Naujojo Daugėliškio seniūnijos Taujūnų kaime aplankyta ir pasveikinta 90-mečio sulaukusi Vilhelmina Skunčikienė. Už gražų gyvenimą, darbus savo kraštui ir dorai užaugintus keturis vaikus jubiliatei dėkojo savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir seniūnas Gintautas Ruseckas. Moteris laukė svečių, ant stalo puikavosi jos kepti žagarėliai. Prisėsta valandėlei pasikalbėti, ilgo gyvenimo prisiminti...

Vilhelmina kilusi iš Ožionių, ten užaugo 6 vaikų šeimoje, baigė pradinę mokyklą. Tėveliai Anastazas ir Zuzana turėjo 6 ha žemės. Gyveno ne itin turtingai, bet ir niekada nebadavo. Sunkiausia buvo karo bei pokario metais, kai reikėjo ir patiems saugotis, ir maistą, gyvulius slapstyti. Ištekėjo eidama 27-uosius, kaimynas Antanas iš gretimo Jureliškės kaimo pasipiršo. Prisimena, kaip kartu su vyru pasogai gautą telyčią vežė į Vydžius parduoti. Daug ir sunkiai kolūkyje dirbo. Paskui ėmė statytis namus. Į Taujūnus jau su visais vaikais atsikraustė. Taip ir gyveno savo ūkelyje. Buvo linksma, daug žmonių, daug jaunimo kaime. Dabar didelis namas toks tuščias atrodo, o vaikai ir patys senėti pradėjo. Išgyventos skaudžios vyro ir sūnaus Prano netektys. Dukra Eleonora Kaune gyvena, Dalia – Naujoje Vilnioje, sūnus Jonas Vilniuje.  Metais vyresnė sesuo Veronika ir jaunesnis brolis Petras.

Moters dienos slenka panašiu ritmu. Vilhelmina pažiūri televizorių, visada klauso Marijos radiją, o kiekvieną sekmadienį ruošiasi į Naujojo Daugėliškio bažnyčią, kaimynas paveža. Atlaikiusi tris operacijas moteris pati viena savo dideliame name, kieme ir darže tvarkosi. Vaikai dažnai aplanko, sūnus žolę nušienauja, o šiaip beveik niekas daugiau neužsuka. Draugių kaime jau nebeliko. Ji prisimena, kaip dar jauna būdama kaime su visomis senutėmis draugaudavo, dabar, sako, laikai pasikeitė.

Kai naktį neužmiega, Vilhelmina prisimena kaime gyvenusius žmones, suskaičiuoja amžinybėn išėjusius. Jų daugiau nei 60. ,,Baigiasi Lietuva, šunų dabar žmonės turi daugiau nei vaikų. Ir karvių kaime niekas nelaiko. Neapsimoka. O po mišių visi tik greit visi į mašinas susėda, išvažiuoja, niekas nesišneka...“,– linguoja galva moteris. Yra tiesos jos žodžiuose. Bet šiaip Vilhelmina nemėgsta skųstis, dejuoti. Jai viskas buvo ir yra gerai. Tokiu optimistiniu nusiteikimu ir gyvena. O savaitgalį jubiliatė laukia atvykstančių vaikų, anūkų, proanūkių. Bus smagu visiems šventiškai pasibūti.