Diktantas „Invazinė rūšis“ (su SKYRYBOS paaiškinimais)

Skelbiamas 2024 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Agnė Žagrakalytė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lrt.lt.).

2024 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Agnė Žagrakalytė

Invazinė rūšis

   Anksčiau,^{( )} [S1] archajiniais laikais,^{( )} šen ten,^{( )} [S1] kaži kur tolybėse,^{( )} galėdavai girdėti [S2] ir matyti slibinų pjautynes. Dienąnakt ugnis žėruodavo kone visose įlankose, [S3] pusiasaliuose, (–) [S4] mat^(,) [S5] slibinams tinka ne per gilūs vandenys, [S3] brastos, [S6] kur lengva pasičiupti sultingą keliautoją. Tas ypatingas riaumojimas(,) [S7] auksinei saulei gęstant, [S4] tos anapus kalnų plazdančios liepsnų pašvaistės! Vien tik patyrę ir patys drąsiausi angliakasiai(,) [S7] vos tik bjaurasčiai apslobus(,) iš karto keliaudavo apieškoti įvykio vietos [S2] ir užžarstyti žarijų: (– / ,) [S4] neduokdie^(,) [S5] kautynėse pabirę auksiniai slibinų žvynai(,) [S8] netinkamai užgesinti(,) vėlei surusens.
   Seniai [S9] seniai, [S6] kai dar buvo atliekami bioorganiniai slibinų tyrimai, ėmiau interviu iš slibino. Dovanų nešiau karalaičių konservų [S10] (nesijaudinkite: (– / ,) [S4] aštuoniasdešimt procentų sojos, [S4] visa kita (–) [S11] ląsteliena [S2] ir mineralų mišinys). Iš anksto buvau perspėta žūtbūt, [S3] nieku gyvu netarti žodžių [S12] „nutrūktgalviškas“, [S3, S13] „ištįstkaklis“, [S3, S13] „galvotrūkčiais“, (–) [S4, S13] mat(,) [S5] kalbinamas šešiagalvis slibinas buvo garsiųjų lietuviškųjų devyngalvių rūšies, [S3] kadaise pasprukęs iš nebaigtos sekti pasakos.
   Nekiek tų slibinų likę: (–) [S4] iš pradžių jie patys tarpusavyje išsipjovė, [S4] vėliau jų galvas apskainiojo, (–) [S4] mat, kaip žinoma, [S14] ne šventieji puodus lipdo, [S15] bet slibinus visoje eurozonoje dobia būtent jie. Mažiausiai penkiasdešimt slibinų nugalėtojų suskaičiuosim(,) [S7] keliaudami po Europos Sąjungos miestelius. Vis dėlto^(,) [S5] labiausiai pakenkė invaziniai drakonai. Jie stumte išstūmė vietinius slibinus, [S3] pūkius, [S3] gargulius, [S3] smakus... Pravardžiavo juos žaliavalgiais vabzdžialesiais, [S3] šaipėsi, [S3] tyčiojosi. Kada gi paskutinįkart matėte slibiną? Užtai drakonų (–) [S11] pilni patvoriai, [S4] jie visur – [S16] baisūs, [S3] kiniški, [S3] žali, [S3] mediniai. Agresyvi, [S3] pašaipūniška, [S3] išsikėtojusi, [S3] ėdri padermė, [S17] kaip ir visos invazinės rūšys. Bene Gražina Brašiškytė, ^(–) animatorė, ^(–) [S18] padėjo drakonams Lietuvon patekti? Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt pirmais metais jos pieštame filme nuskambėjo frazė^(:) [S19] „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“ – (,) [S20] ir viskas. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ drakonas [S21] turi jau keturias reikšmes. Mūsiškį slibiną baigia iš žodyno išstumti į sinonimų pakraščius. Anąkart šiaip sau skaičiavau, [S6] kiek slibinų yra įpieštų Lietuvos miestų ir miestelių herbuose. Marijampolėje šventasis Jurgis sidabrine ietimi perpus smeigia juodą^(,) [S22] sparnuotą slibiną. Kurklių herbe slibinas (–) [S11] žalias. Joniškio šarvuotas^(,) [S22] sidabriasparnis arkangelas Mykolas stovi ant žalio slibino, [S15] o Nemenčinėje tas pat Mykolas (–) [S11] pamynęs juodą slibiną. Galbūt tai (–) [S11] vikipedijos rašytojų kaltė, [S15] bet Palomenės arkangelas Mykolas jau su juodu drakonu grumiasi. Prienų ir Varnių herbuose šventasis Jurgis taip pat didžiaakius, [S3] žalius, [S23] bet jau drakonus, (–) [S24] ne slibinus (, / –) ietimi dreskia. Pagedo žodynas!

