Ignalinos kraštas didžiuojasi ne viena iškilia asmenybe, gražiai pasitarnavusia  ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos kultūrinei raidai, krašto klestėjimui ir žinomumui. Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, asmeniškai akademiko Domo Kauno rūpesčiu, atkreiptas dėmesys į dar vieną ignalinietį - Makniškės kaime gimusį Leoną Panavą.

Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Siekdamas kultūros tikslų, jis tapo savamoksliu knygrišiu ir knygos kultūros adeptu, artimu bibliofiliui. Jo palikimas – ne vienas šimtas profesionalių knygų įrišų.

Šeštadienį prie Leono Panavo kapo Karveliškių kapinėse susirinko negausus būrelis knygos mylėtojų, Leono kaimynų, iš Klaipėdos atvažiavo šiuo metu ten gyvenančios jo žmona Ona ir dukra Laima. Pagerbti kraštiečio atminimo atvyko ir Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė.

Akademikas Domas Kaunas dėkojo visiems, atsiliepusiems į jo kvietimą, trumpai priminė Leono Panavo biografiją, kalbėjo apie darbus, kuriuos nuveikė Leonas Panavas, atkreipdamas visų dėmesį į jo pagarbų ir atsakingą darbą su knyga.

Prie Leono Panavo kapo buvo perskaityta ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Bardžiuvienės padėka tiems, kurie prisidėjo prie Leono Panavo atminimo įamžinimo ir puoselėjimo. Priminta, kad dar 2015-aisiais metais, sulaukus profesoriaus akademiko Domo Kauno skambučio, šio muziejaus darbuotojai mielai susidomėjo pasiūlymu įsigyti Leono Panavo instrumeriją. Turistų pamėgtas muziejus Bitėnuose praplėtė teikiamų paslaugų spektrą. Nuo šiol turistams siūlomos įvairios edukacinės programos, susijusios su knygrišystės amatu. Tai įdomus užsiėmimas ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems. Muziejininkų pastangomis, ne vienas tūkstantis lankytojų jau išgirdo apie knygrišį Leoną Panavą, susipažino su jo darbais, prisilietė prie šio amato subtilybių.

Leono Panavo didžioji gyvenimo dalis prabėgo ne Ignalinoje, bet jis mums labai savas ir nusipelnęs dėmesio ir atminimo. Būtent mūsų rajone gyveno Leono Panavo tėvai, seneliai, proseneliai, čia prabėgo jo vaikystė, mokykliniai metai. Vartydami Leono Panavo biografijos puslapius ir gilindamiesi į jo šeimos, giminės šaknis, negalime nepastebėti meilės knygai, literatūrai – kaip šviesos spindulio, nušvietusio nelengvą kasdienę buitį, skaudžią artimųjų netektį. Spausdintas lietuviškas žodis šioje giminėje buvo visada vertinamas ir ta pagarba buvo perduodama iš kartos į kartą.

- Nors Leonas Panavas neturėjo aukštojo išsilavinimo, tačiau labai daug pasiekė saviugdos būdu, individualiai domėdamasis ir lavindamasis. Jo indėlis į knygrišystę, atskleidžiantis didelę pagarbą knygai ir jos tausojimui, manome, kad užima svarbią vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tai yra labai įtaigus ir motyvuojantis pavyzdys, kai žmogus, šalia kasdienio paprasto darbo gamykloje, realizuoja aukštesnius savo poreikius ir netgi gali turėti reikšmingos įtakos šalies  kultūros istorijai, - kalbėjo Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas.

Jis džiaugėsi, galėdamas pažinti Leono Panavo žmoną, dukrą, Ignalinos krašto vardu dėkojo akademikui Domui Kaunui, skyrusiam daug dėmesio Lenono Panavo asmenybės unikalumui atskleisti, įvertinusiam jo ypatingą indėlį į knygrišystę ir įdėjusiam pastangų įamžinant mūsų kraštiečio šviesų atminimą. Juozas Rokas išsakė viltį, kad kraštiečio Leono Panavo nuopelnai knygai ir knygrišystei bus dar labiau žinomi visoje Lietuvoje ir plačiai bei išsamiai pristatyti Ignalinos krašto muziejuje, užimdami jame deramą vietą.

Prie kapo kalbėjo, prisiminimais dalijosi Leono Panavo bičiuliai, kaimynai. Už jų vyro, tėvelio pagerbimą dėkojo Leono Panavo žmona Onutė ir dukra Laima.

Nuo šiol Leono Panavo kapavietę žymės ir paminklinė lenta „Knygrišiui Leonui Panavui /. Knygos mylėtojai / 2022“. Ją pagamino  Karveliškėse veikianti paminklų įmonė UAB „D. Varec“, lėšų aukojo knygrišį dėl jo profesinės kvalifikacijos aukštai vertinusi grupė knygos kultūros puoselėtojų, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narių.

Vida Gasparavičienė