Menininkų rezidencija, rugpjūčio 14 dieną Ignalinos krašto muziejuje paskelbusi apie save Rūtos Eidukaitytės tapybos darbų paroda „Vaizdų gaudyklės“, rugpjūčio 19 dieną jau dėliojo savaitės akcentus, Ignalinos rajono viešosios bibliotekos erdvėse pristatydama Ričardo Šileikos fotografijų parodą „Mizanscenos“. Kartu pakviesta pokalbiui „Kaip menas augina mus, kaip mes auginame jį“. Parodą pristatė ir tolesnį pokalbį vedė menininkų rezidencijų Ignalinoje sumanytoja, jų vadovė, ,Meno bangų“ įkūrėja rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Pradėta nusilenkimu Ričardo Šileikos minčiai paprastoje buityje atrasti sceną, kur, atitraukus užuolaidėlę prasideda veiksmas: savo vaidmenis čia turi puodai, keptuvės, įvairūs indai. Sutikit, kad čia gali vykti komedija (jei prisvyla ne tik pirmas, bet ir antras, trečias blynas) ir drama (jei puodai - tušti). Čia visada gausu žiūrovų, bet nedaug patarnautojų. Viso to veiksmo „režisierės“-  kaimo trobų šeimininkės, mamos, besisukančios aplink krosnį, gaminančios šeimynai valgį. Tik jos – už kadro. Matai šiltą paveikslą, gal prisimeni savų namų „krosnies teatrą“, užplūsta visokie jausmai... Vadinasi – susikalbėjai su nuotrauka ir jos autoriumi. Ričardas Šileika, dažnai pristatomas kaip poetas, prozininkas, fotoaparatą, veikiausiai, į rankas ėmė kaip poetas. Nors, galima ir ginčytis, ar negali būti poetiška proza ir proziška poezija. Nelygu, kaip į tai pažvelgs žiūrintysis. Paroda bibliotekoje veikia, užsukite. Jūsų vertinimas bus jūsų tiesa, Net Ričardas,, „penktas vaikas, trečias brolis“, pripažino, kad net jo mamai, taigi šito „teatro režisierei“, sūnaus grožio paieškos tarp puodų atrodė keistos (na, keistokos).

Bibliotekoje penktadienį svečiavosi ir kiti rezidencijos dalyviai. Scenaristė Svitlana Kostrykina, rašytoja Sandra Bernotaitė skaitė ištraukas iš savo naujausios kūrybos,  rezidencijos dalyviai kalbėjo apie savo mokytojus, knygas, paskatinusias gilintis į klasikos kūrinius, juose ieškoti gelmės ir postūmio saviraiškai.

Pristatant menininkų rezidenciją visuomenei surengtame prisistatyme skambėjo profesoriaus smuikininko Raimondo Butvilos atliekami kūriniai, baigiamąjį renginį smuiko garsais nuspalvino Muzikos ir teatro akademijos studentė Monika Sapiegaitė.

Renginiui baigiantis, dėkota bibliotekininkams už bendradarbiavimą, suteikiamą renginiams pastogę. Šia bendryste džiaugėsi ir bibliotekininkai, galėdami savo skaitytojams parodyti kelią link knygų ir ne tik prie jų.

O šeštadienio vakarą susirinkta ten, kur Ignalinoje pirmiausia pamatoma saulė – į „Saulėtekio“ sodybą. Čia kalbėjo visi, dalijosi savo kūrybos ištraukomis, džiaugėsi vienas kito polėkiais, žodžių, minčių deriniais ir jiems suteiktomis prasmėmis. Gal išsigąsta „namų aplinkos“, bet atėjusių buvo- viens, du... O juk vakaro skaitymuose buvo tokia proga pirmiesiems išgirsti Gintarės Adomaitytės, Sandros Bernotaitės prozos, Lino Daugėlos surinktas nuogirdas, Ričardo Šileikos dokumentų ir raštų pristatymo, Onutės Jautakės pasakojimo apie Admusį, neįtikėtinai šmaikščių eilėraščių apie poetą, pardavinėjantį knygas arba kūrybines kūrybinių žmonių pastangas, atkemšant vyno butelį. „Saulėtekyje“ ukrainiečių kalba nuskambėjo Svitlanos Kostrykinos tekstas. Bene labiausiai intriguojantis ir galintis kelti diskusijų buvo vertėjos Irenos Aleksaitės skaitytas tekstas. Suprasti, pajausti vienam kitą netrukdė nei kalbų barjerai, nei žanrų skirtybės.

Atsisveikinimų tiesiog būtinąja dalimi tampa padėkojimai. Už kūrybą ir jos viešinimą, jaunų autorių drąsą, galimybę susitikti su autoriais dėkojo Ignalinos renginiais besidominti ir aktyviai kultūrinėje veikloje dalyvaujanti Regina Šarkuvienė. Sodybos šeimininkė Danutė Račkienė džiaugėsi jau trečiąkart pasitikusi menininkų rezidenciją ir tikino, kad šito kūrybinio užtaiso lieka jos sodyboje, suteikia tam tikro statuso. Gintarei Adomaitytei ji dovanojo gėlių, visiems rezidencijos dalyviams – Ignalinos pievų, darželio gėlių, žolelių rinkinius arbatai.  Jai už šiltą priėmimą dėkodama dailininkė Rūta Eidukaitytė paliko du savo naujausius darbus. Ričardas Šileika, nepailstantis smėlio kolekcionierius, paliko „Saulėtekio“ sodybai dalį savo kolekcijos. Smėlio prasmė – begalinė. Vaikystė smėlio dėžėje, vėliau – suvokimas, kad laikas byra kaip smėlis tarp pirštų...

Kaip smėlis tarp pirštų pabiro ir jau septintosios VšĮ ,,Meno bangos“ Ignalinos krašte organizuojamos rezidencijos, siekiančios labiau įprasminanti profesionaliojo meno sklaidos tradiciją, kviečianti diskutuoti apie klasikinės kultūros įtaką dabarties kūrėjams. savaitė. Sekmadienį dar vyko diskusija apie rezidencijos veiklas, aukštosios kultūros sklaidą Ignalinos krašte bei būsimų projektų aptarimas. Taigi pažadėta dar ir dar susitikti. Kūrybai ir diskusijai. Rezidencijoje meno banga gena bangą...

Vida Gasparavičienė