Iš šios verandos atsiveria vaizdai į plytinčius Mikalavo laukus, kelią, kuriuo pravažiuoja mašinos, praeina Marfai pažįstami žmonės, o visai po langais – žydi gėlės. Nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens džiugina jų žydėjimas namų šeimininkę ir visus jos svečius. Tai kaip gali jomis nesigrožėti, kaip gali jomis nesirūpinti.

Ilgas metais, bet ne atstumu Marfos gyvenimo kelias. Gimė ji gretimame Izabelinės kaime Anos ir Grigorijaus Sukovų šeimoje. Augo jie penkiese, bet gyvenimas apskabė jų šeimos medžio šakas: dabar Marfai teliko viena sesuo Fausta Artemjeva. Vieną seserį, Anfiją, šią žiemą palaidojo. Vyro Ivano, kuris ją ir atsivedė kadais į Mikalavą, nebeturi jau nuo 1995-ųjų. Nuo to laiko Marfa dideliame name gyvena viena. Vaikai jau tada buvo užauginti, gimtus namus palikę, gyveniman išleisti. Marfos ir Ivano Rogovų šeimoje augo trys vaikai: Vladimiras, Nina ir Valentina.

Šuoliuoja metai. Vaikai jau savus vaikus užaugino, kai kas ir seneliais jau tapę. Vladimiro Jevgenijus augina Danielių, Anastasija – net tris anūkus tėčiui, taigi tris proanūkius močiutei Marfai augina. Nina didžiuojasi gražia savo sūnaus Ruslano karjera. Jaunylė Marfos dukra Valentina, gyvenanti Vilniuje - trijų vaikų (Viktorijos ir dvynių Dariaus ir Povilo) mama ir dviejų anūkų (Gabijos ir Jokūbo) močiutė. Taigi užauginusi tris vaikus Marfa šiandien yra ir šešių anūkų močiutė, šešių proanūkių promočiutė. Savaitgalį ne visų sulaukė, bet pasveikinta buvo visų! Didysis namo kambarys dar su gimtadienio dekoracijomis, dar žydėte žydi dovanotomis gėlėmis.

Pasveikinti Marfos gražaus jubiliejaus proga šiandien į Mikalavą atvyko Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius, Naujojo Daugėliškio seniūnijos specialistė Ilona Urbonė ir socialinė darbuotoja Janina Kačkienė. Vaidotas Židanavičius perdavė jubiliatei nuoširdžius mero Laimučio Ragaišio sveikinimus, linkėjo sveikatos ir džiugaus nusiteikimo.

Nė vieno į jos namus užsukusio Marfa neišleis prie stalo nepasodinus, nepavaišinus. Toks jau įprotis. Gal – ir prigimtis. Moteris giliai tikinti. Didžiųjų švenčių progomis lankosi Mikalavo cerkvėje, o kiekvieną rytą pradeda malda prie savojo altorėlio. Ir jau tik paskui – pusryčiai, dienos darbai ir mažos pramogos. Nuo ankstyvo pavasario Marfa pluša savo daržuose ir darželiuose. Pati viena šiemet kastuvu bulves pasisodino, tad dabar jau laukia jų žydėjimo ir pirmų šviežių bulvių. Užsiaugina ji ir morkų, ir svogūnų. Darbuojasi šiltnamyje. Šiuo metu skina savas braškes ir žemuoges. Jomis ir atvykusius vaišina.

Dirbti moteris įprato nuo mažų dienų. Juk jai teko prieškario vaikystė, karo laikų jaunystė. Pamena ji pro rajoną žygiavusias armijas, pamena ir sunkų pokario laiką. Nebuvo lengva niekam. Jaunystėje teko dirbti paštininke, kai atitekėjo į Mikalavą, dirbo tuometiniame Daugėliškio tarybiniame ūkyje lauko darbininke, fermose. O ir namuose, prieš ir po ‚valdiškų“ darbų, ne verandoje sėdėdavo vaizdais grožėdamasi. Jai teko ir didžioji ūkio, namų ruošos darbų dalis, jai rūpėjo ir melžiamas karves, kurių dvi-tris laikydavo, prižiūrėti, ir kiaules pašerti. Tai dabar ji tik su penkiolika vištelių „kariauja“. Bet net vištelių dar neseniai Marfos vištidėje kudakavo keturios dešimtys! Nevalia pamiršti ir trijų kačių, kurios irgi dėmesio ir ėdesio, kad ir švelnia forma. iš savo šeimininkės reikalauja.