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

    Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu; prireikus atkreipti dėmesį, kad ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio rodomas tuščias tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti. Klaustuko nerašymas klausiamąja intonacija pasakyto sakinio pabaigoje laikomas klaida.

[S1] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių, patvirtintų 2019-11-07 VLKK nutarimu Nr. N-8 (178), 4.1 punktą, vienavardė sakinio dalis be jungiamojo žodžio, reiškianti tą pačią vietą ar tą patį laiką, išskiriama kableliais (rečiau – brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jos paskirtį, arba, nesant pabrėžimo, neskiriama. Diktante:
a) laiko aplinkybės anksčiau patikslinimą autorė išskiria kableliais: anksčiau, archajiniais laikais, <...> galėdavai girdėti.
b) vietos aplinkybė kaži kur tolybėse autorės taip pat skiriama kaip patikslinimas: šen ten, kaži kur tolybėse, galėdavai girdėti.

Nors taisyklė numato, kad aiškinimas gali būti skiriamas brūkšniais, diktanto tekste tokia skyryba negalima dėl laiko ir vietos aplinkybių skyrybos derinimo viename sakinyje. Aplinkybės eina viena po kitos, ir aiškinamąsias jų dalis išskyrus brūkšniais sakinys taptų sunkiai suvokiamas.

Neskyrimas galimas tik nesant pabrėžimo. Diktante aiškinimas pabrėžiamas intonaciškai, todėl neskyrimas vertintinas kaip šalutinis variantas: <...> anksčiau archajiniais laikais šen ten kaži kur tolybėse galėdavai <...>.

