Pastaruoju metu džiaugiamės, sveikindami devyniasdešimtmečius, linkėdami jiems ilgų, sveikų ir laimingų gyvenimo metų. Neretai palinkima jiems ir šimto sulaukti. Gal prieš dešimtį metų to, matyt, linkėta ir Elenai Misiūnienei. Gal ne visi tuo tikėjo, pati Elena sako, jog tikrai nemaniusi, bet tas linkėjimas ėmė ir – išsipildė: Elena šią savaitę šventė savo šimtąjį gimtadienį!

Ceikinių seniūnijos Dvarykščių kaime Andriaus ir Izabelės Urbonavičių šeimoje gimusi Elena buvo viena iš trijų vaikų. Atitekėjo į Buckūnus. Ten ir įsikūrė Elenos ir Alberto Misiūnų šeima, ten gimė ir užaugo jų vaikai Bernardas,  Ona (Vaišnienė),  Angelė (Nacevičienė). Dar 2016-aisiais palaidojo Elena Misiūnienė savo vyrą, devintą dešimtį įpusėjusį, o prieš ketvertą metų ir sūnų Bernardą apraudojo. Jei ką lemta žmogui iškentėti, jis ir iškenčia. Dievas, sako, pagal pečius naštą uždeda.

Visą gyvenimą sunkiai dirbusi Elena dabar gal jau tryliktus metus gyvena pas dukrą Onutę Švenčionyse. Jos dabar abi dideliuose, gėlių pilnuose namuose. Elena, nors ir girdi gerai, ir akys po atliktos operacijos dar gerai mato, bet nei televizoriaus žiūri, nei radijo klauso. Jai gana, kad kasdien su dukra pasikalba, senus laikus prisimena.

O kaip apsidžiaugė svečiais! Atpažino tarp svečių Onutę Mačiulienę, buvusią Mielagėnų seniūnijos socialinę darbuotoją, savo dukros Onutės bendraklasę suolo draugę. Gerai prisimena Mačiulius, gyvenusius Buckūnuose, klausė, kas ir kaip ten dabar begyvena.

Savo krašto žmogumi Eleną Misiūnienę tebelaiko ir Mielagėnų seniūnija. Tai dėl to skubėjo į jos gimtadienio šventę. Ignalinos rajono savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimus šimtojo gimtadienio proga Elenai Misiūnienei atvežė mero pavaduotojas Juozas Rokas.

„Gražių metų ir patirties kraitį Jums dovanojo Dievas ir likimas. Tiek daug matyta, patirta, darbų nudirbta, džiaugsmo ir liūdesio ašarų nubraukta... Dabar jau galite pailsėti, prisiminti šviesiausias akimirkas... Šiandien džiaugiamės Jūsų gyvenimo švente. Ne kiekvienam lemta tokios sulaukti. Leiskite Jums išreikšti didžiausią pagarbą ir palinkėti sveikatos, ramių dienų. Tegu Jus lydi žmonių gerumas, meilė ir supratimas“, - rašoma mero sveikinime.

Jubiliatei įteikta gėlių puokštė, atminimo dovana, adventinis vainikas. Ji taip glaudė gėles, taip jomis džiaugėsi... Ir vis dėkojo už apsilankymą, už tai, kad nebuvo pamiršta savo krašto žmonių. O kai atvykusieji visus gražiausius linkėjimus išsakė ir dar „Ilgiausių metų“ sugiedojo, Elena klausė ir ašarą braukė – taip ją dėmesys sujaudino. Mielagėnų seniūnas Adas Trakymas perdavė Elenai ir  klebono Marijono Savicko itin brangią dovaną - maldaknygę.

Buckūniškiai visada garsėjo kaip pamaldūs žmonės, pirmieji skubėdavo į bažnyčios talkas. O ir pati Elena, kai dar buvo jėgų pilna, šalia savo pagrindinio darbo dar imdavosi ruošti vestuves, skubėdavo šeimininkauti laidotuvėse. Kol ji valgiu rūpindavosi, jos vyras laidotuvėse giedodavo. Jis ir bažnyčios chore giedojo. Pamaldumas Misiūnų šeimoje buvo tarsi įgimtas – Elenos vyro Alberto brolis Hiliaras net į kunigus nuėjo.

Rūpi gi sužinoti ilgaamžiškumo receptą. Tik Elena jo... kaip ir neturi. Tepasako, kad visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbo. Net Onutė Mačiulienė, prisimena, kokius skanius sumuštinius į mokyklą atsinešdavo jos suolo draugė, Elenos dukra Onutė.  o gandas apie Eleną, kaip gerą šeimininkę, toli per kaimus ėjo. Visą laiką skaniai ir sočiai savo šeimyną maitinusi ir dabar Elena mėgsta skaniai pavalgyti. „O valgo – tik mėsą“, - už mamą atsako Onutė, dabar vis kepanti mamai kotletus. Sako, kad kartais mama ir nakčia pabudusi mėsos paprašo.

Vaistų ir šimto metų sulaukusi Elena beveik nevartoja. Dukra juokiasi, kad kadais, kai kaime gyveno, mėgdavo „madingais“ vaistais save gydyti: jei kaimynė turi, ir ji nusipirkdavo. Dabar tokių vaistų, kuriuos gydytojai būtų prisakę rytą, per pietus ir vakare gerti – Elena neturi. „Kad man jų nereikia“, - taip ji savo sveikatą šiandien įvertina. Kojelės, tiesa, silpnos. Daugiau lovoj. O ir vasarą – tik vežimėlyje išvežta dukros gėlynais pasidžiaugia.

Savaitgalį Švenčionyse laukia svečių. Onutė sakė, jog į mamos ypatingąjį jubiliejų pažadėjo atvažiuoti sesuo Angelė su vyru Edvardu ir sūnumis Modestu ir Tomu. Onutės Mindaugas, jau trylika metų gyvenantis Londone, greičiausiai, oro bučinius močiutei atsiųs. Turi Elena dar du anūkus, savo sūnaus Bernardo Brigitą ir Andrių. Taigi tiek Elenos anūkų. Bet Brigita jau turi Silviją, Andrius – Audrių... Rikiuojasi proanūkiai, Dievas duos – dar ir prpproanūkių Elena sulauks.

Vida Gasparavičienė