Malvinos širdis gerumu ,,užtaisyta“
Stiprios sveikatos, saulėtų pavasario dienų ir gerų minčių kovo 7-ąją linkėta Dūkšte gyvenančiai Malvinai Saulienei. 90-ojo jubiliejaus proga ją aplankė ir pasveikino savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir seniūnas Antanas Šakalys. Mamos ir močiutės švente džiaugėsi dukra Rasa ir anūkė Sandira. Jubiliatei užrišta juosta, perduoti savivaldybės mero sveikinimas ir dovanos. O ji pati sakė, kad nė nepajutusi, kaip tie dešimtmečiai taip greitai pralėkė, buvę darbai darbeliai ir vargeliai užsimiršo, rodos, ir nebuvo nieko sunkaus. Atmintis supa šviesią būtį, širdis spinduliuoja tokį paprastą gerumą – gautą ir kitiems išdalintą.
Dukra Rasa skuba pasakoti, kad mama nuo dvejų metukų užaugino brolio sūnų Algį, kai jo mamytė anksti mirė. Jų šeimoje buvo globojamas vaikų namuose augęs Petriukas, jį pasiimdavo savaitgaliais, per atostogas. Dar ir dabar Petras atsimena ir vis pasakoja, ką gero Malvina ir jos vyras Jonas tuomet į širdelę įdėjo, kaip mokė sąžiningumo, doro gyvenimo.
Malvina gimė Bajorų kaime, šeimoje augo šešiese. Bajoruose ir pradinę mokyklą baigė. Daugiau mokslo neteko eiti, ūkio darbai laukė, tik pats gyvenimas mokė ir patirties kraitį krovė. Dirbo ir prie geležinkelio, ir durpyne, ir valgykloje, pieninėje. Jos jaunystės laike, kaip pastebi moteris, žmonės daug šiltesni, draugiškesni buvę, vieni kitus labiau užjausdavę. O jau to šurmulio, o jau linksmumo, kiekvienoj kaimo troboj – vis po kelis. Visi bendravo, dalijosi.
Malvinos vyras dirbo vairuotoju. Nors dešimčia metų jaunesnis, bet jau daugiau nei prieš dešimtmetį anapilin iškeliavęs. O Malvinai Dievulis ir ilgą amžių, ir pavydėtiną sveikatą dovanojo. Savo žaliajame name viena gyvena, viską susitvarko, malkų karučiu prisiveža, skalbia tik rankomis, o pavasarį būtiniausiai daržą ir šiltnamį apsodins – ,,kaipgi be jo“. Vaikai čia pat gyvena, atbėga, padeda, bet ir jiems smagu, kad mama dar tokia stipri. Ligoninėje, sako, tik kartą teko gulėti. Maisto nesirenka, valgo viską ir apetitu nesiskundžia. Televizoriaus žiūrėti nemėgsta. Ir be jo moteriai užsiėmimo užtenka. ,,Dabar gera, ramu gyvent, ale jau vakaras...“,– tarsteli moteris, o svečiai jai linki būtinai 100-ojo jubiliejaus sulaukti. Juk Vilniuje gyvenančiai seseriai Emilijai jau 102-eji, reikia ją pasivyti. O ir kaimynystėje – viena draugė jau 98 metų sulaukusi, kita pernai 90 atšventė...
Dukra sakė, kad mamai vaikai ir anūkai planuoja įdomią ir netradicinę šventę. Už stalų nesinori sėdėti, todėl Malvina pasižmonėti ir į gražias vietas pasižiūrėti važiuos į Vilnių, pabus Katedroje, dar labai norėtų Kryžių kalną aplankyti... Tegul pasidžiaugia gera širdis.
parengė Lina Kovalevskienė,
vyr. specialistė ryšiams su visuomene
tel. (8 386) 51824, mob. 8 656 70424,