[S2] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.5 (c) punkto pastabą, nekartojamuoju sujungiamuoju jungtuku ir sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos. Diktante tariniai: galėdavai girdėti ir matyti; apieškoti ir užžarstyti; [yra] ląsteliena ir <...> mišinys.
[S3] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.1 punktą, vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Diktante:
a) vietos aplinkybės: įlankose, pusiasaliuose;
b) veiksniai: vandenys, brastos;
c) būdo aplinkybės: žūtbūt, nieku gyvu;
d) pažyminiai: nutrūktgalviškas, ištįstkaklis, galvotrūkčiais; baisūs, kiniški, žali, mediniai; pašaipūniška, išsikėtojusi, ėdri; didžiaakius, žalius;
e) tariniai: išsipjovė, apskainiojo; pravardžiavo, šaipėsi, tyčiojosi; buvo <...> rūšies, [buvo] pasprukęs;
f) papildiniai: slibinus, pūkius, gargulius, smakus.
[S4] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 13.1 punktą, bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu.
a) reiškiant išvardijimą, gretinimą tarp dėmenų paprastai rašomas kablelis. Diktante: ugnis žėruodavo pusiasaliuose, mat slibinams tinka ne per gilūs vandenys; netarti žodžių <...>, mat <...> slibinas buvo <...> devyngalvių rūšies; tas <...> riaumojimas, tos <...> pašvaistės; drakonų – pilni patvoriai, jie visur – baisūs; iš pradžių jie patys <...> išsipjovė, vėliau jų galvas apskainiojo; galvas apskainiojo, mat <...> ne šventieji puodus lipdo; aštuoniasdešimt procentų sojos, visa kita – ląsteliena.
b) esant aiškinamiesiems santykiams, tarp dėmenų rašomas dvitaškis arba brūkšnys. Diktante autorė skiria dvitaškiais: angliakasiai keliaudavo <...> užžarstyti žarijų: neduokdie <...> žvynai <...> vėlei surusens; nesijaudinkite: aštuoniasdešimt procentų sojos; Nekiek tų slibinų likę: iš pradžių <...> tarpusavyje išsipjovė, vėliau jų galvas apskainiojo.
Atkreiptinas dėmesys, kad sakiniuose su mat aiškinamasis teiginių santykis gana ryškus, todėl juos galima skirti ir brūkšniu, tik tokiu atveju brūkšnys turėtų derėti su viso sakinio skyryba. Pasirinkus brūkšnį vietoj dvitaškio brūkšnys prieš mat netiktų šiame sakinyje: Nekiek tų slibinų likę – iš pradžių jie patys tarpusavyje išsipjovė, vėliau jų galvas apskainiojo, mat, kaip žinoma, <...>; Nekiek tų slibinų likę: iš pradžių jie patys tarpusavyje išsipjovė, vėliau jų galvas apskainiojo – mat, kaip žinoma, <...>.
[S5] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 8.4 punktą, modalumą reiškiantys žodžiai ar junginiai gali būti išskiriami kableliais, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Diktante – dalelytė mat, jaustukas neduokdie, jungtukas vis dėlto.
[S6] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 11.1 punktą, šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais. Šalutinis dėmuo gali būti vartojamas prieš pagrindinį dėmenį ar po jo, sakinio pradžioje, pabaigoje ar viduryje, gali būti įsiterpęs į pagrindinį dėmenį ar jungiamas prie kito šalutinio dėmens.
[S7] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 5.1 punktą, išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Klaida skirti iš vienos pusės (nebent ženklas reikalingas dėl kitų priežasčių). Diktante: auksinei saulei gęstant; vos tik bjaurasčiai apslobus (autorės neišskirta); keliaudami po Europos Sąjungos miestelius (autorės išskirta).
[S8] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 6.1 punktą, išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais.
Diktante pažyminį galima traktuoti ir kaip išplėstinę dalyvinę aplinkybę (priežasties), todėl numatyta ir galimybė neskirti (išplėstinės dalyvinės aplinkybės skiriamos pasirinktinai; klaida skirti iš vienos pusės, žr. [S7]).
[S9] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.2 punktą, greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis. Diktante kartojamieji žodžiai seniai seniai vartojami kaip samplaika, tai rodo intonacija.
[S10] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 8.3 punktą, įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais. Diktante įspraudas ilgesnis, jame yra skyrybos ženklų, todėl išskiriamas skliaustais.
[S11] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 10 punktą, vietoj praleistos tarinio jungties (yra, buvo ar pan.) arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą.
[S12] Pažymimojo žodžio turinį perteikiantys vienarūšiai nederinamieji pažyminiai nelaikytini vienarūšėmis aiškinamosiomis sakinio dalimis ir dvitaškiu neskiriami (žr. A. Drukteinio sudarytą leidinį „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, p. 52). Diktante pažymimasis žodis yra kilmininko forma žodžių, po jo dvitaškis nededamas. Jei būtų šių žodžių, reikėtų dvitaškio kaip po apibendrinamojo žodžio prieš kelias aiškinamąsias dalis „nutrūktgalviškas“, „ištįstkaklis“, „galvotrūkčiais“ (žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 4.7 p.).