Vaikai vis “siaurina” mamos ūkį, patys jai daug padeda. Dukra Valentina iš Vilniaus dažnai neatvažiuoja. Sūnus Vladimiras gyvena Visagine. Užtat Ignalinoje gyvenanti Nina – pati dažniausia viešnia tėvų namuose. Na, gal ne visai viešnia – didžioji mamos pagalbininkė. Pastaruoju metu nutiko dar ir tai, kad jos vyras Aleksejus įsidarbino Mikalave pas ūkininką, tad vis aplanko savo uošvę, vis su lauknešėliu prisistato. Jei važiuoja anksti ryte, lauktuves kartais tiesiog ant namo durų rankenos pakabina, o uošvei vėliau skambučiu apie jas praneša.

Jau senokai Marfai vaikai nupirko mobilųjį telefoną, mat Marfa netyčia prasitarė, kad "dabar jau visi snargliai su telefonais vaikšto". Taigi buvo suprasta, kad laikas mamą pratinti prie naujesnių technologijų. Telefonu ji dabar  su vaikais, anūkais pasikalba, seseriai paskambina, brolienei Jevfrosinijai. Su ja dar ir pirtį išsikūrena, išsiprausia, išsivanoja. Kartais vaikai net nespėja atvažiuoti tos pirties iškūrenti – mama greitesnė.

Nors dabar jau sako, kad sveikata ne ta, bet pagal metus... Buvo, kad net patirto širdies infarkto... nepajautė, „pernešiojo“ vaikščiodama. Po sesers mirties šią žiemą susirgo koronavirusu. Abi su Nina „hospitalizavosi“ Ninos bute, Aleksejų iškomandiravusios į Mikalavą. Abi persirgo ir – vėl į darbus kibo. „Parepetavo“ Marfa gyvenimą miesto bute, pasidžiaugė miesto patogumais, bet į savo kaimą, į savo namus dar ir kaip skubinosi. Jai čia  - geriausia! Giria, kad gydytoja Džiuginta Kajėnaitė labai gerai prižiūri, kad dažnai namuose aplanko medicinos darbuotoja, o higienistė net manikiūrą ir pedikiūrą padaro.

Jei kurią dieną pakabinto ant durų lauknešėlio nebūna, Marfa pati dar išsiverda valgyti. Labai mėgsta sriubas, kotletus. Stengiasi gyventi sveikai, valgyti saikingai. Labai mėgsta žiūrėti televizijos laidas apie sveikatą. Taigi ten išgirsti patarimai jai labai svarbūs. Dar ir dabar skaito lietuvių ir rusų kalbomis. Gal dėl to išsaugojo šviesią atmintį. Kai gyvenimo dešimtmečių jau devyni, yra ką prisiminti. Marfa mielai pasakoja apie savo gimtąjį Izabelinės kaimą, prisimena visų šešiasdešimties tuomet buvusių sodybų šeimininkus, jų vaikus. Dar visai neseniai Marfa buvo pakviesta teisme liudyti giminystės ryšį, atstatant vienos tolimos  giminaitės dokumentus. Stebėjosi tada ir teisėjas, kurio darbinėje praktikoje ir daug jaunesni jau nieko neprisimindavo.

Marfa, paklausta apie ilgo gyvenimo paslaptį, sakė, jog jos giminėje per motinos liniją buvę ir daugiau nei šimto metų sulaukusių (mama mirė būdama 96-erių), bet svarbiausia – dirbti:  „Kai pajudu, padirbu, kai nuvargstu – daug geriau miegu.“

Visi linkėjo darbščiajai, vaišingajai Marfai šimto metų ir dar daugiau. Tegu jos dienos būna darbingos, nakties miegas - ramus, o sapnai, kaip ir prisiminimai – tik šviesūs.

Vida Gasparavičienė