Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau vyko gesinti 417 žolės gaisrų, jų metu išdegė 220 ha pievų ir kitų atvirųjų teritorijų.

Šiais metais Ignalinos rajone jau kilo 2 žolės gaisrai, kurių metu išdegė 1 ha sausos pernykštės žolės.

Žolės gaisrai padaro didelius nuostolius gamtai ir žmonių turtui. Degant žolei, žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Nuo degančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į sodybas ar ūkinius pastatus.

Norime įspėti gyventojus, kad deginti žolę draudžiama. Už jos deginimą gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ir jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus jiems degti smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų daromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.

Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje, dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

• Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, kad darbo dienomis ir savaitgaliais kovo–balandžio mėnesiais planuoja vykdyti reidus Ignalinos rajone ir tikrinti ar nedeginama pernykštė žolė.
• Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsakingai, nebūti abejingiems pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę. Pamatę deginamą žolę nedelskite – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

 

Informacija parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimą