Dėl pušinio pjūklelio pažeidimų nuo 2023-08-04 paskelbus Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje stichinę nelaimę, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2023 m. kovo 23 d. Nr. D1-86 įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-747 „Dėl specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo“ pakeitimo 1.3.1, 1.3.2 ir 1.3.4 punktais ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 50 punktu, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio prižiūrimuose miškuose pušinio pjūklelio išplitimo židinyje nurodau būtinas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones:

1. Intensyviai žvalgyti medynus, kad laiku būtų pastebėti pušinio pjūklelio (Diprion pini) nauji pakenkimai ir nustatyti kiti biotinio bei abiotinio pobūdžio pažeidimai. Juos fiksuoti Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnale.
2. Medynų atsparumo padidinimui didinti grynų pušynų įvairiarūšiškumą: atkuriant iškirstus pušynus, želdinių, žėlinių ir jaunuolynų rūšinę sudėtį sudaryti iš pušies ir ne mažiau 1-2 dalių beržo.
3. Didinti vabzdžialesių paukščių ir šikšnosparnių populiaciją:

3.1. išsaugoti medžius su uoksais ir drevėmis,

3.2. prižiūrėti ir valyti iškeltus inkilus, iškabinti naujus inkilus.

4. Didinti skruzdėlynų ir kenkėjus parazituojančių bei plėšrių vabzdžių koncentraciją:

4.1. išsaugoti skruzdėlynus miško priežiūros ir ūkinių priemonių vykdymo metu,

4.2. Nb ir Nc augavietėse atkuriant mišką 1 ha ir didesnėse želdavietėse ir želvietėse grupėmis ne mažesniame kaip 1 procentas ploto, veisti arba išsaugoti savaime išaugusius nektaringus lapuočius medžius ir krūmus, išskyrus baltažiedę robiniją (Robinia pseudoacacia),

4.3. susidariusiose pušynų retmėse, esamų želdinių ir žėlinių plotuose pasodinti ir prižiūrėti nektaringų lapuočių medžių ir krūmų grupeles.

5. Atkuriamų medynų natūralaus atsparumo ir stabilumo didinimui:

5.1. apsaugoti želdinius, žėlinius ir jaunuolynus nuo elninių žvėrių pažeidimo (ūglių ir pumpurų skabymo, žievės lupimo, viršūnių laužymo), naudojant repelentus, plotų ištisinį aptvėrimą, medelių individualios apsaugos gaubtus ir apsaugas,

5.2. apsaugoti želdinius, žėlinius ir jaunuolynus nuo spyglius-lapus graužiančių vabzdžių kenkimo purškiant insekticidus antžeminiu būdu traktoriniais, nešiojamais purkštuvais ar dronais,

5.3. apsaugoti želdinius, žėlinius nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) pakenkimo mechaninio poveikio priemonėmis ar/ir insekticidais, smaliukų (Pissodes sp.) ir šakniagraužių (Hylastes sp.) vabalų apniktus medelius šalinti iš miško kartu su po žieve besivystančiais kenkėjais,

5.4. želdiniuose, žėliniuose dėl šakninės pinties (Heterobasidion annosum) ir kelmučio (Armillaria sp.) pažeidimo džiūstančius medelius šalinti iš medynų, taip mažinant infekcijos plitimo intensyvumą.

6. Žalias pušis, kurių žievėje ir balaninėje medienoje apsigyveno viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus), didysis kirpikas (Tomicus piniperda), mažasis kirpikas (Blastophagus minor), mėlynasis blizgis (Phaenops cyanea), juostuotasis medininkas (Trypodendron lineatum), pušinis smaliukas (Pissodes pini), viršūninis smaliukas (Pissodes piniphilus), pušinis ožiaragis (Monochamus galloprovincialis), rudasis gaisrasekis (Arhopalus rusticus), pilkasis ilgaūsis (Acanthocinus aedilis), briaunotasis ragijus (Rhagium inquisitor) ir kiti ksilofaginiai vabzdžiai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo sanitariniais miško kirtimais iškirsti ir išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba nužievinti, arba kenkėjus sunaikinti kitais būdais.
7. Nevykdyti pušynuose einamųjų ir pagrindinių neplynųjų kirtimų stichinės nelaimės galiojimo laikotarpiu.
8. Įvykdytas priemones savalaikiai fiksuoti Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnale.
9. VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose vykdyti aktyvią vidinę kontrolę užtikrinant Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 3, 16, 18, 29, 30, 52 ir 53 punktų nuostatų laikymąsi.
10. Valstybinės miškų tarnybos specialistams teikti pagalbą stebint pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinį ir vykdant spyglius graužiančių kenkėjų žiemojančios fazės apskaitas valstybiniuose patikėjimo teise valdomuose ir gretimuose privačiuose miškuose.

Saulius Vasiliauskas

Valstybinės miškų tarnybos direktorius                                                                 

Apie stichinės nelaimės mastą

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote.

Liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

Nustatyta, kad medžių lajų defoliacija – priešlaikinis lapų kritimas dėl kenkėjo – židinyje šiuo metu siekia 80-90 procentų. Anot VMT, skrydžio metu nepastebėta, jog židinys intensyviai plistų į gretimus medynus, tačiau jie ir toliau stebimi, kadangi netrukus turėtų išsivystyti šių kenkėjų antroji generacija.

Pušiniai pjūkleliai išvaizda panašūs į muses ar vapsvas, dėl gebėjimo per metus vystytis dvejomis generacijomis yra vieni iš pavojingiausių pušynų kenkėjų.

Pavasarinė generacija graužia pernykščius spyglius, rudeninė – šviežius spyglius, juos pabaigę – ir senesnius. Pjūklelių lervos pušų ūglius graužia bendrijomis, kol mažos – vieną spyglį, paaugusios – visą ūglį. Šie kenkėjai pasižymi labai staigiais populiacijos gausumo pokyčiais: per metus gali pagausėti 1000 ir daugiau kartų, priklausomai nuo jiems palankių oro sąlygų, dėl to sudėtinga prognozuoti jų tolesnę vystymosi eigą.

Situaciją Ignalinos rajono miškuose paaiškina Ignalinos RP miško apsaugos specialistas Gintautas Tumėnas. Jis nurodė, kad Urėdija yra ūkininkas, kuris vykdo kovą su kenkėjais, abiotinių veiksnių pasekmėmis, ligomis, žvėrių pažeidimais vadovaudamasi nurodymais, galiojančiomis taisyklėmis,  rekomendacijomis.

- Dėl pjūklelio vykdome paprastąsias profilaktines prevencines priemones (uoksinių paukščių populiacijos gausinimui  pažeistuose plotuose iškabinta 100 vnt. inkilų, paženklintair išsaugota 12  medžių su uoksais, jei bus pastebėta daugiau visi bus išsaugomi, ir t.t.). Purškimai  pasitelkiant aviaciją šiai dienai nenumatyti dėl poveikio aplinkai (labai ribotas plotas kuriame galima būtų vykdyti purškimus iš oro dėl apsaugos zonų (300 m) nuo vandens telkinių. Vykdomas žvalgymas dėl pjūklelio išplitimo ir nuolatinis stebėjimas pakenktuose plotuose. Jeigu židinys neges dėl gamtinių priežasčių, galbūt mokslininkai, Aplinkos ministerija imsis kitų priemonių, labiau radikalių… - sakė  Ignalinos RP miško apsaugos specialistas Gintautas Tumėnas, patikinęs: - Dar kartą pasikartosiu, mes, t.y. VMU Ignalinos RP vykdome viską, ko iš mūsų reikalaujama.

VMT informaciją apie susidariusius miškų kenkėjų masinio išplitimo židinius perdavė Aplinkos ministerijai, Nacionaliniam krizių valdymo centrui bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kur bus priimami sprendimai dėl ekstremalių įvykių ir stichinių nelaimių paskelbimo atskirų rajonų savivaldybėse.

Kaip skelbia tarnyba, spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimai Lietuvos miškuose nėra naujiena. Dažniausiai židiniai formuojasi pietų ir rytų Lietuvoje augančiuose pušynuose.

Didžiausi spygliagraužių kenkėjų protrūkiai fiksuoti 1979, 1993-1995 ir 2000 metais, kuomet spygliai pušynuose buvo nugraužti 30-40 tūkstančių hektarų plote.

VMT duomenimis, daug didesnio masto spygliagraužių vabzdžių pažeidimai fiksuojami Lenkijoje, kur kasmet naikinami kenkėjai kelių dešimčių ar net šimtų tūkstančių hektarų miško plote.

Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais. Tai atliekama į pagalbą pasitelkus aviaciją.

Pastarąjį kartą lėktuvai, ant kurių sumontuoti specializuoti smulkialašiai purkštukai, buvo panaudoti 2010 metais naikinant pušinių verpikų židinį Varėnos miškuose bei 2019-2020 metais, likviduojant verpikų vienuolių židinius Varėnos bei Kuršių nerijos pušynuose.

Kaip skelbia tarnyba, pastaruosius du dešimtmečius Valstybinės miškų tarnybos vykdomas nuolatinis pagrindinių spyglius graužiančių kenkėjų populiacijų stebėjimas, miškininkų teikiama operatyvi informacija bei aviacijos panaudojimas naikinant kenkėjų židinius pradinėje jų kilimo stadijoje, leido išvengti ypač didelio spygliagraužių išplitimo kelių dešimčių tūkstančių hektarų plote.

VMT rekomenduoja miško savininkams ir valdytojams žvalgyti pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač tuos, kuriuose kenkėjų židiniai jau buvo pastebėti pernai.

Parengė Vida Gasparavičienė