[S13] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 16.3 punktą, citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį ir neturinti savarankiško sakinio sandaros, rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide. Diktante kaip citatos teikiami žodžiai „nutrūktgalviškas“, „ištįstkaklis“, „galvotrūkčiais“.
[S14] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 8.1 punktą, įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau brūkšniais. Diktante pavartotas įterpinys kaip žinoma.
[S15] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 12.1 (a) punktą, sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet ar jų paskirtį turinčiais žodžiais, yra atskiriami kableliu.
Diktante: ne šventieji puodus lipdo, bet slibinus <...> dobia būtent jie; Joniškio <...> Mykolas stovi ant <...> slibino, o Nemenčinėje tas pat Mykolas pamynęs <...> slibiną; Galbūt tai – vikipedijos rašytojų kaltė, bet <...> Mykolas <...> grumiasi.
[S16] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 6.2 punktą, savarankiška intonacija pasakomi neišplėsti vienarūšiai derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio išskiriami kableliais, rečiau brūkšniais. Diktanto tekste pažyminiai nutolę nuo pažymimojo žodžio, todėl rašomas brūkšnys.
[S17] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 4.4 (b) punktą, vienavardė sakinio dalis su jungiamuoju žodžiu (diktante – kaip ir), nereiškianti tos pačios vietos ar laiko, išskiriama, jeigu suprantama kaip aiškinamoji, arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė.
[S18] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 6.3 punktą, po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais. Neišplėstas priedėlis skiriamas fakultatyviai (žr. 6.4 p.).
Diktante priedėlis po pažymimojo žodžio neišplėstas (tai leistų jį skirti fakultatyviai), tačiau pažymimasis žodis diktante yra asmenvardis – vardas ir pavardė, todėl priedėlio aiškinamoji reikšmė labai ryški, ir neskyrimas kaip galimas variantas nėra numatytas.
[S19] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 16.1 punktą, citatos išskiriamos kabutėmis. Kai citata eina sakinio dalimi, dvitaškis nededamas, po kabučių rašomi reikalingi ženklai išvadiniam sakinio dėmeniui ir viskas atskirti. Laikant savarankiška citata, po įvadinių žodžių rašomas dvitaškis, o po kabučių, esant emociniams citatos pabaigos ženklams (čia – šauktukui), rašomas brūkšnys; neparašius šauktuko, po kabučių rašomas kablelis ir brūkšnys. Galimi tokie variantai:
<...> nuskambėjo frazė „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“ – ir viskas;
<...> nuskambėjo frazė „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“, ir viskas;
<...> nuskambėjo frazė: „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“ – ir viskas;
<...> nuskambėjo frazė: „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui“, – ir viskas.
[S20] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 12.4 punktą, išvadiniai sakinio dėmenys (diktante – ir viskas) gali būti atskiriami kableliu (rečiau brūkšniu).
[S21] Žodis drakonas gali būti išskiriamas kabutėmis (diktante jis aptariamas kaip žodis, kaip žodyne teikiama sąvoka).
[S22] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.3 (a) punktą, ne vieno pagrindo požymius nurodantys derinamieji pažyminiai rašančiojo gali būti laikomi lygiaverčiais, pasakomi išvardijamąja intonacija ir atskiriami kableliais. Diktante autorė pažyminių juodą sparnuotą, šarvuotas sidabriasparnis neskiria.
[S23] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.5 punktą, vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtuku bet, atskiriamos kableliais (diktante bet vartojamas kaip teksto jungiklis, supriešinantis sakinio mintį su ankstesniu tekstu).
[S24] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.4 punktą, vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios ne išvardijamaisiais, o priešinimo, priežasties, sąlygos ir panašiais santykiais, atskiriamos brūkšniais.
Kai santykiai tarp vienarūšių sakinio dalių gali būti suprantami ir kaip išvardijamieji, ir kaip papildymo, priežasties ar kiti panašūs, galima pasirinkti skirti atitinkamai kableliu arba brūkšniu pagal tai, kokį santykį norima parodyti, o pasakant priduriamai – ir išskirti (žr. A. Drukteinio sudarytą leidinį „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, p. 24).
Galimi tokie variantai:
<...> žalius, bet jau drakonus, ne slibinus ietimi dreskia;
<...> žalius, bet jau drakonus, ne slibinus, ietimi dreskia;
<...> žalius, bet jau drakonus – ne slibinus – ietimi dreskia.