

svoris 85,8 kg.

Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Šakotis kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių. Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai:

kiaušinių – 1 700 vnt.,

miltų – 64 kg,

cukraus – 48 kg,

sviesto – 45 kg,

grietinės – 29 kg.

Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga: keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5m. pločio skarda tešlai ir 3,7 m. aukščio kūgis. Krosniai pagaminti meistrai Laimondas Pukinskas ir Aleksandras Sputai sunaudojo apie 800 kg. metalo.

Milžiniško saldaus bokšto šakočio kepimas yra itin sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Šio darbo ėmėsi jau daugiau nei dešimtmetį dirbusiios šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė, kepamo šakočio formą suko du vyrai, o nešti ir pastatyti prireikė net šešių stiprių vyrų.

Lietuvos rekordą - 2,3 m. aukščio ir 67 kg svorio šakotį UAB „Romnesa“ iškepė ir Lietuvos rekordų knygoje įregistravo 2008 m.