- Šiandien – paskutinioji Jūsų, kaip Ignalinos rajono savivaldybės mero, darbo diena. Neklausiu, kaip jaučiatės. Klausiu, kokius paskutinius darbus nuveikėte per šias dvi dienas?

- Gal skambės nelabai įtikinamai, bet – dirbau. Neretai mūsų darbas – kaip ledkalnis: aplinka mato tik boluojančią viršūnę, o po vandeniu – didžioji darbų dalis. Neslėpsiu, kad labai džiaugiuos, jog vakar įvyko net trys aukcionai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos išnuomojo žemės sklypus Ignalinoje, Miko Petrausko ir Aukštaičių gatvėse, bei Vidiškių seniūnijoje. Prisipažinsiu, jog tai buvo gana ambicingas mano tikslas – pritraukti į Ignaliną investuotojus su dešimtimis milijonų eurų. Bet tai juk ne dviejų dienų darbas.

Dar prieš porą metų aš ir savivaldybės administracijos komanda jau gyvenome šiuo projektu. Norėjome, kad Ignalina išties parodytų, jog siekia kurorto statuso, kad čia vyksta kardinalūs pokyčiai ta linkme. Aukcionas – tarsi vyšnaitė ant torto. Tai tereiškia, kad padarėme viską, kad pritrauktume milijonines investicijas į Ignaliną. Viskam sklandžiai klostantis, Ignalina iš esmės įgaus naują veidą, kas ją artins prie kurorto statuso, čia gyvenantiems atsiras darbo vietų. Kaip galiu tuo nesidžiaugti?

- Teko bendrauti su investuotoju, pasiryžusiu keisti Ignaliną iš esmės. Planai išties fantastiški: viename sklype - SPA, reabilitacijos centras, baseinai, kitame, visai šalia dabar įrengiamo parko palei Palaukinį, turėtų iškilti net aštuoni keturaukščiai viešbučiai reabilitacijos centro gyventojams... Ištisas modernus mikrorajonas. Sunku net tuo patikėti. Tiesa, ir investuotojas  nedrąsiai prasitarė: „Jei bus gauti leidimai statyboms...“

- Taip, leidimus šioms ypatingoms statyboms jau turės išduoti naujoji valdžia. Bet tikiu, kad tam nebus daromos kliūtys. Į Ignalinos projektus, pačius statinius, jų įrengimą ir visą reabilitacinę įrangą, pasirengta investuoti apie 20 milijonų eurų! Kaip galima būtų atsisakyti tokių investicijų ir perspektyvos šio krašto žmonėms? Žmonės negali būti politikų įkaitai. Kiek žinau, jau parengta šių naujų objektų vizualizacija, pradėtas darbas su architektais, rengiančiais statybinius projektus. Po metų kitų jau galėtume pamatyti rezultatą. Tai pareikalaus laiko. Žinoma, apmaudu, kad į tai galėsiu dabar žiūrėti tik kaip stebėtojas, bet džiaugiuos, kad su administracijos komanda man pavyko pakloti tvirtus pamatus tikrai dideliems darbams.

Nepamirškim, kad vakar aukcione išnuomotas dar vienas sklypas kempingo statybai. Prie Balčio ežero turėtų atsirasti kempingas, kokio Lietuvoje dar nėra: poilsio nameliai prie ežero, medžiuose, ant vandens. Jie būtų skirti ramiam šeimų poilsiui. Ir ten ketinama investuoti kone tris šimtus tūkstančių eurų. Atsiras ir darbo vietų mūsų žmonėms. Ar ne to nori šio krašto žmonės, ar ne to vylėsi ištisus dešimtmečius?

- Kalbėdamas apie šį projektą, investuotojas vėl prasitarė, jog dar lieka susitarti su savivaldybės administracija dėl infrastruktūros sutvarkymo – elektros, vandens, kanalizacijos...

- Manau, tai nesunkiai sutariami reikalai. Nedarant tam kliūčių, savotišką „Tarzanynę“ galėtume pamatyti jau kitos vasaros sezonui.

- Bet šiandien jau užrakinate savo kabineto duris ir perduodate raktus išrinktam merui. Ko išmokė Jus šis darbas?

- Sustiprino tikėjimą, kad nuoširdžiai dirbant, galima surasti bendraminčių, taip pat karštai trokštančių savo kraštui reikšmingų permainų. Kartu supratau, kad politikui reikia turėti tvirtus nervus ir apsauginius šarvus. Deja, suvokiau, kad melas geru žodžiu nenugalimas.

Per man duotus ketverius metus, sunkius metus, manau, nuveikiau nemaža: palieku modernesnį miestą, gerą perspektyvą ateinantiems. Savivaldybė pakilo iš dugno, buvo apdovanota „Auksine krivūle“, mūsų darbą vertino šalies ministerijos. Kas norėjo išgirsti – išgirdo apie tai, kas norėjo matyti – pamatė. Tiems, kurie mane puolė, šmeižė, tenoriu pasakyti, kad tikiu karmos dėsniais. Už viską gyvenime būna atlyginta: geriesiems - pridėta, iš nusidėjusių – atimta.

- Skambės minoriškai, bet – kokie būtų Jūsų atsisveikinimo žodžiai.

- Turiu kai ką nuvilti: niekur nedingstu, neišvykstu. Nors mane prieš ketvertą metų labai priešiškai sutiko opozicija, nors paskutiniaisiais mėnesiais buvau vadinamas svetimu, invaziniu, jei kam dar įdomu, noriu priminti, kad su Ignalina save sieju nuo 1989  metų: čia leidau vaikystės vasaras ir savaitgalius, čia gyvenu,  čia sukūriau šeimą, čia gimė mano dukra. Man šis kraštas jau buvo savas iki šių pareigų, o būdamas meru jį tiesiog pažinau daug geriau, pamačiau jo silpnąsias puses, suvokiau jo galimybes, perspektyvą. Dėl ne nuo manęs priklausančių priežasčių  negalėjau turėti tiek asmeninių susitikimų su rajono žmonėmis, kiek norėjau, laikas buvo apribojęs šventes, artimą bendravimą. Vis dėlto, džiaugiuosi man suteikta galimybe pažinti tiek daug puikių žmonių. Dar kartą noriu padėkoti tiems, kurie pasitikėjo manimi ir rajono socialdemokratais, kurie atidavė už mus savo balsus.

Aplinkybės mane privertė būti kovotoju, nes reikėjo rūpintis visų saugumu, gerove ir ateities perspektyvomis. Per tuos metus sukaupiau daug žinių ir neįkainojamos patirties, tad jaučiuosi esąs stipresnis. Žinau, kad mane palaiko didžioji rajono gyventojų dalis, kas paskatina ateities darbams.  

Sąvoka išeinu – santykinė: aš lieku Ignalinoje, rinkėjų valia esu išrinktas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, tad ir toliau būsiu su tais, kurie trokšta rajonui gerų permainų, džiaugsiuosi tuo, kas kils ant mūsų paklotų pamatų. Ir noriu priminti, jog esu pakankamai jaunas, kad neskubėčiau tarti „Sudie!“

- O palinkėjimai ateinantiems?

- Linkėti sėkmės būtų nuoširdu, bet kartu kiek banaloka. Gal galiu ateinantiems valdyti pakartoti neseniai mano išgirstus žodžius: norėčiau, kad visi taptų garsūs, turtingi, gautų viską, apie ką svajoja, ir kad suprastų, jog laimė yra ne tai.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė

1. Žemiau pateikiama naujojo projekto (SPA, reabilitacijos centro, viešbučių) Ignalinoje vizualizacija.