Suvažiavime buvo aptartas valstybinės žemės valdymas miestuose ir miesteliuose bei lankstesnės galimybės vykdyti investicinius projektus, kas suteiktų šalies savivaldybėms daugiau galimybių mažinti regionų atskirtį ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę.

LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius, kreipdamasis į šalies savivaldybių tarybų narius bei vadovus, akcentavo, kad valstybinės žemės valdymas ir lankstesnės skolinimosi galimybės yra ne tik ilgamečiai savivaldos tikslai, bet ir šios Vyriausybės priimti įsipareigojimai, įtvirtinti jos programoje.

„Lietuvą netrukus pasieks naujojo laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšos, tad savivaldybės turės unikalią galimybę viešosiomis investicijomis inicijuoti ilgalaikius pokyčius regionuose. Visa tai įvykdytume dar efektyviau, jei paraleliai galėtume nuosekliai patys planuoti savo teritorijas ir gerinti sąlygas darbo vietas kuriantiems investuotojams – o tam būtina, kad savivaldybės galėtų savarankiškai valdyti valstybinę žemę,“ – sakė M. Sinkevičius.

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija, raginanti Vyriausybę nedelsiant parengti atitinkamus  šias galimybės įtvirtinančius įstatymų projektus, o Seimą – priimti juos dar pavasario sesijoje, kad jau nuo 2023 metų savivaldybės galėtų veikti dar efektyviau.

Suvažiavime didelis dėmesys skirtas ir tiesioginių merų rinkimų temai. Seimui antrą kartą balsuojant už Konstitucijos keitimą, merai ir tarybų nariai ragino kuo greičiau žengti ir kitus žingsnius reglamentuojant mero statusą ir nustatant, kad meras, net ir nebūdamas tarybos nariu, turi pirmininkauti tarybos posėdžiams, sudaryti jos darbotvarkes, pasirašyti sprendimus bei turėti veto teisės galimybę. Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad šis modelis, nors ir ne visiškai atitinka siūlytą LSA, yra arčiausiai to, ko tikisi visuomenė ir vietos bendruomenės, kurios per  septynerius pastaruosius metus įsitikino politinio stabilumo privalumais.

LSA vadovas taip pat kalbėjo apie savivaldybių patirtį ir įgytus įgūdžius valdant pandemiją bei nelegalių migrantų antplūdį. Pasak jo, viena po kitos ištikusios krizės tampa naująja realybe, kurioje labai pravers jau išmoktos pamokos – lyderystė, sugebėjimas operatyviai ieškoti išeičių ir įgyvendinti sprendimus, glaudus bendradarbiavimas su centrine valdžia, verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis. Tai rodo ir visapusiškas savivaldybių indėlis teikiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams ir miestams-partneriams pačioje Ukrainoje.

Į suvažiavimo dalyvius nuotoliniu būdu kreipėsi ir Ukrainos Bučos miesto meras, Ukrainos miestų asociacijos valdybos narys Anatolii Fedoruk. Padėkojęs Lietuvos savivaldybėms, ir ypač Bučos partneriui Palangos miestui, už paramą, meras teigė, jog ji Ukrainai bus lygiai taip pat reikalinga ir ateityje, kai bus pradėti atstatyti miestai ir atkuriamas viešasis gyvenimas.

1. Beshta dėkojo Lietuvai, kuri „priima Ukrainos kovą su nacizmu kaip bendrą kovą.“

„Jau pirmą karo savaitę Lietuvos savivaldybės pareiškė stabdančios bet kokius santykius su Rusijos miestais ir institucijomis ir pradėjo teikti humanitarinę pagalbą ukrainiečiams bei tiems iš jų, kurie buvo priversti palikti savo šalį. Jūs rūpinatės brangiausiu dalyku, kurį turime – mūsų vaikais. Mes šito niekada nepamiršime,“ – sakė Ukrainos ambasadorius.

Rusijos užpultos Ukrainos karo aukas suvažiavimo dalyviai pagerbė tylos minute.

Į suvažiavimo dalyvius taip pat kreipėsi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė,  Seimo narys Stasys Šedbaras.

Parengta pagal LSA informaciją

Nuotraukos Aniceto Žvirgždino